Kauno I dekanato kunigų konferencijoje – pasidalijimas apie kunigiškojo kelio grožį bei sunkumus (2022 11 09)
Paskelbta: 2022-11-09 16:11:25

Lapkričio 9 d. Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijoje vyko Kauno I dekanato kunigų konferencija tema „Kunigų pareigos“. Konferencijoje dalyvavo šia tema kalbėjęs prelatas profesorius dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno miesto parapijų ir rektoratų klebonai, rektoriai, kunigai.

Konferencija pradėta bendra Valandų liturgijos (Dienine) malda, kuriai vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras teol. lic. Vytautas Grigaravičius. Po bendros maldos visus susirinkusius pasveikinęs konferencijai pirmininkavęs dekanas pakvietė mintimis apie kunigystę, kunigo pareigas pasidalyti prelatą Vytautą Steponą Vaičiūną.

Sveikindamasis su broliais kunigais, garbusis dvasininkas pripažino, kad, viena vertus, tema nėra nauja, apie kunigystę daug kalbėta. Kita vertus, svarbu nuolat grįžti prie to, kas svarbiausia. Kunigas, pasak prelegento, niekuomet neturi pamiršti pirmosios meilės – Kristaus. Jis yra Amžinasis Kunigas, Jis apdovanoja kunigystės grožiu. Todėl svarbu nepamiršti, neužgniaužti savyje didžių idealų.

Daug dėmesio prelatas skyrė iššūkiams bei krizėms, pasitaikantiems kunigystės kelyje, aptarti. Didelių problemų kyla, kai pamirštami idealai, apleidžiamas sakramentinis ir maldos gyvenimas, siekiama visiems įtikti, per daug pasiduodama pasaulietiškumui ar iliuzijai, jog viską galime nuveikti, pasiekti. Kaip vieną iš problemų, prelegentas išskyrė tarpusavio bendrystės stygių.

Kaip spręsti pasitaikančias problemas? Atsakydamas į šį klausimą, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas kvietė daugiau laiko skirti asmeniniam santykiui su Viešpačiu, tarpusavio pagarbai ir supratimui, inteligentiškumui, dvasinės kultūros ir pusiausvyros palaikymui. Baigdamas prelatas linkėjo visiems atvirumo Šventosios Dvasios vedimui.

Konferencijos pabaigoje aptarti einamieji dekanato sielovados klausimai. Susitikimas baigtas kunigų bendryste prie arbatos puodelio.

Kunigas Nerijus Pipiras

Ganytojo žodis

DIEVO ŽODIS gydo, guodžia, išlaiko patiriamuose sunkumuose. Dėkojame Dievui, kad turime Jo žodį, tad negalime nusiminti, liūdėti, kaip žmonės, gyvenantys be vilties. Turime nuostabų pagrindą galbūt ir mes tarti: „Viešpaties Dvasia ant manęs“ (plg. Lk 4). Juk kai skaitome Dievo žodį, esame pripildomi Jo veikimo.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Šiluva

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune