2017 m. gruodžio 22 d.
Homilija Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje švenčiant Eucharistiją su sielovados bendradarbiais
Adventas – laukimo metas. Su kuo kitu, jei ne su Marija. galėtume būti šiuo laiku.
Marijos giesmėje Magnificat girdime jos balsą, šlovinantį savo Viešpatį. Jis padarė didžių dalykų – Marijos sielai ir kūnui. Marija vis kalba pirmuoju asmeniu: „Mano siela... mano dvasia... mano Gelbėtojas... mane vadins... man padarė...“ Ji aukština Dievą, išsiliejusį malone į jos širdį, padariusį ją Išganytojo Motina.
Panašiai šiandien noriu pripažinti tuos didžius dalykus, kuriuos padarė Viešpats – per žmones, per jus. Tų dalykų yra daug. Daug pasiekta žmonių, jie išgirdo vilties ir tikėjimo žodį, sulaukė pagalbos. Ačiū Jums. Tai motyvas šlovinti Dievą. Kiekvienas galime jungtis į Marijos himną ir už viską dėkoti.
Tačiau Marija neužsisklendžia savyje. Tai, kas jai vyksta, priklauso Dievo išganymo istorijai ir skirta visai žmonijai. Todėl visos išgelbėtos kūrinijos vardu Marija liudija, kad Viešpats: „maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso“.
Pavieniui nebūtume padarę, to, ką galėjome nuveikti. Esame bendrijoje ir bendruomenėje. Šlovinkime ir dėkokime Dievui ir mes už viską, ką tik žmonės, ypač Kauno arkivyskupijoje, nuveikė gero. Kiekviena bendruomenė, centras... Dėkokime vieni kitiems.
Ir net nebūtinai už tai, ką mes padarėme. Esame Dievo bendradarbiai – Jis laisvas pasirinkti, ką nori. Džiugu dėl visų, kurie darė gera.
Su Marija vienijasi visi tikintieji, švenčiantys nuostabų Dievo veikimą. Giesmėje išvardinta, kad Dievas „parodo savo rankos galybę... numeta galiūnus nuo sostų... išaukština nuolankiuosius... alkstančius gėrybėmis apdovanoja... turtuolius tuščiomis paleidžia... ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui“.
Šis Dievo darbų sąrašas atskleidžia, kaip Jis veikia istorijoje. Tiesa, Jo planą dažnai paslepia žmonių darbai, nes matome triumfuojančius išdidžiuosius, galiūnus, turtuolius. Bet Dievo slaptinga galia vis dėlto atsiskleidžia, parodydama, ką tikrai Dievas pasirenka: tuos, kurie jo klauso Jo žodžio. Tai nuolankieji, alkstantys, jo tarnas Izraelis, t. y. Dievo tauta, kurią sudaro mažieji, tokie kaip Marija. Taigi ši giesmė kviečia jungtis su mažąja kaimene, būti Dievo tautos nariais.
Kalėdos džiugina ir drąsina mus. Viešpats su mumis – Emanuelis. Jis yra mūsų pusėje. Ne tam, kad didžiuotumės prieš kitus, o tam, kad turėtume drąsos, kaip Marija Nazarete, Betliejuje, Egipte likti su Dievu. Visada! Kaip apaštalai net persekiojimų akivaizdoje būti ištikimi. Dažnai žvelgiame iš mažųjų pozicijos – maža šalis, maža patirtis, mokomės iš kitų, mažoji tikinčiųjų dalis. Taigi, Dievas mūsų pusėje, su mumis! Jis pasirenka mažuosius. Žinoma, ne dejuojančius, o dėl savo mažumo besąlygiškai Juo pasitikinčius.
Šv. Ambraziejus taip rašė: „Kiekvienas turėkime Marijos sielą, kuri šlovina Viešpatį. Kiekvienas turėkime Marijos dvasią, kuri džiaugiasi Dievu. Yra tik viena kūniška Kristaus Motina... [Bet] kiekviena siela gauna Dievo Žodį, jei ji būdama be dėmės ir be kaltės, išlaiko kūną nepaliestą, nesuteptą ir skaistų.“ Esame pašaukti savo tikėjimu „gimdyti“ Kristų savo ir kitų sielose. Todėl šis šventasis Mokytojas kviečia paruošti Viešpačiui vietą. Turime Jį priimti ne tik į savo širdį, bet ir nešti kitiems, tarsi „gimdyti“ Kristų mūsų laikams. Prašykime Viešpatį, kad mums padėtų šlovinti Jį kaip Marija – visa siela ir dvasia bei nešti iš naujo Jį į mūsų pasaulį.
+ Lionginas VIRBALAS
Kauno arkivyskupas metropolitas