Jūs esate Dievo šventovė
Ši diena, kai šventinama koplyčia Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre, yra neeilinė. Tokia neeilinė, panaši diena buvo arkivyskupijos rūmuose, kai 1937 metais ten taip pat buvo pašventinta koplyčia. Mokykloje, ligoninėje, kurijoje, jaunimo centre ar kur kitur įkurta ir pašventinta koplyčia reiškia, kad tie namai pasiryžę viską derinti su koplyčios Šeimininku – Eucharistiniu Jėzumi.
Šiuose Kauno jaunimo namuose jūs planuojate savo veiklą, mąstote, ką nuveikus gero, kaip išskleisti savo asmenybę ir kaip padėti bendraamžiams. Iš tikrųjų jūsų planai labai svarbūs, nes dabartinis pasaulis supranta tik ekonominius planus. Dėl pinigų daug kas kraustosi iš proto ir tuo pat metu leidžia skursti savo sielai.
Pranašo Ezekielio knygoje skaitome: „Tuomet jis nuvedė mane vėl prie įėjimo į Šventyklą. Žiūriu, vanduo teka iš po Šventyklos slenksčio rytų link, nes Šventyklos priekis buvo į rytų pusę. <...> Jis man paaiškino: „Šis vanduo teka į rytų pusę ir nutekės į Arabą, o kai įtekės į jūrą – dvokiančio vandens jūrą, jos vanduo pasidarys sveikas. Kur tik ta upė nutekės, visa, kas gyva ir kruta, gaus iš jos gyvybę. Vandeniui ten nutekėjus, joje knibždėte knibždės žuvų, nes jis taps sveikas, – visa gyvuos, kur tik upė tekės“ (Ez 47, 1–89).
Kiekviena bažnyčia ar koplyčia, kur yra Eucharistija, yra meilės mokykla. Jokios knygos, jokie teologijos traktatai negali taip išmokyti tikros meilės, kaip tai padaro Eucharistija. Mišios nėra tik Kristaus mirties ir prisikėlimo simbolis, tik jo dieviškos meilės ženklas. Mišios – tai Dievo palikta galimybė realiai pabūti ant Kalvarijos kalno. Mišių metu dingsta laikas, mes atsistojame su Marija po Kristaus kryžiumi ir dalyvaujame jo meilės aukoje. Visa, kas plaukia nuo kryžiaus, pasiekia mūsų protą ir širdį.
Šioje koplyčioje jūs gausite daug pamokų. Šalia meilės pamokos ne mažiau svarbi bus savęs išsižadėjimo ir nusiteikimo gyventi pilnutinį gyvenimą Kristuje pamoka. Kristus tikrai mokys išsižadėti ne to, kas jaunam žmogui reikalinga, bet tik to, kas kliudo jam augti ir žydėti. Kristaus artumoje išmokstame nusimesti pančius, kurie trukdo visavertiškai gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Šioje koplyčioje dažniausiai būsite drauge su kitais. Tie kiti yra labai svarbūs. Dėl to Benediktas XVI Madride priminė jaunimui branginti Bažnyčios bendruomenę, su kuria keliaujame šios žemės keliais. Mes esame reikalingi kitų paramos ir patys galime paremti kitus. Šiuose jaunimo namuose ir šioje koplyčioje šalia jūsų dažniausiai bus tie kiti. Juos labai branginkite. Mūsų amžius yra pažymėtas individualizmo ženklu. Labai blogu ženklu, kai nebematoma kito. Egoizmas nusmukdo žmones. Čia jūs mokysitės matyti ne tik Eucharistinį Kristų, bet ir kitus žmones, kuriuos Jėzus vadina savo broliais ir seserimis.
Karkartėmis šioje koplyčioje galėsite švęsti ir Sutaikinimo sakramentą. Jo labai reikia jums augti. Ne kartą tenka apkarpyti netikusius ūglius, kad mūsų sielos medelis stiebtųsi aukštyn.
Apaštalas Paulius teigia, kad mes esame Dievo statyba: „Tegul kiekvienas žiūrisi, kaip statąs. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus“ (1 Kor 3, 10).
Su šiomis mintimis ir viltimis, kad šioje koplyčioje besimeldžiantys savo sielos šventovę statys ant Jėzaus Kristaus pamato, pašventinsiu Palaimintojo Jono Pauliaus II koplyčią ir jos altorių.
Arkivysk. S. Tamkevičius
