Karmėlavos bažnyčioje kunigų kursas minėjo kunigystės 30-metį (2018 05 29)
Paskelbta: 2018-05-31 10:58:49

Karmėlavos bažnyčioje (Viešojoje Šv. Onos koplyčioje) jos klebono kun. Virginijaus Veprausko kvietimu susirinko kunigai, prieš 30 metų, 1988 m. gegužės 29 d., baigę Kauno kunigų seminariją ir gavę kunigystės šventimus. Dalis šių kunigų šiandien tarnauja Kauno arkivyskupijoje.

Kurso draugai, kartu aukodami šv. Mišias, dėkojo Dievui už 30 kunigiškos tarnystės metų ir prašė palaimos ateičiai. Šv. Mišių homiliją pasakė šį kursą taip pat baigęs mons. Artūras Jagelavičius.

„Jau pirmoji kunigystės diena buvo pradžiuginta žinios, kad Lietuva turi kardinolą. Pirmieji mūsų kunigystės metai sutapo su Lietuvos Sąjūdžio pradžia. Su džiaugsmo ašaromis pasitikome iškeltą Trispalvę ant Gedimino kalno ir Vilniaus arkikatedros sugrąžinimą tikintiesiems. Mūsų gausus įšventintų kunigų skaičius buvo dovana Bažnyčiai ir Lietuvai“, – sakė mons. A. Jagelavičius, prisimindamas homilijoje visų šių kunigų tarnystės pradžią – didelių iššūkių metą, vykstant tautiniam ir religiniam tautos atgimimui, vėliau pareikalavusiam ir Sausio 13-osios bei Medininkų aukų.

„Mūsų atsiliepimas į Viešpaties pašaukimą taip pat buvo iššūkis okupacinei tarybinei valdžiai: kiekvieno ir mūsų kunigystei kliūtis statė gerai žinomos institucijos, siūlydamos tarnauti dviem šeimininkams. Atsilaikėme ir, sulaukę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, uoliai skelbėme Dievo žodį“, – kalbėjo monsinjoras, paminėdamas, jog tauta tuomet buvo lyg nuo sausros išdžiūvusi žemė, godžiai gėrė kiekvieną Dievo Žodžio lašą, o kunigai su džiaugsmu ir laisvai, nebepersekiojami jau galėjo tarnauti Dievo tautai. 

Homilijoje pabrėžta, jog kunigo kelyje, be šimteriopų Dievo dovanų, gausu ir išbandymų, kurių neįmanoma įveikti be Jėzaus sekimo. Juk ne kartą kunigui skauda širdį matant abejingumą tikėjimui ir krikščioniškoms vertybėms, kai daugiau palaidoja nei pakrikštija, kai daugiau porų išsiskiria, nei ištikimai laikosi santuokinių pažadų.

„Mes dar kartą įsitikinome, kad be Kristaus būtume nevaisingomis šakelėmis. Štai kodėl popiežius Pranciškus ragina kunigus, kad jų ryšys su Jėzumi būtų kasdien vis artimesnis. Kaip gera sutikti kunigus, kurie visą gyvenimą atiduoda savajam pašaukimui. Apie tokius žmones sako: jis gal ir sunkaus charakterio, gal turi kitų ydų, bet tai tikras kunigas. Ir žmonės žino, ką sako, nes jie iškart atpažįsta kunigus. Vienintelis dalykas, kuris mus gelbėja nuo supasaulėjimo ir nuo stabmeldystės yra ryšys su Jėzumi Kristumi“, – sakė mons. A. Jagelavičius ištikimos tarnystės sukaktį švenčiantiems savo draugams.

Homilija užbaigta pacituojant ne tik kunigams, bet ir visiems tikintiesiems tinkančius popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog kol gyvename šioje žemėje, neįmanoma sekti Jėzumi ir tuo pat metu gyventi pagal pasaulio dvasią. Kai krikščionis yra prisirišęs prie turtų, matome jame žmogų, kuris norėtų tuo pat metu turėti du dalykus: ir dangų, ir žemę. Atskaitos kriterijus šiuo atveju yra Jėzaus minimi persekiojimai, kryžius. Sekti Jėzų reiškia kasdien atsižadėti savęs, kasdien būti nukryžiuojamam. Apaštalai neišvengė pagundos. Jie, sekdami Jėzų, pagalvodavo apie jų laukiančią naudą. Atsiminkime Jokūbo ir Jono motiną, kuri netgi paprašė Jėzų, kad jo karalystėje vienas jos sūnus būtų premjeru, o kitas – ekonomikos ministru. Taip būna, kai Jėzaus sekime atsiranda noras gauti naudos pagal pasaulio dvasią. Vertinant vien žmogiškais kriterijais, Jėzaus sekimas niekada nebus pelningas, nes sekti Jėzų – tai tarnauti, kaip jis tarnavo. Jei Viešpats tau leido būti pirmam, tu elkis taip, tarsi būtum paskutinis, tai yra – tarnauk. Jei Viešpats tau suteikė galimybę turėti turtų, tu savais turtais tarnauk kitiems. Yra trys dalykai, trys laipteliai, kurie mus atitolina nuo Jėzus: turtai, tuštybė ir išdidumas. Turtai pavojingi, nes jie tave pastumia į tuštybę, imi galvoti, kad esi svarbus. O kai galvoji, kad esi svarbus, kai tau ima svaigti nuo to galva, tu pasiklysti. Bjauru matyti krikščionį, pasaulietį, vienuolį, kunigą ar vyskupą, norinčius tarnauti Jėzui ir turtams, sekti Jėzumi ir pasaulio dvasia. Tai blogas liudijimas, atitolinantis žmones nuo Jėzaus. Jėzus mums atsilygins padarydamas mus panašius į save. Tai bus mūsų atlygis. Mūsų atlygis bus panašumas į Jėzų.

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba 

Ganytojo žodis

Kalbant apie arkivyskupijos bendruomenę, galime pasilikti tik prie žemiškų faktų: ką veikėme, darėme, bet šis vaizdas būtų nepilnas. Gera, kad susirenkame žvelgti į JĖZŲ, pirmiausia Mišiose, – save atiduodantį, mus stiprinantį, maitinantį, ir svarbu, kad šio žvilgsnio ir ryšio nepamestume.

 Arkivysk. L. Virbalo herbas+ Lionginas VIRBALAS SJ
Iš simpoziumo Mišių homilijos

Liturginis kalendorius

Pamaldos

2018 – Trakų Dievo Motinos Lietuvos Globėjos metai

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune