„Savanoriai įkalinimo įstaigose: žmonės ir istorijos“ – taip pavadinta praktinė konferencija lapkričio 17 d. vyko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Joje dalyvavo ir įkalinimo įstaigose besilankantys savanoriai, tarp jų ir Kauno arkivyskupijos, ir Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento atstovai, ir įkalinimo įstaigų darbuotojai.
„Šiemet yra paskelbti Savanorystės metai, todėl simboliška ir gražu, kad mes juos baigiame pagerbdami žmones, kurie yra be galo svarbūs bausmių vykdymo sistemai. Jie ateina į įkalinimo įstaigas ir darbuojasi, bet, skirtingai nuo įsidarbinusiųjų, negauna atlygio už šią veiklą. Kalbėdamas su jumis supratau, kad pagrindinis atlygis jūsų veikloje – tai tikėjimas ir prasmės ieškojimas bei suradimas. Džiaugsmą jums teikia rezultatas, kai matote pokytį žmoguje, su kuriuo jūs bendravote ir davėte jam kažką tokio, kas paskatino nuteistąjį keistis, domėtis, bendrauti“, – sveikindamas į renginį susirinkusius savanorius sakė Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas.
Įstatyme yra numatyta, kad bausmių vykdymo sistemoje įkalinti asmenys turi dirbti, užsiimti darbine ir kitokia veikla. Tačiau, pasak Kalėjimų departamento vadovo, ne paslaptis, kad dėl infrastruktūros, tinkamos įrangos, personalo trūkumo sudėtinga visiems nuteistiesiems pasiūlyti darbus, pakankamai užsiėmimų.
„Todėl kalbant apie nuteistųjų užimtumą – vienintelė pagalba esate jūs, savanoriai, kurie ateinate į įstaigas ir organizuojate nuteistiesiems veiklas, renginius – ar tai būtų dvasinės veiklos, ar muzikiniai, kultūriniai užsiėmimai. Visi jie yra svarbūs. Ačiū jums už šią veiklą, ir tikiu, kad plėsis ir ji, ir jūsų ratas“, – dėkodamas savanoriams sakė V. Kulikauskas.
Savanorių veikla svarbi bausmių vykdymo sistemai dėl to, kad savanoriai, iš laisvės ateidami ir bendraudami su bausmę atliekančiais žmonėmis, skleidžia ir visuomenei žinią, jog nuteistieji yra tie žmonės, kuriems reikalingas kitų palaikymas, pagalba ar netgi paprasčiausias bendravimas, jog, nesijausdami atstumtaisiais, jie gali grįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai, o pakartotinio nusikalstamumo tikimybė didėja su kiekvienu pasmerkimu, atstūmimu. Visuomenė kol kas vis dar turi daug mitų, išankstinių nuostatų nuteistųjų atžvilgiu. Tik per savanorystę įmanoma griauti tuos mitus, nešti žinią, kad nuteistieji neturi gyventi atskirtyje.
Konferencijoje buvo ir „laisvo mikrofono“ laikas. Kai kurie savanoriai buvo paprašyti pasidalyti savo patirtimis ir istorijomis, kurias patyrė lankydamiesi įkalinimo įstaigose. Be to, jų bendravimas su įkalintais žmonėmis atskleidžia, kad kiekvienas bausmę atliekantis – irgi atskira istorija, ir kartais tą žmogaus istoriją savanorio ištiestomis rankomis ir atverta širdimi galima pakeisti, „perrašyti“ iš naujo.
Renginyje dalyvavo ir Kauno arkyviskupijos misionieriai kunigai redemptoristai Peteris Hertelis ir Rastislavas Dluhý, kuris, be kita, pasidalijo apie savo patirtį tarnaujant Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 3 sektoriuje. Savo pasidalijime drąsino visus dirbančius ir tarnaujančius kalėjime dirbti kartu tarsi „tėvas ir mama, nes visiems įkalintiems reikia ir mamos švelnumo, ir tėvo tvirtumo“.
Pagrindinį pranešimą skaitė doc. dr. Gintautas Sakalauskas. Jo pagrindinės mokslinių interesų, tyrimų ir ekspertinės sritys yra baudžiamoji teisė, kriminologija, baudžiamoji politika, bausmių vykdymas, nepilnamečių justicija. Prelegentas teigė, kad visuomenės civilizacijos lygį galima pamatyti pažvelgus į tai kalėjimuose, o ne „Akropolyje“ ar „Žalgirio“ arenoje. Priminė, kad kalėjimas be tikros resocializacijos yra žalingas, ir uždavė klausimą: „Ar tikrai vyksta resocializacija, kuria mes siekiame atstatyti, atnaujinti, apjungti į visumą? Ar formuojam kažką kartu?“ Ir šiandien galima pastebėti bei atpažinti posttotalitarinio „dvigubo mąstymo sindromą“, sakė pranešėjas, pridurdamas, kad „kiekvienam įkalintajam reikia prasmės. Bausmė prasminga tik tada, kai atveria naują perspektyvą, kitaip yra beprasmė“.
Konferencijoje ant sienos kabėjusiame „minčių paveiksle“ dalyviai užrašė savo mintis apie savanorystę.
Kunigo Rastislavo Dluhý informacija
