Kauno arkivyskupijoje tarnaujančių vienuolinių bendruomenių nariai Pašvęstojo gyvenimo dienos paminėjimą ir padėką Dievui už savo pašaukimą pradėjo Kristaus Paaukojimo šventykloje iškilmės išvakarėse. Šeštadienį, vasario 1 d., jie susirinko Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčioje į Vigiliją, kuri pradėta Valandų liturgijos iškilminga Vakarine.
Dievui savo gyvenimą pašventusius seseris ir brolius vienuolius pasveikino, Eucharistijos liturgijai vadovavo bei homiliją pasakė Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas. Užbaigus Eucharistiją jungtinis brolių ir seserų choras sugiedojo gražiausią Rytų Bažnyčios himną Dievo Motinai – Akatistą. Iškilmes iš Benediktinių bažnyčios transliavo Marijos radijas, pakviesdamas visus savo klausytojus drauge melstis už pašvęstuosius.
„Prisiminkime juos, padrąsinkime geru žodžiu ir paremkite malda“, – ragino vysk. K. Kėvalas savo homilijoje, pavadindamas pašvęstąjį gyvenimą nuoroda į amžinybę, o pašvęstuosius – regimu Dievo artumo ženklu. Visos kitos pašvęstojo gyvenimo prasmės, kaip sakė ganytojas, nėra pakankamos šiam pašaukimui apibūdinti.
Žmonės, kurie gyvena Viešpaties artumoje, liudija Jį, yra pasauliui labai svarbūs – kaip oras ir vanduo. Pavadinęs vienuolius Viešpaties pasiuntiniais (tarsi nuncijais), o vienuolynus – pasiuntinybėmis (tarsi nunciatūromis), kurios jau šiandien gyvena pagal Dievo karalystės įstatymus, ganytojas ragino juos nešti Kristaus atvaizdą pasauliui įgyvendinant šį svarbiausią pašauktųjų pašaukimą.
Sekmadienį, vasario 2 d., įvairių kongregacijų seserys dalyvavo Viešpaties Paaukojimo šventykloje iškilmėje arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingai Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Drauge su arkikatedroje susirinkusia bendruomene seserys ėjo procesiją su žvakėmis, giedojo per šv. Mišias.
Kristaus Paaukojimas šventykloje, kaip sakė savo homilijoje (visą skaityti čia >>) arkivyskupas, nevyko taip iškilmingai, kaip minimas šiandien – neskambėjo giesmės, o du kuklūs žmonės – Juozapas ir Marija atnešė savo vaikelį Jėzų paaukoti Dievui. „Pasaulio Gelbėtojas ateina tyliai ir beveik nepastebimai“, – sakė ganytojas, primindamas, jog tai buvo šviesa, išsklaidysianti pagonišką tamsą, o vėliau Jėzus aukosis ant kryžiaus, kad žmogus gyventų ne nuodėmei, bet Dievui.
„Kiekvieno mūsų aukos kelias skleidžiasi labai konkrečiomis aplinkybėmis. Ta erdvė – tai mūsų pašaukimas“, – kalbėjo arkivyskupas, paminėdamas vienuolius, kurių gyvenimo pasirinkimas kitoks nei pasaulio: ne pinigai, daiktai, malonumai, bet pasiaukojimas, tarnavimas Bažnyčiai. Dievui ir Kristaus Evangelijai aukojasi pašaukti tarnauti kunigais (čia buvo paminėtas jaunimo globėjas šv. Jonas Boskas, lageryje miręs jėzuitas t. Benediktas Andruška). Ne mažiau pasišventimo reikia ir šeimoje – tėvams užauginant ir išleidžiant į gyvenimą savo vaikus.
Arkivyskupas ragino visus aukoti Viešpačiui savo gyvenimą, darbus, planus, rūpesčius – Viešpats teikia jėgų, jei tik norima Jam tarnauti iš širdies. Ganytojas padėkojo ypač seserims vienuolėms už jų tarnavimą Bažnyčioje įvairiais atliekamais darbais, dėkojo taip pat ir visiems, kurie suvokia, jog gyvendami irgi gali aukotis dėl kito, darydami gera.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
