2015 m. Velykos
Leiskime Prisikėlusiam Kristui sutikti mus
Brangūs Broliai ir Seserys,
sveikiname Jus su Jėzaus pergale prieš nuodėmę ir mirtį, dalijamės su Jumis velykinio džiaugsmo žinia ir labai norime, kad tas džiaugsmas būtų ne tik šventinė emocija, bet kad jis išliktų su Jumis per visas Jūsų gyvenimo dienas!
Jėzus buvo nužudytas, palaidotas ir ant Jo kapo užristas akmuo. Jėzaus priešai nurimo, nes tas, kurio jie nekentė – palaidotas. Panašų vaizdą norėtų matyti pasaulis, atmetęs žinią apie Jėzaus Prisikėlimą. Šiame pasaulyje viešpatauja nuodėmė – neapykanta, puikybė, godumas ir kūno kultas – tai, kas veda žmogų į aklavietę bei mirtį.
Mus pasiekia gąsdinančios žinios apie persekiojamus krikščionis Sirijoje, Irake ir kituose kraštuose. Mes girdime, kaip teroristai vykdo agresiją ir tūkstančius žmonių siunčia į kančią bei mirtį; matome Europoje marinamą krikščionybę, nes ji kliudo Kristaus nesutikusių žmonių skleidžiamai ideologijai. Daug mirties ženklų matome ir savo Tėvynėje. Tai ir alkoholizmas, ir savižudybės, ir šeimos instituto nevertinimas, ir neviltį kurstanti informacija, kad Lietuvoje nėra nieko gero...
Kai aną Velykų rytą moterys skubėjo prie Jėzaus kapo, nesitikėjo sutikti Jo prisikėlusio. Moterų širdis gaubė didžiulis liūdesys, nes jos manė, kad tai, ko žmonės ir jos pačios tikėjosi iš Jėzaus, visa tai yra prarasta. Nužudytas Jėzus guli kape ir Jam galima pasitarnauti tik kaip mirusiajam. Jos teturėjo vienintelį rūpestį – kas nuritins akmenį nuo kapo angos, kad jos galėtų įeiti vidun ir atlikti paskutinį patarnavimą ne gyvajam, bet mirusiam Jėzui.
Tačiau prie Jėzaus kapo ta slogi nuotaika pasikeitė. Pasirodęs Viešpaties angelas moterims kalbėjo: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Jo gulėta. Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams“ (Mt 28, 5–7).
Štai velykinės žinios jėga: ji pašalina rūpestį ir baimę, širdis užtvindo džiaugsmu ir pažadina norą nešti žinią: Jėzus prisikėlė! Jis gyvas! Vadinasi, visa tai, ko jis mokė, yra tiesa.
Prisikėlimo žinios pranešti skubančioms moterims pasirodo pats Jėzus ir pakartoja angelo paliepimą: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“ (Mt 28, 10).
Žinia apie Jėzaus Prisikėlimą yra pati svarbiausia žinia per visą žmonijos istoriją, nes ji perkeičia ir pavienio žmogaus, ir visuomenės gyvenimą. Žmogus, priėmęs žinią apie Prisikėlimą, negali nusiminti, kad blogis laimi, o gėris pralaimi. Kas priima prisikėlusį Kristų, tas pradeda naują gyvenimą, pilną vilties ir meilės, tas visada turės drąsos kovoti su blogiu ir nepraras vilties net sunkiausių išbandymų metais.
Įtikėjęs į prisikėlusį Kristų žmogus pats tampa Gerosios naujienos nešėjas. O ta Geroji naujiena skelbia, kad esame išgelbėti, kad mūsų nuodėmės sunaikintos ir kad esame pakviesti būti prisikėlusio Jėzaus liudytojais. Turime nešti Prisikėlimo žinią visiems žmonėms, kurie dar nesutiko prisikėlusio Kristaus.
Žmogus, priėmęs Prisikėlimo žinią, negali likti abejingas, kai laimi blogis, kai neapykanta išstumia meilę, kai tiesos vietą užima melas, kai laisvė pradeda tarnauti mirties kultūrai.
Kristaus Prisikėlimas primena mums pačią svarbiausią tiesą, kurią apaštalas Paulius taip apibūdina: „Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios“ (Rom 6, 8–9).
Prisikėlimo žinia keičia žmogaus gyvenimą iš esmės, nes žmogus blogio akivaizdoje tampa stiprus; jis žino, kad su juo veikia ir kovoja pats Kristus. Popiežius Pranciškus ragina:
Visus krikščionis, kad ir kur bei kokiomis aplinkybėmis jie gyventų, kviečiu šiandien pat atnaujinti savo asmenišką susitikimą su Jėzumi Kristumi ar bent pasiryžti leisti Jam mus sutikti, kasdien nepaliaujamai Jo ieškoti. Nė vienas neturi pagrindo manyti, kad šis kvietimas ne jam, nes „džiaugsmas, atneštas Viešpaties, skirtas visiems“ <...>. Nebėkime nuo Jėzaus prisikėlimo, niekada nenuleiskime rankų, kad ir kas nutiktų. Niekas negali pranokti Jo gyvenimo, akinančio mus žengti pirmyn! (Evangelii gaudium, 3).
Jeigu šiandien aplink save matome labai daug blogio, bandančio įsiveržti į mūsų asmeninį ir tautos gyvenimą, su Prisikėlusiuoju Kristumi privalome išlikti ramūs ir drąsūs. Kol einame su Juo, mūsų pergalė yra užtikrinta. Galime patirti žmogiškų nesėkmių, galime dėl savo silpnumo susižeisti, bet Jėzus mus prikels, išgydys mūsų žaizdas ir duos jėgų tęsti gyvenimo kovą. Kristaus pergalė prieš blogį ir mirtį tepaskatina mus drąsiai kovoti už jaukius savo šeimų židinius, už švarią politiką ir už šviesią Lietuvos ateitį.
+ Sigitas TAMKEVIČIUS
Kauno arkivyskupas metropolitas
+ Kęstutis KĖVALAS
Kauno vyskupas augziliaras
