2018 m. rugsėjo 3 d.
Homilija akademinėms bendruomenėms Kauno arkikatedroje bazilikoje
Nuotrauka – Tautvydo Kapcevičiaus
Jūsų magnificencijos rektoriai, garbingieji senatų nariai, gerbiami dėstytojai, mieli studentai,
pradedame naujus mokslo metus, kaip visuomet linkėdami, kad jie būtų sėkmingi, kad padėtų pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Mokslo metai apima tiek daug įvairių dalykų: studijų programas ir projektus, bendradarbiavimą ir daugybę ryšių pačiame universitete ir už jo, o šiais metais ir naujumo, lūkesčio nuotaiką vykstant universitetų reformai. Bet svarbiausi esate jūs, universitetų vadovai ir dėstytojai, studentai ir darbuotojai. Be jūsų nebūtų tų mokslo švyturių, kuriais didžiuojasi Kaunas.
Šių mokslo metų pradžia bus ypatinga popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje ir temai „Jaunimas, tikėjimas, pašaukimas“ skirtu sinodu Romoje. Nei kiek neabejoju, kad Šventasis Tėvas prabils apie tikrą, džiaugsmingą ir įkvepiantį tikėjimą, kuris yra bei lieka aktualus kiekvienam mąstančiam žmogui. Tikėjimas nėra aklas tam tikrų formulių ar elgesio normų laikymasis, o evangelinis žvilgsnis į pasaulį, save ir gyvenimas su Dievu bei žmonėmis.
Universitetas reiškia visuotinumą, primena mąstymo laisvę bei drąsą gilintis, eiti studijų keliu, ugdančiu kritinį mąstymą. Tačiau svarbu, kad žmogaus ne tik įgytų naudingų žinių, bet ir išmoktų tarnauti bendrajam gėriui. Kiekvienas žmogus yra universumas: jis protauja ir pažįsta, džiaugiasi ir ilgisi, dirba ir bendrauja su kitais.
Neseniai išleistame apaštališkajame paraginime „Gaudete et Exsultate“ apie pašaukimą į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje popiežius Pranciškus perspėjo, kad tikėjimas negali būti užsisklendęs subjektyvizme, kai žmogus domisi vien savo patirtimi ar įgytomis žiniomis bei mano, kad tai gali jį paguosti ir apšviesti. Deja, tada jis lieka galiausiai užsisklendęs savo paties proto bei jausmų imanencijoje.
„Dievas mus pranoksta be galo, visada yra staigmena, ir mes negalime numatyti, kokiomis istorinėmis aplinkybėmis su juo susitiksime, nes susitikimo laikas, vieta ir būdas nuo mūsų nepriklauso. Kas trokšta tai aiškiai bei patikimai žinoti, tas siekia valdyti Dievo transcendenciją“, – rašo popiežius Pranciškus. – Lygiai taip pat negalima teigti, jog žinome, kur Dievo nėra, nes jis slėpiningai yra kiekvieno asmens gyvenime. Net kai kieno nors egzistencija yra katastrofa, net kai kokį nors žmogų regime nuniokotą ydų ar priklausomybių, Dievas yra jo gyvenime. Jei labiau vadovaujamės Dvasia, o ne savais samprotavimais, galime ir turime ieškoti Viešpaties kiekviename gyvenime.“
Bažnyčios istorijos tėkmėje tapo labai akivaizdu, kad žmogaus tobulumas matuojamas ne duomenų bei žinių kiekiu, bet meile. Šventasis Bonaventūras mokė, kad tikroji krikščioniškoji išmintis neatsiejama nuo gailestingumo artimui: „Didžiausia išmintis, kokia tik gali egzistuoti, yra vaisingai dalyti tai, ką turi, ir tai, ką gavai, kad išdalytum.“
Visiems linkiu imtis studijų ir neužmiršti to, kas yra giliausia kiekvieno mūsų širdyje, kas mus iškelia aukščiau už paprasčiausius gamintojus ar vartotojus, kas daro tikrais žmonėmis bei atveria amžinybės perspektyvą, leidžia patirti ir išgyventi Dievo artumą.
Kviečiu visus sutikti ir išgirsti popiežių Pranciškų: Vilniuje, kur jis kalbės jaunimui, ir Kaune, kur aukodamas šv. Mišias kreipsis į visus Lietuvos žmones.
Gerų, sėkmingų, prasmingų naujų mokslo metų.
+ Lionginas VIRBALAS SJ
Kauno arkivyskupas metropolitas