Balandžio 24 d. Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje vyko Kauno I dekanato kunigų konferencija. Ji pradėta bendra Valandų liturgijos Dienine malda, kuriai vadovavo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras teol. lic. Vytautas Grigaravičius.
Po bendros maldos visus susirinkusiuosius pasveikinęs dekanas pažymėjo, jog šis mėnuo skirtas maldai už pašaukimus, todėl labai svarbu pasvarstyti apie kunigystę. Apie savo kunigiškosios tarnystės patirtis šioje konferencijoje pasidalijo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Pasak kardinolo, pirmiausia didžiausią įtaką jam renkantis kunigystę turėjo šeima, ypač tretininkė motina. Ne be jos įtakos būsimasis kardinolas nuo mažens pradėjo patarnauti šv. Mišiose. Taip užsimezgė ryšys su kunigais. Eminencija prisiminė pirmąjį savo parapijos kleboną kunigą Joną Reitelaitį, akcentavo jo darbštumą. Tačiau dar didesnę įtaką padarė tuo metu Krikštonių parapijoje besislapstęs kunigas salezietis Antanas Skeltys SDB. Arkivyskupas akcentavo geros dvasinės literatūros svarbą ieškant pašaukimo. Tai padeda rasti atsakymus į klausimus ir išsklaido abejones.
Į Kauno kunigų seminariją S. Tamkevičius SJ stojo iš karto po mokyklos, tačiau, dar nebaigęs seminarijos, buvo paimtas į sovietinę armiją. Tarnaujant armijoje jam buvo patikėtos dalinio fotografo, atsakingo ir už radijo mazgą bei spaudos pristatymą į dalinį, pareigos, todėl gana laisvai galėjo skaityti. Grįžęs iš armijos toliau tęsė mokslus seminarijoje. Tačiau rado seminariją jau gerokai pasikeitusią, lyginant su ta, kurią paliko prieš armiją. Čia jau buvo klierikų, užverbuotų saugumo.
1962 metų Didįjį trečiadienį gavęs kunigystės šventimus, kunigo tarnystę S. Tamkevičius SJ pradėjo Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Kardinolas akcentavo ryšio su kitais dvasininkais svarbą jaunam kunigui. Kaip vieną didžiausių išbandymų prelegentas įvardijo sovietinio saugumo paveiktą nušalinimą nuo kunigiškųjų pareigų ir darbo Prienų melioracijoje laikotarpį, kai už kunigų pareiškimo dėl seminarijos padėties pasirašymą ir platinimą iš jo buvo atimtas kulto tarno pažymėjimas. Tačiau ir tą laiką kun. S. Tamkevičius SJ išgyveno kaip malonės metą, kai savaitgaliais galėjo važinėti praktiškai po visą Lietuvą ir susitikti su jau susikūrusiais Eucharistijos bičiuliais, dalyvauti kituose pogrindžio renginiuose, vesti rekolekcijas.
Didelę įtaką kunigiškoje tarnystėje padarė ir seserys vienuolės. Kaip vieną svarbiausių momentų, kardinolas įvardijo patarnavimą ligoniams. Tai, pasak kardinolo, tarsi rekolekcijos. Kiekvieną kartą, atlikdamas patarnavimus, kun. S. Tamkevičius SJ prašydavo ir ligonių maldos už jį ir jo tarnystę.
Kardinolas paragino kunigus nuolat palaikyti ryšį su žmonėmis. Baigdamas savo mintis, paminėjo, kad daugiausia vilties ir šviesos jam ilgame kunigystės kelyje teikia Dievo žodis, o brangiausi metai – metai nuo pat kunigystės šventimų iki vyskupiškosios tarnystės pradžios, kadangi, pasak kardinolo, vyskupas jau yra kiek toliau nuo paprastų žmonių, ant jo pečių gula daug administracinių rūpesčių.
Antrojoje konferencijos dalyje į susirinkusiuosius kreipėsi kunigas Kastytis Kazys Šulčius, jau daug metų tarnaujantis misijose Kazachstane. Jis padėkojo kunigams už paramą misijoms, trumpai pristatė vykdomą pastoraciją. Baigiantis konferencijai aptarti einamieji klausimai.
Konferencija baigta bendryste prie arbatos puodelio.
Kauno I dekanato informacija
