Ketvirtoji misijų diena. Kvietimas tikėti, melstis, šlovinti (2017 06 22)
Ketvirtadienį, birželio 22 d. vakarą arkivyskupijos kiemelį tiesiogine šio žodžio prasme drebino drąsių ir veržlių jaunuolių – mokytojo ir jo mokinių suburta grupė „Chebra“ (vad. Mantvydas Randis), jau žinoma iš tokių didžiųjų jaunimo krikščioniškų reginių, kaip Lietuvos jaunimo dienos, festivalis „Sielos“. Šie jauni krikščionys ne tik grojo, dainavo, bet ir liudijo tikėjimą, papasakodami, kaip jį atrado tarp kitų daugybės jauną žmogų viliojančių šių laikų „pasiūlymų“. Po koncerto Šv. Jurgio bažnyčia greta kiemelio vėl atvėrė duris jauniesiems Misijų savaitės dalyviams – šįkart Petrašiūnų parapijos šlovinimo grupei. Čia vėlyvą valandą Švč. Sakramento adoracijoje ir šlovinime buvo meldžiamasi už miestą, jo žmones, už tuos, kurie atvyko pabūti arti Viešpaties, už Kauno arkivyskupiją, o šioje maldoje dalyvavo ir jos ganytojas arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Iki šių renginių nemažai kauniečių, netgi pritrūkę vietų prie stalų erdvioje „Bernelių užeigos“ menėje, dalyvavo susitikime su t. Aldonu Gudaičiu SJ tema „Savivertė ir savimeilė“. Krikščioniškuoju požiūriu apie savivertę ir savigarbą kalbėjęs ir dvasiniais patarimais pasidalijęs tėvas jėzuitas Aldonas Gudaitis minėjo per menką lietuvių savivertę, kuri būdinga ypač išaugusiems sovietmečiu, netgi ugdytiems griežtų katalikų tėvų. Tėvas jėzuitas kreipė žvilgsnius į Šventąjį Raštą, iš kurio puslapių atpažįstame Dievo rūpestį, begalinę meilę žmogui. Žvilgsnis į save kaip mylimą Dievo vaiką padeda išsivaduoti tiek iš menkavertiškumo, tiek iš puikybės, gyventi džiaugsmingą gyvenimą.
„Dievas manęs pasigailėjo ir padarė popiežiumi“, – priminė tėvas Aldonas vakaro dalyviams popiežiaus Pranciškaus nuolankumą, su kuriuo Šventasis Tėvas priėmė savo paskyrimą. Keldamas popiežiaus bendravimo su žmonėmis pavyzdį, tėvas jėzuitas sakė, jog savo keliones ir susitikimus su žmonėmis Pranciškus pradedantis ne nuo savo kalbų, bet pirma išklausydamas kitus. Jis turi gilų, veiklų nuolankumą, o bendraudamas su kitu atviru žvilgsniu žvelgia į akis.
Savo pasidalijime apie savivertę be savimeilės tėvas Aldonas pasirėmė ir kito savo brolio jėzuito, jau iškeliavusio į amžinybę tėvo Aniceto Tamošaičio SJ, dvasinėmis įžvalgomis minėta tema. Pasak t. Aniceto, menką savivertę byloja gajus pavydas, nemokėjimas džiaugtis kito sėkme, gobšumas, kai savo vertę stipriname daiktais, Savivertės trūksta, kai atmetame tai, kas mumyse yra gera. T. Anicetas mėgdavęs sakyti, jog kiekvienas esam Dievo atvaizdas – bet ar dėl to tikrai džiūgaujame?
„Meilė kančioje yra labai graži“, – atsakydamas į žmonių klausimus apie nuolankumą tuomet, kai tenka iš tiesų patirti kančią, sakė tėvas Aldonas. O paklaustas apie priklausomybes, jas siejo pirmiausia su menka žmogaus saviverte.
Vakaro svečias kvietė išeiti iš susitikimo... be atsakymų, juos mąstyti patiems, be to, daug daug melstis, skaityti Šventąjį Raštą, prašyti Dievo malonės – tokia gražiu misijiniu kauniečiu kvietimu baigėsi šis „Kunigų kavinėse“ susitikimas Misijų savaitę.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
