Spalio 22 d. įvyko Kauno arkivyskupijos Šeimos centro tarybos, kurią sudaro dekanatų Šeimos centrų vadovai, susitikimas. Jam buvo pasirinkta išskirtinė vieta – Pažaislis, kuris vien savo erdve gydo nuo didžiausios dabarties ligos – skubos. Susitikimas prasidėjo edukacine programa. Jos metu dalyviai susipažino su knygų dauginimo ir skaitymo kultūra vienuolynuose, mokėsi pasidirbti ir valdyti plunksną, gilinosi į kaligrafijos paslaptis.
Paskui Kauno arkivyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Lenkuvienė supažindino su artimiausiais Kauno arkivyskupijos Šeimos centro planais, paragino išreikšti savo poziciją ginant šeimos ir Santuokos vertybes, pakvietė dalyvauti supervizijoje, kuri skirta savanoriams, rengiantiems sužadėtinius Santuokai.
Dekanatų Šeimos centrų vadovai pasidalijo savo savanoriško darbo džiaugsmais ir rūpesčiais. Veikla geriausiai sekasi ten, kur stengiamasi atsiliepti į žmonių poreikius. Toks pavyzdys galėtų būti „Motinų maldoje“ grupės, veikiančios ne viename dekanate ir parapijoje. Raseinių dekanato Šeimos centre jau ne pirmus metus gyvuoja šeimų susitikimai „Vakarojimai su šeima“, kitur pradeda burtis šeimų maldos grupelės. Tiesa, jos nėra gausios, bet, kaip rodo patirtis, efektyviau, kai grupelė prasideda nuo kelių motyvuotų šeimų, o ne nuo renginių, į kuriuos žmones prikviesti yra gana sunku. Dekanatų Šeimos centrų vadovai išreiškė susirūpinimą ir dėl sužadėtinių pasirengimo. Pasitaiko atvejų, kai sužadėtiniai ateina prieš pat vestuves – tik formaliai gauti pažymą. Taip pat kai kuriuose Šeimos centruose sužadėtinių beveik nėra ir todėl kyla klausimas: ar iš tiesų dekanate nėra Santuokų, ar tam yra kitų priežasčių.
Po darbinio susirinkimo vyko ekskursija po Pažaislio vienuolyną, kurio erdvėje susitinka priešpriešos: tyla ir garsas, paprastumas ir puošnumas, gausa ir stoka, bėgimas ir stabtelėjimas, didybė ir menkumas, viskas ir niekas…
Tikimės, kad atsitraukus nuo kasdienybės rutinos, pabuvus su pačiu savimi, taip pat ir bendrystėje su kitais savanoriškas darbas Šeimos centruose teiks didesnį džiaugsmą ir viltį, kad „visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13).
