Lapkričio 24-ąją, švęsdami liturginę Kristaus Visatos Valdovo iškilmę, drauge su Visuotine Bažnyčia užbaigsime Tikėjimo metus.
Juos 2012 metų spalio 11-ąją paskelbė ir švęsti paragino popiežius Benediktas XVI apaštališkuoju laišku Porta Fidei – „Tikėjimo vartai“, pakviesdamas „esminį tikėjimo turinį, nuo amžių sudarantį visų tikinčiųjų paveldą, vis naujaip patvirtinti, suprasti ir pagilinti, siekiant nuosekliai liudyti istorinėmis sąlygomis, kitokiomis negu ankstesnių laikų“.
Tą 2012 metų spalio 11-ąją Kauno arkikatedroje, kaip ir visose pasaulio katalikų katedrose, savo ganytojo arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ taip pat buvome raginami šiuos Tikėjimo metus skirti visos arkivyskupijos bendruomenės – vyskupų, kunigų, vienuolių, aktyvių Bažnyčios darbuotojų ir visų pasauliečių katalikų – dvasinei pažangai ir tikėjimo augimui primenant: „Tikėjimas yra Dievo dovana, tarsi garstyčios grūdelis per Krikštą pasėtas mūsų sielose, o toliau jis turi augti, bet tai nevyksta savaime – reikia mūsų asmeninių didelių pastangų.“
Šias žmogiškas pastangas arkivyskupijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, palaikė pati Dievo malonė ir jos artumas, kurią buvo galima patirti nenutrūkstamoje Švč. Sakramento adoracijoje, į kurią, organizuotą visoje Lietuvoje, įsitraukė visų arkivyskupijos parapijų, kitų bendruomenių tikintieji. Tikėjimo metų malonėms išskleisti savo renginius, užsiėmimus skyrė nuolatinės Švč. Sakramento adoracijos, Atsinaujinimo dienų, tikybos mokymo ir katechezės, katechumenato, jaunimo organizatoriai bei rengėjai. Netikinčiuosius dialogui – „pagonių kiemui“ – kvietė pirmąkart Lietuvos Bažnyčioje surengta Miesto misijų savaitė Kaune. Jame Tikėjimo metais katalikiškas jaunimas šventė ir 2013 Lietuvos jaunimo dienas. Tikėjimo metų tema ir malonė lydėjo didžiuosius Šilinių atlaidus Šiluvoje. Vatikano II Susirinkimo, kurio 50-metį minėjome Tikėjimo metais, dokumentams daug dėmesio skyrė kunigai savo konferencijose. Pažinti prieš 20-metį išleistą „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ buvo kviečiami visi tikintieji, taip pat šia proga raginti atnaujinti ir Krikšto pažadus savo Krikšto bažnyčioje. Šiais Tikėjimo metais džiugiais tikėjimo išgyvenimais buvo ir kiti arkivyskupijos dabarties įvykiai: popiežiaus Jono Pauliaus II vizito 20-metis, naujojo arkivyskupijos augziliaro vyskupo Kęstučio Kėvalo konsekracija, ekstraordinarinių Komunijos teikėjų mokymų pradžia, nuolatinės diakonystės kandidatų pristatymas arkivyskupijos bendruomenei, padėka Dievui už arkivyskupijos ordinaro S. Tamkevičiaus SJ 75-erius gyvenimo metus.
- Tikėjimo metų užbaigimo iškilmėms Kauno arkikatedroje Kristaus Visatos Valdovo sekmadienį, lapkričio 24-ąją, 15 val. vadovaus Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Į iškilmes kviečiami visų arkivyskupijos parapijų tikintieji ir bažnytinių institucijų darbuotojai. Liturgijos pabaigoje jų atstovams ganytojas įteiks iškilmingus CREDO simbolius ir suteiks palaiminimą bei siuntimą tikėjimą išpažinti ir jį viešai liudyti savo bendruomenės gyvenime.
- Šiais Tikėjimo metais minėjome ir Kauno arkikatedros bazilikos 600 metų jubiliejų (apie jį, švenčiamą kartu su ypatinguoju popiežiaus pasiuntiniu gegužės 4 d. ir 5 d. žr. čia >>) , tad lapkričio 24 d. iškilmės taps ir šio jubiliejaus vainikavimu. Pamaldų metu pirmą kartą bus atliekamos arkikatedros 600 metų jubiliejui skirtos kompozitoriaus Gintaro Samsono „MISSA PRO ANNIS SESCENTIS ARCHICATHEDRAE BASILICAE KAUNENSIS“.
Siekdamas prisijungti šios šventovės jubiliejaus paminėjimo, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus kvietimu kompozitorius Gintaras Samsonas sukūrė ir dedikavo Mišias arkikatedros bazilikos 600 metų proga. Jos pirmiausia orientuotos į pradinę žanro paskirtį – skambėti apeigų metu. Atlikėjai – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vaikų ir jaunimo chorai, kamerinis choras „Aidija“, Lietuvos kamerinis orkestras, Jūratė Bundzaitė – vargonai, dirigentas Romualdas Gražinis (išsamiau apie kūrinį žr. pranešimo pabaigoje >>).
Atvykime dėkoti Dievui už Tikėjimo metus, pasiryžkime skelbti ir liudyti, ką per juos patyrėme ir išgyvenome. Tikėjimo metai baigiasi, nesibaigia Dievo meilė... Ją, vis iš naujo suspindinčią žmonių gyvenime, pradedant naujus liturginius metus, primena artėjantis Adventas. Likime didžiosiose tikėjimo dorybėse – tikėjime, viltyje ir meilėje...
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
--------------------
Išsamiau apie „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis“
Mišių, kaip muzikinio žanro, dedikavimas specialiam svarbiam įvykiui ar progai buvo paplitusi praktika Vakarų pasaulyje, kuriame Bažnyčia buvo bendruomeninio gyvenimo šerdis. Mišios, skirtos popiežių inauguracijoms, karalių karūnavimo iškilmėms, reikšmingoms bažnytinėms šventėms buvo kurtos nuolat. Šiandien, kuomet Bažnyčia dalies žmonių gyvenime užima tik simbolinę vietą, naujų Mišių kūrimas nėra itin dažnas reiškinys ir dažniausiai būna skirtas koncertiniam atlikimui, o ne bažnytinėms reikmėms. Kauno katedra, menanti kitokius laikus, kažkada buvo vienas reikšmingiausių objektų miesto ir šalies bendruomenei, dėl to jos sukaktis yra verta prasmingo bei įvairiapusiško paminėjimo.
Siekdamas prisijungti šios šventovės jubiliejaus paminėjimo, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus kvietimu kompozitorius Gintaras Samsonas sukūrė ir dedikavo kūrinį – „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Caunensis“ – Mišias Kauno arkikatedros bazilikos 600 metų proga. G. Samsono mišios pirmiausiai orientuotos į pradinę žanro paskirtį – skambėti apeigų metu.
Proginėmis mišiomis „Missa Pro Annis Sescentis Archicathedrae Basilicae Kaunensis“ („Mišios Kauno arkikatedros bazilikos 600 metų proga“) kompozitorius nusprendė įprasminti ne tik jubiliejinę sukaktį, bet ir apibendrinti šios šventovės 600 metų istorijos laikotarpį. Kūrinys yra skirtas atlikti vaikų ir mišriam chorams, styginių orkestrui bei vargonams.
Penkios nekintamosios Mišių dalys parašytos lotyniškais liturginiais tekstais. Pasirinkdamas neverstus lotyniškus pagrindinių Mišių dalių tekstus kompozitorius pabrėžė gilias krikščionių Bažnyčios tradicijas, darydamas aliuziją į laikotarpį prieš 600 metų, kuomet krikščionybė į Lietuvą atnešė savas apeigų tradicijas ir lotynų kalbą.
Kintamosiosioms mišių dalims yra panaudotos į lietuvių kalbą išverstos psalmės. Naudodamas lietuviškus tekstus kompozitorius apeliavo į lietuviškąją Bažnyčios bendruomenę, kuri jau 600 metų šioje šventovėje renkasi bendrai maldai. Todėl bendruomenė, pasinaudodama iš anksto paruoštomis skrajutėmis, galės prisijungti prie giedančio choro.
