Nuolatinės Svč. Sakramento adoracijos rengėjai ir šiais metais organizuoja adoruotojų Susikaupimo dienas Kaune. Pirmoji jų tema „Visa, kas mano, yra Tavo“ (Jn 17, 10) surengta vasario 1 d., šeštadienį. Susikaupimo dienos svečias šįsyk buvo Šv. Jono kongregacijos brolis kun. Jonas Chrizostomas SJ. Kelios dešimtys adoruotojų arkikatedros parapijos namuose klausėsi dviejų konferencijų.
Tarp šių konferencijų Susikaupimo dienos dalyviai arkikatedros koplyčioje drauge šventė Eucharistiją, tyloje adoravo Švenčiausiąjį Sakramentą, vėliau bičiuliškai dalijosi agapėje.
Pradėdamas konferencijas Šv. Jono kongregacijos brolis kun. Jonas Chrizostomas SJ sakė, jog Jėzaus lobis yra visi, kurie priima Jo žodį su pasitikėjimu. Ant kryžiaus Jėzus su pasitikėjimu visą save, savo kančią atidavė į dangaus Tėvo rankas.
Švč. Sakramento adoracija, pasak brolio, irgi moko atsidavimo Viešpačiui, tačiau ši nuolanki būsena nėra lengva ir akivaizdi. Garbinimo ugnis irgi gali prigesti. Eucharistijos garbintojui gali būti nelengva likti ištikimam dovanojant savo laiką Viešpačiui. Žmogui gali būti sunku, kai, regis, jo maldos neišklausomos.
Svarbu suvokti, kaip sakė Šv. Jono kongregacijos brolis, jog toji nuolanki būsena „Visa, kas mano, yra Tavo“ yra viso gyvenimo kelias. Kaip ištikimai garbinti, moko pats Jėzus ir Marija – reikia įsižiūrėti į jų pavyzdį.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys, jog pats Dievas yra visą save dovanojantis. Kaip matome Šventojo Rašto, ypač Pradžios knygos puslapiuose, Dievas atidavė žmogui visa, kas gera. Dievas dovanoja savo draugystę, atiduoda žmogui visą kūriniją ir visą pasaulį jam naudotis, taip pat pažinimą.
„Žmonijos tragedija buvo atsiskyrimas nuo Dievo ir noras viską pačiam pasiimti, o ne gauti“, – sakė kun. Jonas Chrizostomas SJ, atkreipdamas dėmesį: žmogus nuo pat pradžių nenorėjo būti mažesnis už Dievą.
Nuolankumo, kurį žmogus praranda siekdamas kurti rojų žemėje, kaip pabrėžta konferencijoje, žmogų išmoko ir nuopuoliai, išbandymai, kančia – tai irgi gali sugrąžinti žmogų į nuolankumo tikrovę. Klystančiam, vargstančiam, viso ko trokštančiam žmogui Dievas nebesugrąžina prarasto rojaus (Dievas nesikartoja), bet duoda kai ką daugiau. Jis duoda pats save, atsiųsdamas savo Sūnų. Jėzus Kristus į žemę atnešė dangaus Tėvo, amžinojo gyvenimo pažinimą. Jis užpildo žmogaus gyvenimo tuštumą – kas to nepriima, pasak brolio joanito, tai nebe Dievo, o žmogaus problema. Dievo garbinimas, adoracija moko ir veda visiško pasitikėjimo Dievu ir nuolankumo keliu.
Vėliau Eucharistijos šventimui Švč. Sakramento koplyčioje vadovavęs kun. Jonas Chrizostomas SJ pasakė jos dalyviams homiliją. Darsyk atkreipdamas dėmesį į Evangelijos pasakojimą apie audros nutildymą (Mk 4, 35–41), patikino, jog Jėzus visada yra mūsų gyvenimo valtyje. Tikėjimas, nuolatinis Dievo garbinimas neleidžia pasiduoti baimei, skatina nesiblaškyti, bet ir išbandymuose, ir didžiausiose gyvenimo audrose atrasti ramybę.
Antrosios konferencijos pabaigoje adoruotojai buvo pakviesti augti dvasiškai mokantis skaityti Dievo žodį Lectio divina būdu.
Į kitą Susikaupimo dieną adoruotojai Kaune susirinks per Gavėnią, balandžio 5 d.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
