Nuotraukos – Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Spalio 11 d. arkikatedroje ir kitose senamiesčio erdvėse tęsėsi misionieriški susitikimai, ypač jaunų žmonių – jaunesniųjų ir vyresniųjų moksleivių, tėvų su vaikais, kurie taip pat buvo skatinami būti kasdienybės misionieriais.
Nuo pat ryto prie arkikatedros savanoriai laukė palapinėje, dalijosi informacija ir šių dienų misijų aktualijomis. Greta dirbo menininkai iš Slovakijos Mariánas Králikas ir Františekas Dorko. Jie kurie kūrė misijoms meno kūrinį – visą kūrybos procesą buvo galima stebėti iš arti, pabendrauti su kūrėjais.
O visa diena buvo skirta jaunimui. Pradžioje buvo susitikta su mažesniaisiais tema „Ir padauža – Dievo vaikas", o vėliau ir su vyresnių klasių mokiniais „Be Tavęs Dievas neįsivaizduoja dangaus". Arkikatedra prisipildė jaunimo ir jaunatviško šurmulio. Pirmiausia su jais buvo dalijamasi apie misijų reikšmę ir kam popiežius Pranciškus visus kviečia.
Vėliau Simona, Danas ir Jonė dalijosi savo misijų patirtimi Indijoje ir Tanzanijoje mažesnėse grupelėse; tai unikalios patirtys ir įvykę susitikimai tolimose šalyse, kurie leido į daugumą mums įprastų dalykų pažvelgti visai kitaip. Kartais savo kasdienybėje net neįvertiname, kiek daug turime, kol nepamatome, kaip už kelių tūkstančių kilometrų žmonės iš skurdo ir nepritekliaus džiaugiasi gavę obuolį ir juo dalijasi visa šeima.
Po šių susitikimų jaunimas buvo kviečiamas užrašyti savo maldos intenciją – už save ar už pasaulį. Jos visos buvo suklijuotos ant pasaulio žemėlapio kaip simbolis, kad malda galime apkabinti visą pasaulį. Jaunimui buvo dovanojamos mažos kasdienybės misijos, kurias atlikdami jie galėtų keisti savo aplinką, o kartu ir visą pasaulį. Kunigai redemptoristai ir jaunimo kapelionas kiekvieną jaunuolį laimino asmeniškai, palydėdami į tas kasdienybės misijas.
Po šio palaiminimo jaunimas galėjo rinktis kurią teminę grupelę. Buvo kviečiami į ekskursiją po seminariją, kur kunigas Liutauras Vilėniškis pasakojo apie gyvenimą seminarijoje ir liudijo apie savo pašaukimą. Seminaristas Gintas Petkevičius kvietė į teminį susitikimą – nuo Japonijos iki kunigystės pašaukimo. Savanoriai vedė temines grupes kviesdami į orientacines varžybas, kūrybines dirbtuves, protmūšį.
Likęs jaunimas arkikatedroje dalyvavo žymių būgnininkų ir misionierių Terlu Bryantu ir Tomu Hopperiu mokyme, žinoma, su būgnais ir ritmu.
Pavakare vyko programa vaikams kartu su tėveliais „Dievo Karalystė apreikšta mažutėliams". Čia netrūko nei giesmės, nei judesio, nei įdomių kūrybinių užduočių, kurios padėjo labiau pažinti Dievo kūrybą mažųjų gyvenime.
Vakare arkikatedroje jaunimą ir visus Misijų programos dalyvius bei organizatorius pasveikino šv. Mišioms vadovavęs kardinolas Sigitas Tamkevičius. Tai buvo džiugi galimybė priimti palaiminimą iš naujojo Lietuvos kardinolo, kuris, jį teikdamas, trumpai pasidalijo ir savo liudijimu. Jaunystėje jis labiausiai svajojo tapti kunigu ir dirbti mažoje kaimo parapijoje. Tačiau vėliau gundytojas siūlė studijas, parapiją mieste, karjerą, kad tik sutiktų bendradarbiauti su KGB. Kardinolas Sigitas sakė šiandien labiausiai džiaugiasi, kad pasirinko tiesų gyvenimo kelią. Tiesaus kelio, kurį rodo Jėzus Kristus, kardinolas palinkėjo ir šių laikų jauniems žmonėms.
Šv. Mišių homiliją ir šį vakarą pasakė svečias misionierius tėvas redemptoristas Ronaldas McAintshas. Jis vaizdžiais palyginimais kalbėjo apie Dievo sukurtą žmonijai rojų, kur buvo meilė, ramybė, harmonija. Tačiau žmogaus nuodėmė viską sugriovė. Gėrio ir blogio kova nuo tada plėšo žmogaus širdį. Tikrai vyksta karas tarp nuodėmės ir malonės. Jėzus atėjo, kad duotų mums gyvenimą, kad mes jį švęstume.
„Nuodėmė yra atsisakyti švęsi gyvenimą. Nuodėmė yra gobšumas, susitelkimas į save “, – šias ir kitas nuodėmes vardijo t. Ronaldas pabrėždamas: mums reikia atsiversti, reikia leisti, kad mūsų širdis persmelktų Jėzaus meilė.
Svečias misionierius paragino visus iš naujo tarti Dievui „taip“, pasinaudoti Sutaikinimo sakramento malone, palikti nuodėmes tą vakarą arkikatedroje ir išeiti iš jos su nauja širdimi, kaip Jėzaus mokiniai.
Ši Misijų diena baigėsi muzikos ir liudijimų vakaru greta arkikatedros.
Milita Žičkutė-Lindžienė ir Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
