Fotografijos Laimos Lekavičiūtės
Kauno arkivyskupijos kurija ir katalikų bendruomenė „Naujoji Sandora“ toliau organizuoja MIESTO MISIJAS. Jų tema 2014 metų pirmąjį pusmetį „Jėzus visada šalia“ (daugiau apie jas žr. čia >>). Šios misijos – tai paskutiniais mėnesių ketvirtadieniais rengiami pokalbiai su kunigais Kauno senamiesčio kavinėse. Šių susitikimų dalyviai, kiti miesto gyventojai vėliau kviečiami į Šlovinimo ir maldos vakarus bažnyčioje.
Sausio 30 d. vakare įvyko pirmasis MIESTO MISIJŲ renginys šiemet. „Vera Cafe“ kavinėje su keliomis dešimtimis jos lankytojų kun. Aldonas Gudaitis SJ dalijosi tema „Kai Dievas juokiasi“ . Paskui Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje vyko Šlovinimo ir maldos vakaras su bendruomene „Naujoji Sandora“.
Tėvas jėzuitas, kalbėdamasis su kavinės lankytojais, sakė: esame dažniau įpratę manyti, jog Dievas tik kenčia. Tačiau iš Šventojo Rašto akivaizdu, jog Dievas tikrai juokiasi. Argi Dievas, pasak kunigo, nesišypsojo, kurdamas pasaulį ir matydamas, jog „tai buvo gera“ (plg. Pradžios knygą)? Ar ne Jėzaus šypseną byloja jo švelnumas ir meilė vaikams (plg. Mk 9–10)? Jėzus netgi ragino būti panašiems į vaikus – jie pirmi, kurie moka juoktis, džiaugtis, greiti atleisti skriaudas. Egzistuoja stereotipas, jog įeini bažnyčią ir nustok šypsotis. Tačiau Bažnyčia, atvirkščiai, pripažįsta juoko dorybę, yra netgi humoro dorybės globėjas – šventasis Tomas Moras, miręs kankinio mirtimi ir juokavęs prieš pat jam įvykdytą mirties bausmę. Yra netgi posakis, jog pats geriausias egzorcizmas yra juokas.
Kita kalba – ar šypsomės mes, ar mūsų juokas yra tikrai linksmas, neužgaulus kito atžvilgiu? Krikščioniui juokas, šypsena tai nėra visai tas pats, ką psichologai vadina pozityvia mąstysena. Juokas apsaugo krikščionį nuo susireikšminimo. Dievo šypsena ir mūsų pačių šypsena neleidžia sureikšminti – savęs pačių ir dalykų, kurie gyvenime iš tiesų nėra labai svarbūs. Dievas, kaip nuotaikingai kalbėjo kun. A. Gudaitis, tikrai mėgsta pajuokauti, pradžiuginti, pralinksminti žmogų visai to jam nesitikint (tėvas jėzuitas nuoširdžiai ir šmaikščiai dalijosi: buvęs ne pats pažangiausias mokinukas dabar dirba gimnazijoje, o labai mylėjęs žemę dabar kunigauja– argi ne Dievo pokštai?).
Kiekvienas, pažvelgęs į savo gyvenimą, atrastų Dievo pokštų. Dievo juokas – tai vilties, džiaugsmo žinia žmogui. Dievas nesidžiaugia žmogaus kančia, kenčia kartu su juo, tačiau bet kokioje kančioje duoda viltį. „Todėl mums labai reikia Dievo, kuris šypsosi; negali būti, kad Dievas nesišypso“, – sakė tėvas jėzuitas, kviesdamas nebijoti būti vaikais.
Kun. Aldonui Gudaičiui SJ šiame susitikime teko atsakyti ir į daugybę užduotų klausimų. Žmonės teiravosi ir tokių, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su tema, tačiau itin dažnai užduodami tikintiesiems (kaip antai, kodėl Dievas leidžia kentėti ir vargti, pvz., skurstantiems Afrikoje, kenčiantiems nuo karų ir pan.) Tėvas jėzuitas, nuoširdžiai pakviesdamas skaityti visą Šventąjį Raštą (o ne remtis atskiromis jo eilutėmis), drąsino gilintis į tikėjimą, nuoširdžiai ieškoti atsakymų ir Dievo.
Šlovinimo vakare Jėzuitų bažnyčioje buvo adoruojamas Švenčiausiasis Sakramentas. Jį išstatęs kun. A. Gudaitis SJ pakvietė nepabūgusius speigo sausio vakarą ir atėjusius valandėlei į bažnyčią pabūti Dievo tyloje. Maldos vakaro dalyviai šlovino Viešpatį ir giesme su „Naujosios Sandoros“ bendruomene.
Kitas MIESTO MISIJŲ susitikimas tema „Pasmerkti laisvei“ – vasario 27 d. „Sadutės“ kavinėje su kun. Kęstučiu Rugevičiumi.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
