Spalio 22 d., šeštadienį, Kauno arkikatedros nuolatinės Švč. Sakramento adoracijos rengėjai jau esamus Eucharistijos adoruotojus ir visus, kurie nori garbinti Jėzų Švč. Sakramente, pakvietė į jau ne pirmą šiemet Susikaupimo dieną, šįsyk pavadindami ją „Gyvenimas – šv. Mišios“.
Per šimtą įvairaus amžiaus Susikaupimo dienos dalyvių (nemažai – jaunų žmonių) drauge šventė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus ir tėvo Algirdo Palioko SJ aukojamas Padėkos už palaimintojo Jono Pauliaus II beatifikaciją Mišias (žr. išsamiau), arkikatedroje adoravo Švč. Sakramentą ir kalbėjo Gailestingumo vainikėlį jos koplyčioje.
Susikaupimo dienos dalyviai taip pat turėjo puikią galimybę gilintis į Eucharistijos slėpinį Bažnyčios mokymo šviesoje, dalyvaudami ir tądien surengtoje trijų dalių konferencijoje, kurią arkikatedros parapijos namuose vedė Šv. Jono kongregacijos sesuo Marija Dovydė.
„Dievas Joną Paulių II dovanojo kaip tikrą šviesos liudytoją pasauliui ir Bažnyčiai. Jis buvo ir Dievo, ir žmogaus bičiulis“, – sakė Lietuvoje apaštalaujanti jauna prancūzė vienuolė, pasidžiaugdama, kad Susikaupimo diena netikėtai sutapo su palaimintojo Jono Pauliaus II minėjimu, nes aptariama tema – krikščioniška liturgija ir jos šerdis – šv. Mišios buvo labai brangi Jonui Pauliui II, lygiai kaip ir šiandien popiežiui Benediktui XVI.
Pasak ses. Marijos Dovydės, tas, kuris trokšta iš tiesų išgyventi Švč. Sakramento adoraciją, trokšta, kad jo visas gyvenimas taptų Eucharistija (o tai reiškia – dėkojimu), trokšta garbinti Dievą jo Dvasioje ir šviesoje, turi semtis iš šaltinio – šv. Mišių.
Kas yra Mišios, liturgija kaip Dievo ir žmogaus susitikimo vieta, iš to kylanti sekmadienio pareiga, pasak sesers, mums primena pati Bažnyčia. Ji kaip Motina moko savo vaikus to, kas yra gera, kas augina laisvus ir sąmoningus krikščionis. Buvo pabrėžta, kaip svarbu naujai atrasti Vatikano II Susirinkimo nuostatas ir rūpinimąsi, kad krikščioniška liturgija būtų švenčiama vaisingai ir sąmoningai. Kad ją tinkamai išgyventų, krikščionis turi būti su ja supažindintas, įvesdintas į ją, turi atrasti jos vietą savo gyvenime.
Pasak ses. Marijos Dovydės, šventoji liturgija išreiškia žmogaus ryšį su visata, su Dievu ir su savo broliu – ir gestais, ir kvapais, ir spalvomis, ir reikmenimis. Tai ir kūno ryšys – liturgijoje kūnas išreiškia mūsų vidinį nusiteikimą viską atiduoti Dievui. Tačiau, kaip teigta pranešime, skirtingai nuo kitų religijų, krikščioniškoji liturgija realizuojasi tik ryšyje su Kristumi, jo žmogyste. Įsikūnijęs Jėzus ateina mums padėti įveikti gimtosios nuodėmės pažeistą kūno pusiausvyrą „susidraugauti“ su savo kūnu, atskleisti jo visapusiškumą.
Pranešime aptarta paties Dievo duodama liturgija Senajame Testamente (Kaino ir Abelio auka, Nojaus aukuras, Mozės atpažįstamas Dievo artumas) – labai pedagogiška, kantri, galiausiai itin reglamentuota (nurodymai šventyklos įrengimui), iškilminga, duodama išrinktajai tautai kaip Sandoros su ja ženklas.
Krikščioniškoji liturgija, palyginti su Senojo Testamento, pasak sesers joanitės, yra paprasta, jos simboliškumas mažesnis. Kodėl? Joje simbolius keičia tikrovė – paties Kristaus kryžiaus auka, jo artumas ir dovanojimasis. Naujajame Testamente atpažįstame Jėzaus liturginius gestus (pasikrikštijimą, Rašto skaitymą žydų sinagogoje, kojų mazgojimą, Eucharistijos įsteigimą ir kt.). Jėzus tęsia ir iki galo išpildo Senojo Testamento liturgiją unikaliu būdu – savo paties auka.
Susikaupimo dienos dalyviai buvo kviečiami atidžiai įsižiūrėti į begalinį Marijos švelnumą ir meilę globojant dieviškąjį Kūdikį Betliejaus tvartelyje – šie motiniški Marijos gestai moko, kaip reikia kontempliuoti Kristaus Kūną. Ši liturgija, kaip sakė sesuo, yra Bažnyčios lobis. Bažnyčiai yra patikėtas Kristaus kūnas, kurį ji turi saugoti būdama persmelkta to paties Marijos švelnumo.
Pranešime akinta gyvai, sąmoningai, „iš vidaus“ dalyvauti liturgijoje kaip meilės bendrystėje. Tai, pasak kalbėjusios sesers vienuolės, yra saugus ir užtikrintas kelias, kurį Bažnyčia kaip Motina duoda savo vaikams, kad jie kasdien artėtų prie Dievo. Šv. Mišios, kad jos pašventintų žmogaus gyvenimą, turi būti ne dalis, bet šio gyvenimo šaltinis.
Kitą Susikaupimo dieną ketinama surengti jau 2012-aisiais, sausio 14 dieną. Joje dalyvauti, taip pat įsitraukti į Eucharistijos adoraciją visus pakvietė ses. Aloyza Malinauskaitė SJE, arkikatedros parapijos Švč. Sakramento nuolatinės adoracijos koordinatorė.
Nuolatinė Švč. Sakramento adoracija Kaune (arkikatedroje ir Švč. Sakramento bažnyčioje) arkivyskupo dekretu pradėta rengti nuo 2005 metų.
