Santuoka, šeima ir vaikai

Klausimas: Ar tikrai išsiskyrę žmonės neturi teisės eiti išpažinties? Net jei nesiruošia tuoktis antrą kartą? Negi daugiau nebus atleista nė viena, net menkiausia, nuodėmė?
Atsakymas: Žinoma, kad gali eiti išpažinties, ir gauti išrišimą! Kol jie yra išsiskyrę – niekas jiems netrukdo priimti sakramentus, bet jeigu atsirastų kitas žmogus, su kuriuo susituoktų civiliškai, atsirastų ta situacija, kuri neleidžia kunigui duoti išrišimo.
Klausimas: Su sužadėtiniu pradedame planuoti vestuves ir mums kilo klausimas, ar bažnytinėje santuokoje liudininkas gali būti kito tikėjimo žmogus, kuris yra vedęs katalikę.
Atsakymas: Santuokos liudininkas teoriškai gali būti net ir nekrikštytas žmogus, jei jis tik suvokia, kas vyksta, ir gali apie tai paliudyti. Santuokos liudininkai – tai ne dvasinė kategorija, kaip kad būna kalbant apie Krikšto ar Sutvirtinimo tėvus, bet teisinė sąvoka. Pakanka, kad žmogus būtų pilnametis ir teisiškai veiksnus.

Naujausi atsakymai

Klausimas: Ar perdaromi, perlydomi vestuviniai žiedai? Ar juos paskui galima vėl pašventinti? Ar užtenka paprasto kunigo pašventinimo su ta intencija? Gyvename bažnytinėje santuokoje jau kelerius metus.
Atsakymas: Pašventinimas, žinoma, neišnyksta, bet gali būti, kad žiedams bus pridedama daugiau metalo, kas nors pakeičiama, tad nieko blogo, jei nusinešę pas kunigą paprašysite pakartotinai palaiminti. Tai gali būti dar vienas ryšio paliudijimas jums patiems, pvz., galite iš naujo vienas kitam užmauti pašventintą žiedą.
Klausimas: Krikšto dukra ruošiasi tuoktis su civilinę santuoką jau turėjusiu vyru. Jis nepriėjęs ir Pirmosios Komunijos. Jie planuoja to nepasakyti kunigui. Ar įmanoma užkirsti kelią?
Atsakymas: Paprastai kunigas tų dalykų klausia, ir yla iš maišo išlenda kur kas greičiau, negu jaunieji galvoja. Krikšto motina gali apie tai informuoti kunigą, bet vis tiek čia reikės ir vyskupo leidimo santuokai... Kita vertus, Pirmoji Komunija nėra būtina sąlyga priimti Santuokos sakramentą, svarbu, kad nebūtų kitų kliūčių.

Žr. išsamiau >>

Klausimas: Sudarius bažnytinę santuoką ir apie tai nunešus pažymą į civilinės metrikacijos biurą, ji buvo įregistruota. Ar po skyrybų galima sudaryti civilinę santuoką su kitu žmogumi?
Atsakymas: Jei buvo civilinės skyrybos ir išduotas ištuokos pažymėjimas, civilinė metrikacija registruoja naują santuoką. Žinoma, Bažnyčios požiūriu, jei nebuvo bažnytinio teismo sprendimo ir santuoka nebuvo pripažinta negaliojančia, galiojančia lieka pirmoji santuoka, ir žmonės, užregistravę antrąją santuoką tik civiliškai, neturi teisės priimti sakramentų.
Klausimas: Norime susituokti Italijoje, bažnyčioje. Kokių dokumentų iš bažnyčios Lietuvoje gali reikėti? Aš katalikė, o mano būsimas vyras stačiatikis.
Atsakymas: Bažnyčia skatina tuoktis savoje parapijoje. Bet jeigu yra noras paklaidžioti po svetimus kraštus (šeima nuo to tikrai netaps tvirtesnė ir santuokinis gyvenimas nebus darnesnis, kartais net atvirkščiai), visų pirma reikia susitarti Italijoje, kur ketinama tuoktis, dėl datos ir laiko. Paskui visas pasiruošimas atliekamas savo parapijoje, kurios klebonas paaiškins, kokie dokumentai yra reikalingi, ir juos priims. Be abejo, bus būtini ir priešsantuokiniai kursai, taip pat ir vyskupo leidimas santuokai. Paskui klebonas visus dokumentus perduoda kurijai. Ši, patikrinusi ir pridėjusi vyskupo leidimą tuoktis už vyskupijos ribų, juos persiunčia atitinkamos Italijos vyskupijos kurijai, kuri, taip pat su savo vyskupo leidimu, juos perduoda į atitinkamą parapiją. Reikia prisiminti, kad turi būti lygiagrečiai sprendžiama ir tai, kaip bus įforminama civilinė santuoka. Jei tai bus daroma Italijoje, tada bus reikalingi papildomi dokumentai iš Užsienio reikalų ministerijos, o jei Lietuvoje, vyskupai laikosi nuomonės, kad civilinė santuoka turi būti užregistruota prieš bažnytinę. Dokumentams sutvarkyti ir persiųsti reikia laiko, todėl kreiptis dėl santuokos reikėtų maždaug prieš pusmetį.
Klausimas: Ar vienam iš būsimų sutuoktinių pakanka būti priėmusiam tik Krikšto sakramentą, kad galėtų priimti Santuokos sakramentą?
Atsakymas: Santuoka yra sakramentas tarp pakrikštytų asmenų. Jeigu į krikštą žiūrima tik formaliai, tada tokia situacija nedraudžia santuokos laiminti bažnyčioje. Tačiau jei žmogus (tas, kuris yra tik pakrikštytas) nesupranta ir nepriima krikščioniškos santuokos reikalavimų, ir taip gali atsitikti, neturint jokio gilesnio religinio išsilavinimo, tada kunigas ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti tokią santuoką.
Klausimas: Ar santuokos liudininkais gali būti ne du žmonės, o, pavyzdžiui, keturi?
Atsakymas: Santuokos liudininkai yra du! Vienas liudininkas – joks liudininkas, kaip sakydavo dar senovės romėnai. Tam tikra prasme visi, dalyvaujantys apeigose, yra santuokos liudininkai, ir į juos kreipiasi kunigas, jaunavedžiams padarius priesaiką. Tačiau prie santuokos įrašo knygoje pasirašo tik du, specialiai tam jaunavedžių parinkti liudininkai.
Klausimas: Beveik apie 10 metų negyvename Lietuvoje, bet žadam tuoktis bažnyčioje Lietuvoje. Tuoksimės su būsimu vyru bažnyčioje, kuri yra kitame mieste. Aš gavau leidimą tuoktis iš savo parapijos kunigo kitoje bažnyčioje, bet mano būsimas vyras ne. Jam kunigas liepė leidimą išsiimti iš ten, kur gyvena (užsienyje). Ar kunigas gali išrašyti leidimą, ar negali? Nes juk užaugome tai savo parapijose, ir tėvai čia gyvena...
Atsakymas: Teisė ir pareiga duoti leidimą tuoktis kitoje parapijoje priklauso dabartinės parapijos klebonui, t. y. tos, kur žmonės iš tikrųjų gyvena (šiuo atveju užsienyje). Kur užaugom ir kur tėvai gyvena – tai tik gražūs prisiminimai, o bendruomenė, kuriai priklausome, yra ten, kur gyvename dabar. Krikšto vietos klebonas tik išduoda patvirtinimą, kad žmogus yra pakrikštytas ir kad jis neturi jokios informacijos, jog būtų kokių nors santuokos kliūčių.
Klausimas: Ar tiesa, kad pasirašius ikivedybinę sutartį bažnytinė santuoka yra negaliojanti, ir kunigas, sužinojęs šį faktą, gali tiesiog nesutuokti jaunųjų?
Atsakymas: Kadangi ikivedybinėje sutartyje vienas iš esminių punktų paprastai yra turto pasidalijimas skyrybų atveju, sąmoningas tokios sutarties pasirašymas reiškia, kad pasirašančios šalys paneigia santuokos pastovumą ir neišardomumą. Santuoka, sudaroma su sąlyga, susijusia su ateitimi, pagal Kanonų teisės kodekso nuostatas sudaroma negaliojamai. Kunigas, žinodamas apie tokios sutarties buvimą, ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti santuoką. Paprastai ši aplinkybė aiškinamasi dar tada, kai sužadėtiniai ateina tartis dėl santuokos.
Klausimas: Mano sužadėtinis yra turėjęs ne bažnytinę santuoką, ir mes dabar norėtume bažnytinės. Ar yra kokių priežasčių, dėl kurių mes negalėtume tuoktis bažnyčioje? Jis turi vieną santuokinį vaiką, o kitą nesantuokinį vaiką, aš turiu nesantuokinį vaiką. Ar tai problema mums tuoktis bažnyčioje?
Atsakymas: Katalikui, kuris buvo sudaręs tik civilinę santuoką ir nori tuoktis bažnyčioje, reikalingas vyskupo leidimas. Besirengiant santuokai yra ir klausimas apie turimus įsipareigojimus (apie vaikus, mokamus alimentus ir pan.) ir ar apie tai žino kita besituokiančioji šalis. Tai reikalinga, motyvuojant leidimo teisėtumą. Neteko girdėti, kad kada nors vyskupas būtų atsisakęs tokį leidimą duoti.
Klausimas: Per Mišias kunigas pasakė, kad išsiskyrę asmenys negali priimti Komunijos. Su vyru išsiskyrėme, nes jis susirado kitą moterį, pats pradėjo skyrybas ir pasakė, kad jam šeimos nereikia. Santuokoje pragyvenome 10 metų, gerai sutarėme, stengiausi būti gera žmona, labai mylėjau, rūpinausi, buvau jam ištikima. Esu tikinti ir auginu mūsų vaiką.
Atsakymas: Komunijos priimti negali žmonės, gyvenantys be Bažnyčios palaiminimo, t. y. be Santuokos sakramento. Skyrybos tikrai nėra kliūtis priimti Komuniją – jeigu laikomasi ištikimybės pirmai santuokai, nesudaroma kita, civilinė, santuoka. Tuomet galima eiti ir visų sakramentų, nes juk išlaikoma ištikimybė Santuokos sakramento priesaikai.
Klausimas: Jei būsimi sutuoktiniai yra tolimi pusbroliai, 3 eilės, ar jie laikomi giminėmis? Kiek žinau, santuoka draudžiama pirmos eilės pusbroliams, o 3 eilės ne. Ką reikėtų rašyti anketoje prieš santuoką, kurioje užduodamas klausimas apie giminystę?
Atsakymas: Santuoka draudžiama iki 4 laipsnio šalutinėje linijoje, tai yra tarp tikrųjų pusbrolio ir pusseserės. Bet kokia tolesnė giminystė nėra kliūtis bažnytinei santuokai ir apie tai nėra reikalo rašyti anketoje.
Klausimas: Norime tuoktis, abu esame išsiskyrę, labai norime bažnytinės santuokos. Kur pirma reikia kreiptis ją nutraukiant? Ar šiame nutraukime turės dalyvauti antrosios pusės? Kiek laiko užtruks bažnytinės santuokos nutraukimas?
Atsakymas: Santuokos paskelbimo negaliojančia procese dalyvauja abi šalys. Atsakovas(-ė) privalo būti informuotas apie gautą ieškinį, su juo supažindinamas ir pakviestas dalyvauti teisme. Procesas užtrunka apie dvejus metus (galutinis sprendimas rengiamas eilės tvarka). Jeigu norėsite pradėti šį procesą, pirma kviečiame į pokalbį. Dėl susitikimo datos prašome skambinti arba rašyti: tribunolas@kn.lcn.lt , +370 687 79049 arba +370 37 409027. Mūsų adresas: Kauno arkivyskupijos kurija, Rotušės a. 14A (atsakė Tribunolo notarė)
Klausimas: Kaip traktuojamas antrosios pusės nedalyvavimas bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia procese? Viena pusė pateikia prašymą, nurodo savo motyvus, o kita pusė nereaguoja.
Atsakymas: Jei antroji šalis neturėtų jokios informacijos, procesas būtų neteisėtas ir negaliojantis, bet jeigu ji pakviesta neatvyksta, tai yra jos pasirinkimas. Pagal nuostatus, šalis, du kartus teisėtai pakviesta dalyvauti procese ir neatsiliepusi į kvietimą, skelbiama nedalyvaujančia teisme ir tolesnis procesas vyksta be jos dalyvavimo. Drauge išlaikoma antrosios šalies teisė bet kuriuo momentu iki sprendimo padarymo įsitraukti į procesą.
Klausimas: Kaip traktuojamas antrosios pusės nedalyvavimas bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia procese? Viena pusė pateikia prašymą, nurodo savo motyvus, o kita pusė nereaguoja.
Atsakymas: Jei antroji šalis neturėtų jokios informacijos, procesas būtų neteisėtas ir negaliojantis, bet jeigu ji pakviesta neatvyksta, tai yra jos pasirinkimas. Pagal nuostatus, šalis, du kartus teisėtai pakviesta dalyvauti procese ir neatsiliepusi į kvietimą, skelbiama nedalyvaujančia teisme ir tolesnis procesas vyksta be jos dalyvavimo. Drauge išlaikoma antrosios šalies teisė bet kuriuo momentu iki sprendimo padarymo įsitraukti į procesą.
Klausimas: Norime susituokti Bažnyčioje, bet šiuo metu sužadėtinis dirba užsienyje. Ar būtų galima vienai nuvykti į parapiją ir išsirinkti datą? Ar būtinai turime būti abu? Turiu sužadėtinio krikšto liudijimą, o visą kita susitvarkytume jam grįžus.
Atsakymas: Žinoma, kad dėl datos galima pradėti tartis ir vienai pačiai eiti į parapiją ar pas kleboną, bet jūs vis tiek turėsite abu ir ne vieną kartą apsilankyti – ir išsamias anketas užpildyti, ir dokumentus pristatyti, ir sužadėtinių pasirengimo Santuokos sakramentui kursuose dalyvauti; visa tai yra visiems – taip pat ir užsienyje dirbantiems – privalu. Kaip tai praktiškai įmanoma – ir aptarsite su kunigu.

1. Kaip pasirengti bažnytinei santuokai?

Klausimas: Norim tuoktis bažnyčioje. Nuo ko pradėti?
Atsakymas: „Norintiems bažnyčioje švęsti Santuokos sakramentą privalu kreiptis į vieno iš sužadėtinių parapijos kleboną ne mažiau kaip prieš tris mėnesius iki numatomos santuokos datos. Norintys švęsti santuoką ne parapijos bažnyčioje privalo gauti vietos parapijos klebono leidimą tuoktis už parapijos ribų. Sužadėtiniai turi išklausyti pasirengimo kursus, kurie vyksta vyskupijų šeimos centruose, parapijose, dekanatų centruose“ (iš 2010 10 26–28 LVK posėdžio pranešimo).
Klausimas: Norėčiau paklausti dėl sužadėtinių kursų, kada juos reiktų pradėti lankyti, nes vestuvių datos nesam suplanavę. Ar yra kažkoks galiojimo laikas šių kursų pažymėjimui? Ir ar į šiuos kursus galim patys užsiregistruoti, ar tik po kunigo paskyrimo?
Klausimas: Ar pirmąkart besituokiantiems 43 ir 45 metų asmenims (bažnyčioje ar civiliškai taip pat susituokę nebuvome), baigusiems katalikų teologijos studijas, dirbantiems teologinį-pedagoginį darbą ir būsima nuotaka turi nesantuokinį 4 metukų vaiką, reikia lankyti Sužadetinių kursus? Juk ten renkasi jaunimas, mums tinkantis į vaikus.
Atsakymas: Lankyti kursus privaloma visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar net mokslinio laipsnio. Kursų metu suteikiama ne tik teologinių, bet ir socialinių, psichologinių ir net medicininių (NŠP) žinių apie šeiminius santykius. Tiesą sakant, sunku pamatuoti mūsų santykių su Dievu tvirtumą, o juo labiau žinių pritaikymą mūsų asmeniniame gyvenime. Turėkime atvirą širdį ir tikėjimą, kad dvidešimtmečiai kartais gali būti brandesni ir įžvalgesni už mus, nugyvenusius ilgą gyvenimą, ir mes visada turime ko iš jų pasimokyti. Siūlau lankyti grupinio darbo užsiėmimus, kur, be viso kito, galėsite pasidalyti savo patirtimi. Lauksime Jūsų. (Dalia Lukėnienė, Lietuvos šeimos centras).
Klausimas: Gyvename Kaune, bet norime tuoktis pietų Prancuzijoje. Gavome atsakymą,kad mums reikia kreiptis į savo parapiją. Gal teko susidurti su tuo? Gal reikia kursų ar dar kokių dokumentų?
Atsakymas: Visko reikia: ir kursų, ir dokumentų. Paprastai sakant – santuokai visus dokumentus tvarko parapijos klebonas (jei sužadėtiniai priklauso skirtingoms parapijoms, vienos iš jų parapijos klebonas). Sužadėtiniai pateikia krikšto ir laisvos būklės pažymas, klebonai parašo leidimus tuoktis už parapijos ribų, sužadėtiniai išklauso kursus, jei reikia, vyskupas suteikia reikalingus leidimus. Tada dokumentai per Kauno arkivyskupijos kuriją bei Prancūzijos vyskupijos, kuriai priklauso santuokos vietos parapija, kuriją siunčiami į santuokos vietos parapiją. Reikia tik kreipiantis dėl santuokos informuoti kleboną, kad santuoka bus laiminama ne Lietuvoje, kad jis anketą pildytų lotynų kalba. Daugiau viskas taip pat, kaip ir Lietuvoje.
Klausimas: Norime susituokti Italijoje, bažnyčioje. Kokių dokumentų iš bažnyčios Lietuvoje gali reikėti? Aš katalikė, o mano būsimas vyras stačiatikis.
Atsakymas: Bažnyčia skatina tuoktis savoje parapijoje. Bet jeigu yra noras paklaidžioti po svetimus kraštus (šeima nuo to tikrai netaps tvirtesnė ir santuokinis gyvenimas nebus darnesnis, kartais net atvirkščiai), visų pirma reikia susitarti Italijoje, kur ketinama tuoktis, dėl datos ir laiko. Paskui visas pasiruošimas atliekamas savo parapijoje, kurios klebonas paaiškins, kokie dokumentai yra reikalingi, ir juos priims. Be abejo, bus būtini ir priešsantuokiniai kursai, taip pat ir vyskupo leidimas santuokai. Paskui klebonas visus dokumentus perduoda kurijai. Ši, patikrinusi ir pridėjusi vyskupo leidimą tuoktis už vyskupijos ribų, juos persiunčia atitinkamos Italijos vyskupijos kurijai, kuri, taip pat su savo vyskupo leidimu, juos perduoda į atitinkamą parapiją. Reikia prisiminti, kad turi būti lygiagrečiai sprendžiama ir tai, kaip bus įforminama civilinė santuoka. Jei tai bus daroma Italijoje, tada bus reikalingi papildomi dokumentai iš Užsienio reikalų ministerijos, o jei Lietuvoje, vyskupai laikosi nuomonės, kad civilinė santuoka turi būti užregistruota prieš bažnytinę. Dokumentams sutvarkyti ir persiųsti reikia laiko, todėl kreiptis dėl santuokos reikėtų maždaug prieš pusmetį.
Klausimas: Ar santuokos liudininkais gali būti ne du žmonės, o, pavyzdžiui, keturi?
Atsakymas: Santuokos liudininkai yra du! Vienas liudininkas – joks liudininkas, kaip sakydavo dar senovės romėnai. Tam tikra prasme visi, dalyvaujantys apeigose, yra santuokos liudininkai, ir į juos kreipiasi kunigas, jaunavedžiams padarius priesaiką. Tačiau prie santuokos įrašo knygoje pasirašo tik du, specialiai tam jaunavedžių parinkti liudininkai.
Klausimas: Beveik apie 10 metų negyvename Lietuvoje, bet žadam tuoktis bažnyčioje Lietuvoje. Tuoksimės su būsimu vyru bažnyčioje, kuri yra kitame mieste. Aš gavau leidimą tuoktis iš savo parapijos kunigo kitoje bažnyčioje, bet mano būsimas vyras ne. Jam kunigas liepė leidimą išsiimti iš ten, kur gyvena (užsienyje). Ar kunigas gali išrašyti leidimą, ar negali? Nes juk užaugome tai savo parapijose, ir tėvai čia gyvena...
Atsakymas: Teisė ir pareiga duoti leidimą tuoktis kitoje parapijoje priklauso dabartinės parapijos klebonui, t. y. tos, kur žmonės iš tikrųjų gyvena (šiuo atveju užsienyje). Kur užaugom ir kur tėvai gyvena – tai tik gražūs prisiminimai, o bendruomenė, kuriai priklausome, yra ten, kur gyvename dabar. Krikšto vietos klebonas tik išduoda patvirtinimą, kad žmogus yra pakrikštytas ir kad jis neturi jokios informacijos, jog būtų kokių nors santuokos kliūčių.
Klausimas: Jei būsimi sutuoktiniai yra tolimi pusbroliai, 3 eilės, ar jie laikomi giminėmis? Kiek žinau, santuoka draudžiama pirmos eilės pusbroliams, o 3 eilės ne. Ką reikėtų rašyti anketoje prieš santuoką, kurioje užduodamas klausimas apie giminystę?
Atsakymas: Santuoka draudžiama iki 4 laipsnio šalutinėje linijoje, tai yra tarp tikrųjų pusbrolio ir pusseserės. Bet kokia tolesnė giminystė nėra kliūtis bažnytinei santuokai ir apie tai nėra reikalo rašyti anketoje.
Klausimas: Su sužadėtiniu pradedame planuoti vestuves ir mums kilo klausimas, ar bažnytinėje santuokoje liudininkas gali būti kito tikėjimo žmogus, kuris yra vedęs katalikę.
Atsakymas: Santuokos liudininkas teoriškai gali būti net ir nekrikštytas žmogus, jei jis tik suvokia, kas vyksta, ir gali apie tai paliudyti. Santuokos liudininkai – tai ne dvasinė kategorija, kaip kad būna kalbant apie Krikšto ar Sutvirtinimo tėvus, bet teisinė sąvoka. Pakanka, kad žmogus būtų pilnametis ir teisiškai veiksnus.
Klausimas: Norime susituokti Bažnyčioje, bet šiuo metu sužadėtinis dirba užsienyje. Ar būtų galima vienai nuvykti į parapiją ir išsirinkti datą? Ar būtinai turime būti abu? Turiu sužadėtinio krikšto liudijimą, o visą kita susitvarkytume jam grįžus.
Atsakymas: Žinoma, kad dėl datos galima pradėti tartis ir vienai pačiai eiti į parapiją ar pas kleboną, bet jūs vis tiek turėsite abu ir ne vieną kartą apsilankyti – ir išsamias anketas užpildyti, ir dokumentus pristatyti, ir sužadėtinių pasirengimo Santuokos sakramentui kursuose dalyvauti; visa tai yra visiems – taip pat ir užsienyje dirbantiems – privalu. Kaip tai praktiškai įmanoma – ir aptarsite su kunigu.

2. Kur ir kaip, kokioms sąlygoms esant laiminama bažnytinė santuoka?

Klausimas: Ar galima Santuokos sakramentą priimti ne bažnyčioje, o koplyčioje? Pavyzdžiui, vienoje iš Kryžiaus kelio koplyčių greta Žemaičių Kalvarijos.
Atsakymas: Bažnytinės santuokos sudarymo vieta yra tik bažnyčia arba koplyčia. Santuokos sakramento apeigos neteikiamos kitose, ne maldos namų vietose (iš 2010 10 26–28 LVK posėdžio pranešimo)
Klausimas: Mes planuojame tuoktis bažnyčioje. Ar reikalingi ir kiek turi būti liudininkų? Ar būtinai turi dalyvauti tėvai? Iš anksto dėkojame už atsakymą.
Atsakymas: Santuokai yra būtini du liudininkai, kurie privalo būti tam pakviesti ir kartu su jaunavedžiais pasirašo Santuokų knygoje. Dėl tėvų ar kitų asmenų dalyvavimo visiškai jokių nuostatų Bažnyčioje nėra. Tai tik Jūsų pasirinkimas.
Klausimas: Per kiek ilgiausiai laiko galima įregistruoti santuoką metrikacijos skyriuje po bažnytinės santuokos?
Atsakymas: Jei santuoka apskaitoma civiline tvarka per dešimt dienų nuo bažnytinės santuokos sudarymo, ji ir civilinėje plotmėje laikoma kaip sudaryta bažnytinės santuokos sudarymo dieną. Jei į metrikacijos skyrių kreipiamasi vėliau, santuoka registruojama ir civilinę galią įgyja nuo tos dienos, kai buvo užregistruota metrikacijoje. Šiaip jokie senaties terminai tokiai registracijai nėra nustatyti.
Klausimas: Norėjau sužinoti, ar yra kažkokia panaši ceremonija į Santuokos sakramentą? Jeigu jau buvau susituokusi bažnyčioje ir išteku dabar antrą kartą, ar galėtų kunigas pašventinti žiedus ir palaiminti santuoką ar panašiai?
Atsakymas: Griežtai draudžiama atlikinėti bet kokias apeigas, kurios galėtų būti tarsi Santuokos sakramento imitacija, tuo sudarant įspūdį tai matantiems, kad šis sakramentas teikiamas pakartotinai. Neleidžiamas viešas įėjimas su visa palyda į bažnyčią, bet kokios priesaikos ar vieši palaiminimai. „Žiedai laiminami tik bažnytinę santuoką sudarantiems jaunavedžiams, kurie juos su meilės ir ištikimybės pažadu įteikia vienas kitam kaip regimą duodamos priesaikos ženklą. Šis ženklas byloja apie savęs dovanojimą kitam asmeniui, apie iki mirties besitęsiantį santuokinį šeimos neišardomumo įsipareigojimą. Todėl vyskupai primena, kad negali būti teikiamas nei toks patarnavimas, nei atliekami bet kokie kiti liturginiai veiksmai, kurie būtų aliuzija į santuokos šventimą. Žiedų palaiminimas antrą kartą sudarantiems civilinę santuoką yra draudžiamas“ (iš 2010 10 26–28 LVK posėdžio).
Klausimas: Ar galėtume gauti Bažnyčios palaiminimą santuokai/susituokti bažnyčioje, jei vienas iš sutuoktinių yra krikštytas, bet nepriėmęs Pirmosios Komunijos?
Atsakymas: Griežtąja prasme pagal Kanonų teisės kodeksą, norint priimti Santuokos sakramentą, pakanka, kad žmogus būtų krikštytas. Jokių kitų sakramentų priėmimo lyg ir nereikalaujama, tačiau labai didelis dėmesys skiriamas tam, kaip sužadėtiniai sugeba suvokti santuokinius įpareigojimus ir ar juos sąmoningai prisiima. Žinoma, šiuo atveju kalbame ne apie fiziologiją, bet apie krikščioniškąją santuokos sampratą. Šitaip žiūrint į situaciją, jei kuris nors iš besituokiančiųjų yra priešingas ruoštis ir priimti Komuniją, labai pagrįstai galima suabejoti ir tuo, ar jis nori bažnytinės santuokos ir suvokia Santuokos sakramento reikšmę. Jei būtų didelis prieštaravimas, kunigas gali ir nesutikti laiminti tokios santuokos ir pasiūlyti ją atidėti. Žinoma, forsuoti dalykų nebūtina. Galbūt suvokimas ir noras priimti Sutvirtinimą bei Komuniją ateis ir vėliau, tačiau visiškai neigiant kitų sakramentų priėmimo reikalingumą, savotiškai stojama prieš krikščioniškąjį mokymą, taigi prieštaraujama ir tam pačiam Santuokos sakramentui.
Klausimas: Ar galima būtų susituokti bažnyčioje be pažymos apie krikštą?
Atsakymas: Krikštas yra vartai į kitus sakramentus, ir nekrikštyto žmogaus santuoka būtų negaliojanti, todėl krikšto faktas prieš santuoką turi būti įrodytas besąlygiškai. Tai padaroma krikšto pažyma. Jei kartais krikšto pažymos būtų negalima gauti (yra atvejų, kai ateizmo laikais kai kurie kunigai neįrašydavo įrašų apie krikštą) ir to negalima įrodyti jokiais kitais dokumentais, krikšto faktą gali paliudyti du jame dalyvavę žmonės. Tada apie tai aktą surašo santuoką laiminsiantis kunigas. Vis tiktai be vienokios ar kitokios pažymos apie krikštą santuokos laiminti negalima. Be to, knygoje prie pakrikštytojo yra įrašoma, kad jis priima Santuokos sakramentą, tad negalės priimti Šventimų sakramento bei antrą kartą tuoktis.
Klausimas: Planuojame bažnyčioje susižadėti, gal galite papasakoti apie šią ceremoniją? Ar su dokumentais ateiti, ar žiedus iškart pašventina ar per ceremoniją ir t. t?
Atsakymas: Kreipkitės į parapijos kleboną ir jis paaiškins sužieduotuvių ceremoniją. Ji labai nesudėtinga. Pagal vietos papročius gali būti apsikeičiama sužadėtuvių žiedais.
Klausimas: Esu tikinti, lankau bažnyčią. Prieš 12 metų katalikiškos santuokos išvakarėse palaidojau sužadėtinį. Taigi, save laikau katalikiškos santuokos limitą išnaudojusia (tik su vienu galėjau susituokti, o su kitu, manau, kad nelemta, nes tik vienam būčiau ištarusi priesaiką). Ką daryti? Kitam jausčiausi meluodama per santuokos priesaiką ir Dievui meluočiau. Ar galimas variantas, kad tik jaunikis ištartų santuokos priesaiką, o aš būčiau kaip liudininkė ar pan.
Atsakymas: Tokios santuokos, apie kurią kalbate, kunigas nepalaimins. Negalite tuoktis, jei negalite prisiekti, jog mylėsite vyrą ir būsite jam ištikima iki mirties. Tai, ką pasakojate apie savo ankstesnį gyvenimą – nėra jokia kliūtis dabar priimti Santuokos sakramento jeigu mylite ir norite susituokti su dabartiniu savo sužadėtiniu.
Klausimas: Mano būsimasis vyras kartą jau buvo vedęs, o aš dar nebuvau ištekėjusi. Suprantu, kad mes jau bažnyčioje nebegalime tuoktis, tačiau ar būtų galima bent jau žiedus pašventinti. O gal bažnyčioje aš viena galėčiau duoti priesaiką savo vyrui?
Atsakymas: Jeigu nepriimamas Santuokos sakramentas, o būtų tik šventinami žiedai, tuomet būtų santuokos imitacija, kuri yra draudžiama. Kai negalima bažnytinė santuoka, tuomet vienas iš sutuoktinių priesaikos neduoda. Jeigu esate tikintys, gerai permąstykite savo situaciją – ar būsite laimingi, negalėdami pilnai praktikuoti tikėjimo? Ir tik tuomet apsispręskite.
Klausimas: Esu katalikė, planuojame tuoktis. Noriu paklausti, ar galima santuoka, kai vyras netikintis? Iš tikrųjų jis krikštytas stačiatikių bažnyčioje, tačiau beveik netikintis. Man tikėti, lankytis bažnyčioje ir pan. jis netrukdo. Jis nenori tuoktis bažnyčioje. Nori tik civilinės santuokos. Bet man bažnytinė santuoka svarbi, ar yra kokia galimybė gauti Santuokos sakramentą tik man? Nes vyras nenorėtų apskritai eiti į bažnyčią. Ir kokia būtų jaunavedžių kursų lankymo tvarka? Ar galėčiau kursus lankyti tik aš?
Atsakymas: Tokio dalyko, kaip vienpusė santuoka, nėra. Jūsų aprašomu atveju galimos dvi išeitys. Jos abi susijusios su kreipimusi į vietos vyskupą. Galima dar prieš santuoką, išdėsčius visą situaciją, prašyti, kad vyskupas suteiktų dispensą nuo santuokinės formos. Gavus šį leidimą, Jūsų civilinė santuoka bus įteisinta ir Katalikų Bažnyčioje (bažnyčioje tada jokių apeigų nėra). Kitas variantas susijęs su vėlesniais žingsniais: Jūs galite kreiptis į vyskupą po civilinės santuokos, prašydama įteisinti Jūsų santuoką Katalikų Bažnyčioje. Tam taip pat nėra būtinos kažkokios ypatingos apeigos. Santuokos įteisinimas įsigalioja, vyskupui suteikus leidimą. Jums vienai privačiu būdu būtų pašventintas santuokinis žiedas ir suteiktas palaiminimas. Bet kuriuo atveju, jei vyras kategoriškai atsisakytų tuoktis bažnyčioje, vestuvių dieną bažnytinių apeigų tektų atsisakyti. O sykį priimsite Santuokos sakramentą, tai pasirengimo kursuose teks dalyvauti, suprantama, vienai (nebent Jūsų sužadėtinis iš meilės Jums norėtų dalyvauti drauge?.. ). Dievo palaimos Jums!
Klausimas: Jei esu krikštyta, bet neturiu priimtos Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo, ar galiu tuoktis Bažnyčioje?
Atsakymas: Formaliai santuoka sudaroma tarp pakrikštytųjų, tačiau Kanonų teisės kodekso 1065 kanono nuostatos aiškiai kalba apie tai, kad sužadėtiniai prieš tuokdamiesi turėtų pasirūpinti priimti Sutvirtinimo sakramentą ir prieš Santuoką priimtų Atgailos sakramentą ir Švenčiausiąjį Sakramentą. Bažnyčioje priimamas Santuokos sakramentas suponuoja ir besituokiančio asmens pasiryžimą praktikuoti tikėjimą, ir tai išreiškiama ir šių sakramentų priėmimu. Jei besituokiantis, galėdamas juos priimti, kategoriškai atsisako tai daryti, kunigas, atsižvelgdamas į situaciją, gali ir atsisakyti laiminti tokią Santuoką, nes tai yra susiję su Santuokos sakramentinės prigimties suvokimo trūkumu ir priešišku nusistatymu sakramentinės malonės atžvilgiu, kas jau savaime leistų kalbėti apie negaliojančiai sudaromą Santuoką.
Klausimas: Kaip vyksta anksčiau susituokusiųjų bažnytinės santuokos palaiminimas iš naujo? Esame vedę 10 metų, abu katalikai ir norime šventės su kunigo palaiminimu. Ar dažnai teikiami tokie palaiminimai? Ko reikia, kad kunigas palaimintų tokią santuoką?
Atsakymas:

Katalikų Bažnyčioje liturgija oficialiai numato du jubiliejinius bažnytinės santuokos palaiminimus – 25 ir 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų proga. Paprastai tokie palaiminimai teikiami Mišių metu, kai abu sutuoktiniai po Evangelijos ir homilijos kunigo akivaizdoje, vienas kitam padavę ranką, dėkoja Dievui už savo gyvenimo draugą. Gali būti palaiminti nauji žiedai, po Viešpaties maldos jubiliatams teikiamas specialus palaiminimas, jubiliatai gali priimti Komuniją abiem pavidalais.

Švenčiantiems auksinį jubiliejų dar įteikiamos kryželiais paženklintos lazdelės kaip Viešpaties pagalbos senatvėje simbolis. Formaliai nėra uždrausta šias apeigas naudoti ir kitų vedybinio gyvenimo sukakčių proga. Tam pakaktų tik susitarti su kunigu ir išspręsti organizacinius klausimus. Aišku, prieš tokias apeigas reikia atlikti išpažintį. Kita vertus, kažin ar būtų prasminga tokius minėjimus daryti pernelyg dažnai (10 metų tikriausiai tinkama proga), nes ne kartą tenka susidurti su atvejais, kai žmonės skiriasi išgyvenę ir daugiau negu dvidešimt ar trisdešimt metų. Galbūt taip ir atsitinka, kai sutuoktiniai neprašo Dievo palaimos.

Klausimas: Ar galima santuoka bažnyčioje, jei laukiesi kūdikio?
Atsakymas:

Tai, kad tekėdama moteris laukiasi kūdikio, savaime nėra kliūtis santuokai. Tačiau praktiškai kunigas, kalbėdamasis prieš santuoką su jaunavedžiais, šią aplinkybę turėtų išsiaiškinti.

Neretai būna ir taip, jog santuoką renkamasi vien dėl to, kad jaunoji yra nėščia ir, jei ne kūdikis, apie santuoką nebūtų nė kalbos. Tokiu atveju kunigas turėtų atsisakyti laiminti tokią santuoką, nes santuokos turi būti siekiama ne dėl kokių nors susiklosčiusių aplinkybių, paveikiančių sutuoktinių apsisprendimą. Kunigas paprasčiausiai turėtų užduoti tokį klausimą: jei ne nėštumas, jūs tuoktumėtės ar ne? Jei atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas, tektų labai rimtai suabejoti dėl jaunavedžių apsisprendimo. Ši aplinkybė ne kartą tampa pakankamai reikšminga, sprendžiant santuokos negaliojimo bylas bažnytiniame teisme.

Klausimas: Ar antros kartos pusbrolis su pusesere gali tuoktis, jeigu jo tėvas ir jos motina pusbrolis su pusesere? Ar Katalikų Bažnyčia laimina tokią santuoką?
Atsakymas: Tai yra šešto laipsnio giminystė šoninėje linijoje. Pagal Katalikų Bažnyčios teisę kliūtis santuokai yra iki ketvirtojo laipsnio šoninėje linijoje, t. y. tarp pusbrolio ir pusseserės.
Klausimas: Ar galėčiau vesti savo pusseserės dukterį: mano tėvas ir pusseserės tėvas yra broliai.
Atsakymas: Jūsų klausime nurodyta penktojo laipsnio giminystė šoninėje linijoje. Kanonų teisės kodekse 1091 kanono 2 paragrafe nurodyta: pagal šoninę liniją santuoka yra negaliojanti iki ketvirtojo laipsnio imtinai, vadinasi, šis ryšys pagal bažnytinę teisę nėra draudžiamas ir nereikalauja jokio papildomo leidimo.
Klausimas: Su draugu po savaitės tuokiamės Kipre. Turėsime ir bažnytinę, ir civilinę santuoką. Norejau pasiteirauti, kokių veiksmų imtis po santuokos, kad ji būtų įregistruota Lietuvoje.
Atsakymas: Bažnytinė santuoka galioja nepriklausomai nuo to, kur ji yra sudaryta, ir jos kartoti Lietuvoje ne tik kad nereikia, bet ir negalima. Visą informaciją iš Kipro bažnytinės institucijos persiųs per vyskupijų kurijas į Jūsų krikšto parapijas. Tuo tarpu visos civilinės procedūros atliekamos pagal civilinės metrikacijos nuostatas. Smulkesnę informaciją gali suteikti tik CMB.
Klausimas: Ar yra galimybė susituokti užsienyje katalikų bažnyčioje, jei vyras ir moteris pasirengimo santuokai kursus lanko Lietuvoje (abu lietuviai)? Jei taip, kuriose šalyse katalikų bažnyčiose dirba lietuvių kilmės kunigai, nes norėtume, kad santuoka vyktų lietuvių kalba ir būtų galima pateikti gimimo liudijimo bei kitus reikiamus dokumentus lietuvių kalba.
Atsakymas: Taip, galimybė yra, o apie lietuvių sielovadą užsienyje išsamiai rasite Užsienio lietuvių sielovados interneto svetainėje (Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba)
Klausimas: Be galo žaviuosi Kauno Pažaislio vienuolynu. Ketiname susituokti kitų metų gegužę. Ieškome žmogaus, kuris galėtų mus nuoširdžiai palaiminti pradedant kurti šeimą. Man tai be galo svarbus žingsnis, žiūriu į tai labai atsakingai. Mes neprašome Bažnyčios sakramento, mes tik ieškome palaiminimo iš vienuolio, su kuriuo galėtume susipažinti, paklausyti jo patarimų ir paskatinimo. Suprantame, kad tai ne vieta vestuvėms, bet mes ne šventės prašome, tik nuoširdaus palaiminimo tokioje nuostabioje vietoje. Prašau Jūsų patarimo, ar įmanomas toks įvykis vienuolyne?
Atsakymas: Pirmiausia kyla klausimas, kodėl nenorite Santuokos sakramento – paties Dievo malonės tiesioginio ir veiksmingo dalyvavimo Jūsų santuokiniame gyvenime? Ar dėl to, kad nesuprantate, kas tai yra, kas vyksta bažnyčioje, ar yra realių sakramentą Jums priimti trukdančių priežasčių? Siūlome Jums prieš santuoką, kaip Jūs ir norite, apsilankyti kokiame nors vienuolyne (pvz., jėzuitų, pranciškonų, saleziečių, jonitų, Tiberiados bendruomenės, Palendrių benediktinų vienuolyne ar kitur) ir ten ne tik palaiminimą iš vienuolių gausite, bet ir nuoširdžiai išsiaiškinsite, kas naudinga ir kas dera besituokiantiems žmonėms, su kokiomis malonės dovanomis asmeniškai Jūsų bei Jūsų sužadėtinio laukia pats Jėzus Kristus.
Klausimas: Jei vienas iš poros jau buvo vedęs, ar kunigas palaiminimą gali duoti tik vienam? O kitas tik pastovėtų.
Atsakymas: Negali būti jokių vienašališkų palaiminimų ir bet kokios santuokos imitacijos. Arba abu gali sudaryti santuoką, arba nė vienas.
Klausimas: Ar bažnytinė santuoka yra teikiama per gavėnią? Taip išpuola, kad norima data beveik kiekvienais metais sutampa su gavėnios laikotarpiu.
Atsakymas: Santuoka per gavėnią gali būti laiminama, išskyrus didįjį Tridienį ir Pelenų dieną. Tačiau tokiu atveju teks susitaikyti su tuo, kad bažnyčioje per santuoką nebus muzikos ir pobūvis irgi turėtų būti be didelio triukšmo ir perdėtų pasilinksminimų.
Klausimas: Ar tuokiantis bažnyčioje kunigui svarbu žinoti, ar turėjau seniau civilinę santuoką?
Atsakymas: Kunigas privalo tai žinoti, nes, jei anksčiau buvo sudaryta civilinė santuoka, Bažnyčioje santuoka negali būti laiminama be vyskupo leidimo. To reikalauja Kanonų teisės kodekso 1071 1 paragrafo 3 punktas. Ši nuostata yra susijusi su tuo, kad dviejų pakrikštytų asmenų santuoka, netgi sudaryta civiliškai, savyje turi sakramentinę žymę, o tai jau yra dvasinis įpareigojimas, nuo kurio gali atleisti tik vyskupas.
Klausimas: Viename atsakyme į klausimą parašyta, kad „Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisę pusbrolių (pusseserių) vaikų santuokai kliūčių nėra." Ar tikrai galima drąsiai kreiptis į bet kurios parapijos bažnyčią dėl santuokos sudarymo? Taip jau atsitiko, kad įsimylėjau savo antros eilės pusbrolį (senelio sesers anūką). Tačiau mūsų santykiams labai priešinasi tėvai.
Atsakymas: Sakyti, kad santuokai tarp pusbrolių nėra kliūties, nebūtų visiškai tikslu. Kanonų teisės kodeksas sako, kad santuoka yra draudžiama tarp giminaičių tiesiojoje linijoje ir iki ketvirtojo laipsnio šalutinėje linijoje, tačiau vyskupas turi teisę suteikti dispensą, ir tada būtų galima susituokti. Dispensa negali būti suteikta tik nuo giminystės tiesiojoje linijoje ir šalutinėje linijoje iki antrojo laipsnio (čia jau kalbama apie brolį ir seserį). Klausime nurodyta giminystė – antrosios eilės pusbroliai - yra tik aštuntojo laipsnio ir jokių kliūčių bažnytinei santuokai nėra. Manyčiau, kad šiuo atveju daug galėtų padėti ir parapijos klebonas, paaiškinęs situaciją giminaičiams. Pagaliau, gal ir ne veltui sakoma, kad mes visi esame giminės!
Klausimas: Iki šiol buvau įsitikinęs, kad palaiminti santuoką, laikydamiesi bažnytinių kanonų sąlygų, turi teisę visi kunigai ir visada. Atsitiktinai skaitau, kad kunigas paskirtas vikaru su teise „laiminti santuokas". Ar kiti sakramentai nėra tokie svarbūs, kad jiems suteikti nereikia ypatingo leidimo? Ar tokia tvarka galioja visoje Katalikų Bažnyčioje, ar tik pas mus, ar tik kai kuriose parapijose?
Atsakymas: Jūsų klausimo pradžioje slypi savotiškas raktas į atsakymą: „Buvau įsitikinęs, kad palaiminti santuoką, laikydamiesi bažnytinių kanonų sąlygų...“ Tai štai apie tas sąlygas: pagal Kanonų teisę santuokai asistuoti reikalinga jurisdikcijos galia, kuri susijusi su teritorija. Pagal pačią teisę jurisdikcija priklauso vyskupui jo vyskupijoje ir klebonui – savo parapijoje. Vikaras kiekvieną kartą prieš laimindamas santuoką turėtų gauti savo klebono delegavimą – leidimą šiam veiksmui. Kad nebūtų bereikalingai varžomas sielovadinis darbas kiekvieną kartą prašant tokio leidimo, paprastai į parapiją paskiriamiems vikarams suteikiamas paskyrimas su minėta išlyga (šia prasme vikaras prilyginamas klebonui). Jurisdikcijos galia čia susiejama ne su sakramentu, nes tikrai visi sakramentai vienodai svarbūs, na, gal sakykime, išskyrus Krikštą, kuris iš tiesų yra pats svarbiausias, nes be jo negalima galiojančiai priimti jokio kito sakramento. Santuokai išskirtinis dėmesys rodomas todėl, kad tai yra ne vien sakramentas, bet ir visuomenės gyvenimui įtaką darantis ryšys, kuriam reikalingi griežtesni teisiniai nuostatai. Ši tvarka galioja visoje Katalikų Bažnyčioje. Iš tiesų tikintieji ir neatkreipia į ją dėmesio, nes visus teisėto santuokos laiminimo klausimus kunigai derina patys, jei reikia, paprašydami leidimo. Pavyzdžiui, pastovios jurisdikcijos laiminti santuokas neturi ne parapijose dirbantys kunigai, tačiau nepanašu, kad tai būtų sudarę kam nors nepatogumų – jei toks kunigas laimina santuoką, jis iš anksto paprašo vietos kleboną leidimo ir tai būna pažymima santuokų registracijos knygoje.
Klausimas: Ar Lietuvos piliečiai, sudarę civilinę santuoką Lietuvoje, susituokę katalikiškoje bažnyčioje Tenerifėje (Ispanija) ir gavę tai patvirtinantį liudijimą, tačiau neregistravę santuokos Tenerifės civiliniame biure (Registro Civil), gali minėtą Tenerifės bažnyčios liudijimą įteisinti Lietuvoje? Jei taip, ar minėtas Tenerifės bažnyčios liudijimas (notaro patvirtintas vertimas) turi būti pristatomas deklaruojamos vietos kunigui/parapijai Lietuvoje ir ar reikalingas papildomas įteisinimas kitose Lietuvos įstaigose, kad būtų įskaitoma ši bažnytinė santuoka mūsų šalyje? Kokius reikalavimus minėtas bažnyčios liudijimas turėtų atitikti, kad būtų įteisintas Lietuvoje?
Atsakymas: Šiuo atveju viską išsprendžia pirmasis Jūsų sakinys: „Lietuvos piliečiai, sudarę civilinę santuoką Lietuvoje.“ Susituokus Bažnyčioje Ispanijoje jums nereikėjo to registruoti civiliniame biure, nes jūs jau esate sudarę civilinę santuoką kitoje ES valstybėje ir nėra jokios prasmės nei reikalo mėginti tą bažnytinį liudijimą „įteisinti“ Lietuvoje. Jūs Lietuvoje sudarėte civilinę santuoką ir to pakanka, o bažnytinis liudijimas šiuo atveju yra reikalingas tik bažnytiniuose reikaluose. Jei viską tvarkingai atlikote bažnytinės teisės požiūriu, tai Tenerifės vyskupijos kurija atsiųs į sutuoktinių krikšto vietų parapijas pranešimą apie sudarytą santuoką.
Klausimas: Esu katalikė, vyras gruzinas stačiatikis. Ar galima tuoktis cerkvėje Lietuvoje neatsisakius nei vienam savo tikėjimo? Gruzijoje negalima. Turėčiau priimti stačiatikybę.
Atsakymas: Jūsų atveju gal labiau klausimą turi spręsti vyras – jei pagal stačiatikių nuostatas jis gali tuoktis ir Lietuvoje (mat, tarp Rusijos patriarchato, kuriam priklauso Lietuvos stačiatikiai, ir Gruzijos yra tam tikrų skirtumų), tai Lietuvoje Jus tikrai sutuoks, nereikalaudami Jūsų perėjimo į stačiatikybę ar jo perėjimo į katalikybę. Jums, kaip katalikei, kad būtų viskas tvarkinga, reikia per savo parapijos kleboną paprašyti vyskupą mišrios santuokos leidimo. Gavę šį leidimą galite tuoktis ar Katalikų Bažnyčioje, ar Stačiatikių – tokiu atveju daugiau jokių kitų kliūčių nėra: sakramentai tikri ir galioja.
Klausimas: Aš ir mano vaikinas nesame priėmę Sutvirtinimo. Ar galime tuoktis bažnyčioje? Ar turime eiti į kažkokius kursus?
Atsakymas: Normaliai besituokiantieji turėtų būti priėmę Sutvirtinimo sakramentą, tačiau Kanonų teisės kodeksas nurodo išlygą: „Katalikai, dar nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, turi jį priimti prieš sudarydami santuoką, jei tai įmanoma padaryti be didelio nepatogumo“ (kan. 1065 § 1). Tas „nepatogumas“ gali būti ir reikalaujamas pasirengimo laikas, kuris tikrai neturi būti apribotas vienu bendro pobūdžio pokalbiu, pagaliau situacija, kai tuo metu nėra niekur numatyta sutvirtinimo teikimo (jaunavedžiai, ko gero, neis pas vyskupą prašyti, kad jiems atskirai būtų suteiktas Sutvirtinimas, nors, aišku, galėtų padaryti ir tai). Bet kuriuo atveju Santuoka gali būti laiminama ir nepriėmusiųjų Sutvirtinimo atžvilgiu, tačiau verta prisiminti, kad vėliau ateityje tokie sutuoktiniai, kad ir labai norėdami, negalės būti krikštatėviais, kol nepriims Sutvirtinimo.
Klausimas: Esame antros kartos pusbrolis ir pusseserė. Jo tėvas ir mano mama – pusbrolis su pussesere. Ar mums galima tuoktis bažnyčioje?
Atsakymas: Jūsų giminystė yra vadinamojo šešto laipsnio šalutinėje linijoje, tad Santuokos sakramentui priimti nėra jokių kanoninių kliūčių.
Klausimas: Krikšto dukra ruošiasi tuoktis su civilinę santuoką jau turėjusiu vyru. Jis nepriėjęs ir Pirmosios Komunijos. Jie planuoja to nepasakyti kunigui. Ar įmanoma užkirsti kelią?
Atsakymas: Paprastai kunigas tų dalykų klausia, ir yla iš maišo išlenda kur kas greičiau, negu jaunieji galvoja. Krikšto motina gali apie tai informuoti kunigą, bet vis tiek čia reikės ir vyskupo leidimo santuokai... Kita vertus, Pirmoji Komunija nėra būtina sąlyga priimti Santuokos sakramentą, svarbu, kad nebūtų kitų kliūčių.

Žr. išsamiau >>

Klausimas: Ar vienam iš būsimų sutuoktinių pakanka būti priėmusiam tik Krikšto sakramentą, kad galėtų priimti Santuokos sakramentą?
Atsakymas: Santuoka yra sakramentas tarp pakrikštytų asmenų. Jeigu į krikštą žiūrima tik formaliai, tada tokia situacija nedraudžia santuokos laiminti bažnyčioje. Tačiau jei žmogus (tas, kuris yra tik pakrikštytas) nesupranta ir nepriima krikščioniškos santuokos reikalavimų, ir taip gali atsitikti, neturint jokio gilesnio religinio išsilavinimo, tada kunigas ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti tokią santuoką.
Klausimas: Krikšto mama gyvena civilinėje santuokoje, nes vyras yra kito tikėjimo, dėl ko bažnytinė santuoka negalima. Bet tai juk nereiškia, jog ji netikinti, nesilanko bažnyčioje ir t. t. Ar gali tokia moteris tapti krikšto mama? Krikštatėvis yra praktikuojantis katalikas, neturintis šeimos.
Atsakymas: Tai, kad vyras yra kito tikėjimo, nereiškia, kad bažnytinė santuoka negalima. Yra visokių būdų, netgi ir vyskupo suteikta santuokos sanacija, kuri nereikalauja tuoktis bažnyčioje (jei vyras to nenori), bet Bažnyčios akyse tokia santuoka yra oficialiai pripažįstama. Reikia tiktai noro, žinoma, ir pastangų. Tačiau jeigu noro ir pastangų nebūtų, tuomet atsakymas būtų vienareikšmis: būdama tokios padėties tapti krikšto motina negalėtų.
Klausimas: Ar tiesa, kad pasirašius ikivedybinę sutartį bažnytinė santuoka yra negaliojanti, ir kunigas, sužinojęs šį faktą, gali tiesiog nesutuokti jaunųjų?
Atsakymas: Kadangi ikivedybinėje sutartyje vienas iš esminių punktų paprastai yra turto pasidalijimas skyrybų atveju, sąmoningas tokios sutarties pasirašymas reiškia, kad pasirašančios šalys paneigia santuokos pastovumą ir neišardomumą. Santuoka, sudaroma su sąlyga, susijusia su ateitimi, pagal Kanonų teisės kodekso nuostatas sudaroma negaliojamai. Kunigas, žinodamas apie tokios sutarties buvimą, ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti laiminti santuoką. Paprastai ši aplinkybė aiškinamasi dar tada, kai sužadėtiniai ateina tartis dėl santuokos.
Klausimas: Mano sužadėtinis yra turėjęs ne bažnytinę santuoką, ir mes dabar norėtume bažnytinės. Ar yra kokių priežasčių, dėl kurių mes negalėtume tuoktis bažnyčioje? Jis turi vieną santuokinį vaiką, o kitą nesantuokinį vaiką, aš turiu nesantuokinį vaiką. Ar tai problema mums tuoktis bažnyčioje?
Atsakymas: Katalikui, kuris buvo sudaręs tik civilinę santuoką ir nori tuoktis bažnyčioje, reikalingas vyskupo leidimas. Besirengiant santuokai yra ir klausimas apie turimus įsipareigojimus (apie vaikus, mokamus alimentus ir pan.) ir ar apie tai žino kita besituokiančioji šalis. Tai reikalinga, motyvuojant leidimo teisėtumą. Neteko girdėti, kad kada nors vyskupas būtų atsisakęs tokį leidimą duoti.

3. Ar bažnytinė santuoka gali būti negaliojanti? Kur kreiptis?

Klausimas: Ar galima išskirti bažnytinę santuoką? Mes su vyru esame išsiskyrę metai laiko. Aš taip pat norėčiau panaikinti ir bažnytinę santuoką. Ar tai įmanoma?
Atsakymas: Galima tik kalbėti apie tai, ar būtų priežasčių Jūsų santuoką paskelbti negaliojančia nuo pat sudarymo pradžios. Galiojančiai sudarytos santuokos niekas pasaulyje panaikinti negali. Santuokų negaliojimo klausimus sprendžia bažnytinis teismas, dar vadinamas tribunolu.
Klausimas: Kur galima kreiptis į bažnytinį tribunolą, prašant pripažinti anksčiau sudarytą santuoką negaliojančia?
Atsakymas: Turite kreiptis į tos vyskupijos, kurioje buvo sudaroma santuoka, arba tos, kurioje gyvena atsakovas, kuriją; visi adresai yra www.katalikai.lt
Klausimas: Kiek esu girdėjusi, yra 9 kriterijai, kuriais remiantis tribunolas pripažįsta santuoką negaliojančia. Norėčiau sužinoti, kokie jie?
Atsakymas: Jūs tikriausiai girdėjote apie devynias vadinamąsias ardančias kliūtis, su kuriomis sudaryta santuoka yra negaliojanti pagal pačią teisę. Tai vadinamoji amžiaus kliūtis, kuri nustato, kad negalioja santuokos, sudarytos jaunesnio kaip šešiolikos metų vyro ir jaunesnės kaip keturiolika metų moters. Lietuvoje šiuo atžvilgiu laikomasi civilinių normų, kurios neleidžia tuoktis jaunesniems kaip aštuoniolikos metų amžiaus asmenims. Bažnyčioje irgi tam reikalingas vyskupo leidimas. Santuoka gali būti negaliojanti taip pat dėl absoliučios impotencijos, buvusios dar prieš santuoką, sudarius santuoką, tebeegzistuojant ankstesniam santuokos ryšiui, negalioja santuoka su nekrikštytu asmeniu (nors vyskupas gali suteikti šiuo atveju leidimą), negali tuoktis asmenys, priėmę šventimus ar davę amžinos skaistybės įžadus, negalioja santuoka tarp vyro ir santuokos tikslu pagrobtos moters. Yra ir vadinamoji nusikaltimo kliūtis, kai viena šalis nužudo kitos pusės sutuoktinį, norėdama ateityje susituokti su našle, negalioja santuoka tarp artimų giminių, yra kliūčių tuoktis su buvusio sugyventinio ar sugyventinės artimais giminaičiais, negalioja ir santuoka tarp legalia giminyste, kilusia iš įvaikinimo, susaistytų asmenų. Kai kurios šių kliūčių gali būti panaikintos vyskupo dispensa, kai kurios yra absoliučios. Vis tiktai bažnytiniai teismai dažniau susiduria ne su kokia nors aiškiai išreikšta kliūtimi, bet su kitomis, daugiau susijusiomis su psichologiniu pasirengimu, nesugebėjimu tinkamai suvokti santuokos įpareigojimų, priežasčių. Jūs pernelyg daug norėtumėte, jei visą, kartais tokį sudėtingą, šeimos gyvenimą mėgintumėte suvesti į devynias konkrečias taisykles.
Klausimas: Buvau susituokęs, santuoka iširo. Ketinu tuoktis antrą kartą. Pirmąją santuoką buvo palaiminęs tėvas Stanislovas. Ar bažnyčia pripažįsta šį palaiminimą ir ar reikėtų anuliuoti pirmąją santuoką, norint tuoktis antrą kartą bažnyčioje?
Atsakymas: Nesvarbu, koks kunigas laimino santuoką. Ji galioja, kol nėra įrodyta priešingai. Keldamas tokį klausimą, ko gero, įtariate, kad kažkas su pirmąja santuoka buvo netvarkoje. Deja, tai gali svarstyti tik bažnytinis teismas. Patarčiau kreiptis į (arki)vyskupijos tribunolą asmeniškai.
Klausimas: Ką daryti, jei po santuokos sudarymo jau nuo 2 mėnesių žmona nesilaikė santuokos priesaikos. Pragyvenome 30 metų, išauginome vaikus. Jos noru išsiskyrėme. Visą laiką gyveno nesilaikydama nei santuokos, nei 10 Dievo įsakymų. Galiausiai mane mano akivaizdoje prakeikė. Dabar vaikus ir anūkus nuteikinėja prieš mane ir skatina juos nesilaikyti 10 Dievo įsakymų. Nors visą laiką laikiausi visų priesaikų ir įsakymų, dabar esu paniekintas ir vaikų, anūkų ir Bažnyčios. Nors visi 30 metų buvo savęs nesigailint atiduoti šeimos gerovei. Ar toks žmogus turi kokią nors teisę į teisingumą? Jei 13 metų po skyrybų visos dienos ir naktys kamuoja mintys – už ką man šitaip? Kreipiausi į Kauno kurijos tribunolo kunigą, jis pasakė: susirask liudininkų kad ji prieš vestuves buvo bloga (ar panašiai). Negi Dievas aklas arba jo tarnai akli? Kaip galima rasti liudininkus po 43 metų? Tuo labiau, kad aš labai mylėjau ją.
Atsakymas: Žmogus negyvena beorėje erdvėje, turime draugų, pažįstamų, giminaičių. Jie gali būti tinkami liudininkai, kalbant apie santuokos negaliojimo bylą. Visuomet Bažnyčioje galioja principas, kad santuoka laikoma galiojančia, kol nėra įrodyta priešingai. Pavienio žmogaus tvirtinimas yra pradžioje tik jo paties nuomonė, kurią patvirtina (arba ne) liudijimai. Kita vertus, Jūs kalbate apie meilę žmonai. Santuoka, sudaryta iš meilės, su nuoširdumu ir be jokių kliūčių negali būti laikoma negaliojančia. Taip pat egzistuoja principas, kad, jei vienam iš sutuoktinių sulaužius priesaiką, kitas sutuoktinis, apie tai žinodamas, gyvena toliau drauge, laikoma, kad jis tai dovanojo, atleido. Vėlesni paklydimai nepanaikina santuokos, kaip tokios vertės, tuo tarpu jūs rašote apie pragyventus drauge 30 metų... Tikrai, liudininkai reikalingi, ir labai rimti...
Klausimas: Mes su vyru neseniai susirašėme CMB ir svajojame apie bažnytinę santuoką. Tačiau mano vyras jau kartą buvo vedęs bažnyčioje. Santuoka nenusisekė. Vedė ne iš meilės, o prisiėmė atsakomybę už naują gyvybę, galvojo, kad kažkas išsirutulios, bet nieko neišėjo ir po metų laiko santuokos pradėjo skyrybų procesą. Dabar nori panaikinti bažnytinę santuoką, tačiau jo buvusioji nesutinka, nes jai tas neaktualu. Patarkit, ką mums daryti, mes mylim vienas kitą ir norime tą meilę prisiekti prieš Dievą bažnyčioje. Vyras prisipažįsta padaręs klaidą ir neapgalvojęs savo veiksmų, neapsvarstęs ateities. O dabar labai norime padaryti šventę sau, greitai į pasaulį ateisiančiam vaikeliui bei artimiesiems. Nuo ko mums pradėti, jei antra pusė yra abejinga ir neleidžia mums būti laimingiems.
Atsakymas: Jūsų atveju pagrindas pradėti bylą yra, nesvarbu, kad atsakovė nenori ar laikosi abejingai. Kreipkitės į savo vyskupijos kurijos tribunolą.
Klausimas: Ar bažnytinis teismas išskiria, jei vienas sutuoktinių serga AIDS? Asmenines higienos nesilaiko, taip iškyla šeimai pavojus.
Atsakymas: Kreipkitės į bažnytinį teismą ir tuomet gausite tikslesnį atsakymą, ar galima bus paskelbti esančią santuoką negaliojančia. Jūsų nurodyta priežastis dar nėra pakankama šiam sprendimui padaryti. Yra tik teisė atsisakyti nuo lytinių santykių.
Klausimas: Išvažiavę į užsienį, bažnytinę ir civilinę santuoką užregistravome Amerikoje. Ten ir išsiskyrėme. Dabar jau keleri metai gyvenu Kaune. Ar būtų įmanoma panaikinti bažnytinę santuoką? Kur kreiptis, kiek tai laiko trunka?
Atsakymas: Bažnytinė santuoka nepanaikinama, tik turint pagrindą ji gali būti paskelbta negaliojančia nuo pat sudarymo. Malonėkite kreiptis į arkivyskupijos bažnytinį tribunolą ir išsiaiškinti, ar galima būtų tokią bylą pradėti.
Klausimas: Buvau susituokusi bažnyčioje ir išsiskyrėme. Mano buvęs vyras, žinau, antrąkart susituokė bažnyčioje nuslėpdamas, kad santuoka jau buvo sudaryta. Aš esu sudariusi civilinę santuoką su kitu žmogumi ir auginame bendrą vaiką. Ar galima ir man tuoktis antrąkart bažnyčioje?
Atsakymas:

Jūsų vyro santuoka, kuri buvo sudaryta nuslepiant Jūsų santuokos faktą, yra negaliojanti, tačiau ir tokiu atveju sprendimą daro tik bažnytinis teismas. Manyčiau, kad galbūt ir Jūs galėtumėte kreiptis į bažnytinį teismą dėl santuokos paskelbimo negaliojančia. Tačiau vien tik Jūsų vyro apgaulinga antroji santuoka dar nebūtų pakankamas pagrindas santuokai paskelbti negaliojančia.

Bažnytinėje teisėje laikomasi tvirto principo: „Santuoka laikoma galiojančia, kol nėra įrodyta priešingai.“ Tokių įrodymų rinkimas bei santuokos skelbimas negaliojančia yra tik bažnytinio teismo prerogatyva.

Klausimas: Kur reikėtų kreiptis pirmiausia norint nutraukti savo bažnytinę santuoką?
Atsakymas: Kreipkitės į vyskupijos, kurioje buvo sudaryta santuoka, arba tos, kurios teritorijoje šiuo metu gyvenate, kuriją o čia Jums paaiškins, kaip susisiekti su tokias bylas nagrinėjančiu bažnytiniu teismu, vadinamuoju „tribunolu“. Beje, žinokite, kad „nutraukti savo bažnytinę santuoką“, kaip sakote, Jums niekada nepavyks, jeigu teisėtai ir galiojančiai buvo įvykęs Santuokos sakramentas; tai, ką daro bažnytinis tesimas, – tai nagrinėja bei konstatuoja, ar Santuokos sakramentas tikrai buvo galiojamai įvykęs nuo pat jo sudarymo momento.
Klausimas: Prieš 23 metus tuokėmės bažnyčioje, tačiau prieš priimdami Santuokos sakramentą neatlikome išpažinties. Buvome jauni, turėjome daug visokių reikalų ir išpažinčiai neliko laiko. Mes abu padarėme nuodėmę,kurios nepamirštu ir kaltinu save - apsileidimu,abejingu požiūriu į svarbiausią gyvenime sakramentą. Kaip mums elgtis? Gal ir Santuokos sakramentas negalioja?
Atsakymas: Apie santuokos negaliojimą kalbėti šiuo atveju tikrai nėra jokio pagrindo. Tikrai nepadarėte nuodėmes, kad neatlikote išpažinties (turbūt ir Komunijos tada per santuokos apeigas nepriėmėte). Visa tai rekomenduojama, kad žmonės geriau išgyventų sakramentinę malonę, tačiau jei, būdami jauni, to ir nepadarėte, tikrai nėra reikalo to vis iš naujo ir iš naujo išgyventi. Su amžiumi jei ne visi, tai bent dauguma žmonių pradeda jautriau žvelgti į praeities trūkumus, siekia didesnės dvasinės ramybės, tačiau tai, kas atsitiko Jums, yra tik dar viena proga pašlovinti Dievo gailestingumą. Į jaunystę juk nebesugrįšime, bet būti jauniems širdimi visuomet yra laikas.
Klausimas: Man kilo labai aktualus klausimas, susijęs su bažnytinės santuokos nutraukimu. Tarkim, vienas iš partnerių įstoja į sektą. Ar būtų pakankama priežastis nutraukti bažnytinę santuoką, pavyzdžiui, tapus Jehovos liudytoju.
Atsakymas: Tai, kas įvyksta santuokinio gyvenimo metu, negali būti priežastis paskelbti santuoką negaliojančia. Įsitraukimas į sektą reikštų esminio santuokos tikslo – tikėjimo gerovės – atmetimą, tačiau šis faktas turi reikšmės tik tiek, kiek jį galima susieti su santuokos sudarymo momentu. Sakykime, galbūt apskritai žmogaus religinės žinios buvo menkos ir tikėjimas bei jo įpareigojimai jam nebuvo labai svarbūs. Bet kuriuo atveju bažnytinio teismo sprendimuose viskas vertinama kompleksiškai – pavienis faktas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau jungiant su kitais gali tapti ir tikrai pagrįstu įrodymu. (Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba)
Klausimas: Ar bažnytinė santuoka yra galiojanti, jeigu žmogus yra nepriėjęs Pirmosios Komunijos ir nekrikštytas. Tačiau mums davė palaiminimą.
Atsakymas: Jeigu Jūsų santuokai buvo duota vyskupo dispensa (t. y. atleidimas nuo įstatymo reikalavimo konkrečiu atveju), tai viskas gerai, o jeigu ne – tai santuoka negaliojanti, bet tai turi būti įrodyta tik bažnytinio teismo proceso metu. Paprastai tokiais atvejais vedamas dokumentinis procesas, kuris trunka labai trumpai ir nereikalauja apeliacijos. Jeigu tie žmonės gyvena kartu ir nori gyventi toliau, tai arba tas, kuris buvo nekrikštytas, pasirengia Krikštui ir jį priima, o paskui šalys atnaujina santuokinį sutikimą pagal nustatytą formą; jei nekrikštytasis nenori rengtis Krikštui, bet sutinka atnaujinti santuokinį sutikimą bažnyčioje, prašoma vyskupo dispensos nuo skirtingo kulto kliūties, o paskui atliekamos apeigos; jei nekrikštytasis nesutiktų atnaujinti sutikimo bažnyčioje, bet sutinka gyventi drauge ir nesiskirti, vyskupo prašoma sanuoti (pataisyti iš pagrindų) santuoką, drauge suteikiant dispensą. Tokiu atveju santuoka įsigalioja nuo vyskupo leidimo įteikimo suinteresuotai šaliai.
Klausimas: Ar galimas bažnytinės santuokos anuliavimas, jei po dvejų santuokos metų šeimai nepavyksta susilaukti vaikų? Abu partneriai mediciniškai ištirti, yra sveiki, nustatytas neaiškios kilmės nevaisingumas. Ar skyrybų atveju yra galimybė anuliuoti bažnytinę santuoką? Ačiū.
Atsakymas: Nevaisingumas, priešingai negu impotencija, santuokos neardo ir negali būti pagrindas skelbti santuoką negaliojančia. Vienintelis „kabliukas“ gali būti, jei kuris nors iš besituokiančiųjų, žinodamas apie savo nevaisingumą, tai nuslėpė. Vis dėlto Jūsų atveju apie tai kalbėti, ko gero, netenka. Bet Jūsų situacija gal nėra beviltiška, nes juk svarbiausia yra tarpusavio meilė. Ir jeigu ji išlieka, tai įmanoma rasti ir kitokių sprendimų, galbūt neatmetant ir galimybės įvaikinti kūdikį?
Klausimas: Esu katalikė. Prieš 6 metus susituokiau cerkvėje buvusio vyro prašymu. Išsiskyrėme prieš 2 metus (vyras nenorėjo vaikų, žaidė azartinius lošimus). Šiuo metu planuoju santuoką su kataliku, labai noriu gražios, tikinčios šeimos,vaikų. Ar santuoka cerkvėje laikoma bažnytine santuoka ir ar reikia kreiptis dėl šios santuokos anuliavimo norint susituokti bažnyčioje?
Atsakymas: Žinoma, santuoka Stačiatikių bažnyčioje irgi laikoma tikra ir galiojančia, kol tai neįrodyta preišingai. Reiktų kreiptis į bažnytinį teismą arba pagal Santuokos sudarymo vietą, arba pagal buvusio vyro gyvenamąją vietą.
Klausimas: Jei susituokiau stačiatikių cerkvėje, ar santuoką pakanka anuliuoti pagal stačiatikių reikalavimus, ar būtinas santuokos anuliavimas ir bažnyčioje?
Atsakymas: Kataliko atžvilgiu dėl santuokos pripažinimo negaliojančia kompetencija priklauso Katalikų Bažnyčios tribunolui.
Klausimas: Norėjau pasiteirauti apie bažnytinės santuokos anuliavimą. Ar galima, prašant paskelbti bažnytinę santuoką negaliojančia, vyskupijai laisva forma rašyti laišką, prašymą, ar yra nustatyta forma?
Atsakymas: Yra tam tikros gairės. Paprastai pakviečiame suinteresuotą žmogų atvykti į tribunolą ir paaiškiname, kaip reikia rašyti prašymą, duodame pavyzdį, paaiškiname, ko reikia procesui.
Klausimas: Esu savo vyrui antroji žmona. Su pirmąja žmona jis buvo susituokęs bažnyčioje. Aš irgi norėčau susituokti prieš Dievą,tačiau negaliu. Ar galima nutraukti bažnytinę santuoką su pirmąja žmona abipusiu susitarimu? Jinai irgi sutiktų šią santuoką nutraukti. Mes civilinėje santuokoje gyvename jau 14 metų.
Atsakymas: Galiojančiai sudarytos bažnytinės santuokos nutraukti neįmanoma. Jūsų vyras tik gali kreiptis į tos vyskupijos, kurioje buvo sudaryta santuoka, arba tos, kurioje šiuo metu gyvena jo buvusioji žmona, bažnytinį teismą, galintį išnagrinėti jų santuokos bylą ir nustatyti, ar ji buvo sudaryta galiojančiai, ar ne.
Klausimas: Ar gali mano buvęs vyras vesti antrą kartą bažnyčioje, jeigu mes išsiskyrėme prieš trejus metus, bet bažnytinė santuoka nebuvo nutraukta? Kaip vyras galėjo apeiti įstatymus ir vesti antrą kartą? Ar įmanoma apgauti kunigą? Ar tokia santuoka yra galiojanti?
Atsakymas: Žmones apgauti visuomet galima. Jeigu ankstesnė santuoka bažnytinio teismo nebuvo pripažinta negaliojančia, antroji santuoka yra tik apgaulė ir bažnytiniu požiūriu ji negalioja. Galbūt kunigas nepakankamai atsakingai įvertino situaciją, pildydamas dokumentus, ir patikėjo tik žodžiu. Jei taip iš tiesų atsitiko, tas vyras vertas tik pasigailėjimo.
Klausimas: Kokių dokumentų ir ko reikia norint anuliuoti bažnytinę santuoką?
Atsakymas: Reikalingas prašymas tribunolui paskelbti santuoką negaliojančia (paprastai tribunole pradžioje paaiškinama, kaip tas prašymas turi būti parašytas, nes laisva forma šiuo atveju nelabai tinka), Santuokos sakramento liudijimas iš bažnyčios, kur buvo susituokta, civilinės ištuokos liudijimo kopija, liudininkų sąrašas (paprastai bent trys liudininkai) (Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba).
Klausimas: Sudarius bažnytinę santuoką ir apie tai nunešus pažymą į civilinės metrikacijos biurą, ji buvo įregistruota. Ar po skyrybų galima sudaryti civilinę santuoką su kitu žmogumi?
Atsakymas: Jei buvo civilinės skyrybos ir išduotas ištuokos pažymėjimas, civilinė metrikacija registruoja naują santuoką. Žinoma, Bažnyčios požiūriu, jei nebuvo bažnytinio teismo sprendimo ir santuoka nebuvo pripažinta negaliojančia, galiojančia lieka pirmoji santuoka, ir žmonės, užregistravę antrąją santuoką tik civiliškai, neturi teisės priimti sakramentų.
Klausimas: Norime tuoktis, abu esame išsiskyrę, labai norime bažnytinės santuokos. Kur pirma reikia kreiptis ją nutraukiant? Ar šiame nutraukime turės dalyvauti antrosios pusės? Kiek laiko užtruks bažnytinės santuokos nutraukimas?
Atsakymas: Santuokos paskelbimo negaliojančia procese dalyvauja abi šalys. Atsakovas(-ė) privalo būti informuotas apie gautą ieškinį, su juo supažindinamas ir pakviestas dalyvauti teisme. Procesas užtrunka apie dvejus metus (galutinis sprendimas rengiamas eilės tvarka). Jeigu norėsite pradėti šį procesą, pirma kviečiame į pokalbį. Dėl susitikimo datos prašome skambinti arba rašyti: tribunolas@kn.lcn.lt , +370 687 79049 arba +370 37 409027. Mūsų adresas: Kauno arkivyskupijos kurija, Rotušės a. 14A (atsakė Tribunolo notarė)
Klausimas: Kaip traktuojamas antrosios pusės nedalyvavimas bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia procese? Viena pusė pateikia prašymą, nurodo savo motyvus, o kita pusė nereaguoja.
Atsakymas: Jei antroji šalis neturėtų jokios informacijos, procesas būtų neteisėtas ir negaliojantis, bet jeigu ji pakviesta neatvyksta, tai yra jos pasirinkimas. Pagal nuostatus, šalis, du kartus teisėtai pakviesta dalyvauti procese ir neatsiliepusi į kvietimą, skelbiama nedalyvaujančia teisme ir tolesnis procesas vyksta be jos dalyvavimo. Drauge išlaikoma antrosios šalies teisė bet kuriuo momentu iki sprendimo padarymo įsitraukti į procesą.
Klausimas: Kaip traktuojamas antrosios pusės nedalyvavimas bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia procese? Viena pusė pateikia prašymą, nurodo savo motyvus, o kita pusė nereaguoja.
Atsakymas: Jei antroji šalis neturėtų jokios informacijos, procesas būtų neteisėtas ir negaliojantis, bet jeigu ji pakviesta neatvyksta, tai yra jos pasirinkimas. Pagal nuostatus, šalis, du kartus teisėtai pakviesta dalyvauti procese ir neatsiliepusi į kvietimą, skelbiama nedalyvaujančia teisme ir tolesnis procesas vyksta be jos dalyvavimo. Drauge išlaikoma antrosios šalies teisė bet kuriuo momentu iki sprendimo padarymo įsitraukti į procesą.

4. Kokiomis sąlygomis Bažnyčia laimina mišrias santuokas?

Klausimas: Rašau norėdama sužinoti, ar teisingai esu informuota savo parapijos klebono apie bažnytinę santuoką. Esu praktikuojanti katalikė, priėmusi visus sakramentus. Ištekėjau už kataliko, priėmiau bažnytinę santuoką. Mano buvęs vyras mirė. Likau našle su mažamete dukrele. Antrąkart ištekėjau už našlio. Jis evangelikų tikėjimo. Tuokėmės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Tačiau aš buvau ir liksiu savo bažnyčios nare. Ją lankau sekmadieniais, einu išpažinties. Taip sutarėme ir su savo vyru. Man katalikų kunigai uždraudė imti Švč. Sakramentą. Vieni sako, kad galiu tai daryti, kiti ne, motyvuodami tuo, kad man reikėtų iš naujo įtvirtinti bažnytinę santuoką katalikų bažnyčioje. Kaip teisingai turėčiau elgtis?
Atsakymas: Katalikai turi galimybę sudaryti santuoką ir ne Katalikų Bažnyčioje, kaip kad buvo Jūsų atveju, tačiau Jūsų tvirtinimas „aš neatsižadėjau tikėjimo“ kartu reiškia dar ir kitą dalyką: atsisakydama tuoktis Katalikų Bažnyčioje ir nepasirūpindama visais bažnytinės valdžios leidimais, Katalikų Bažnyčios požiūriu Jūs pažeidėte bažnytinę bendrystę. Norėdama naudotis sakramentinėmis malonėmis Katalikų Bažnyčioje, turėtumėte kreiptis dėl taip vadinamos santuokos sanacijos. Tai oficiali procedūra, kada vyskupas pripažįsta sudarytą santuoką, galiojančią pagal Katalikų Bažnyčios normas. Tam Jums reikėtų kreiptis į parapijos kleboną, išdėstyti jam situaciją ir paprašyti jo, kad jis iš vyskupo paprašytų sanuoti Jūsų santuoką, sudarytą evangelikų bendruomenėje. Tam gauti yra reikalinga, kad šalys gyventų santuokoje, būtų tikrumas, kad jos nesiskirs, o Jūs savo ruožtu turėsite pasirašyti pasižadėjimą, kad laikysitės katalikų tikėjimo ir visomis jėgomis stengsitės, kad santuokoje gimę vaikai būtų krikštijami ir auklėjami katalikiškai. Gavusi vyskupo dokumentą, Jūs galėsite naudotis visomis sakramentinėmis malonėmis Katalikų Bažnyčioje. Iki šiol, deja, bet to daryti negalėjote.
Klausimas: Jeigu tuokiasi stačiatikis (pravoslavas) su katalike bažnyčioje, ar būtina pasirašyti sutartį, kad vaikai būtinai bus krikštijami tik bažnyčioje?
Atsakymas: Jūsų klausime vartojamas žodis „sutartis“, kurią, neva, reikia pasirašyti. Iš tiesų tai ne sutartis, o katalikiškosios pusės pasižadėjimas, kad išlaikys savo tikėjimą ir rūpinsis, kad visi santuokoje gimę vaikai būtų krikštijami ir auklėjami katalikiškai. Ortodoksas turi žinoti apie tai, kad antroji šalis davė tokį pasižadėjimą, tačiau tai nėra sutartis, kuri kokiu nors būdu įpareigotų nekataliką. Tokį pasižadėjimą katalikas prieš santuoką privalo duoti, kaip to reikalauja Kanonų teisės kodekso 1125 kan. Šis pasižadėjimas tampa būtina sąlyga, norint gauti vyskupo leidimą tuoktis su nekataliku. Jeigu tokio pasižadėjimo katalikas duoti nenori ar atsisako, kunigas turi visišką teisę atsisakyti laiminti tokią santuoką.
Klausimas: Norėčiau pasiteirauti dėl santuokos su stačiatikiu. Jei būsimas sutuoktinis yra pakrikštytas Stačiatikių Bažnyčioje, ar santuoka Katalikų Bažnyčioje yra galima, ar ji galios tik katalikei merginai?
Atsakymas: Visų pirma abi šalys turi susitarti, kokiomis apeigomis nori tuoktis. Susituokus Katalikų Bažnyčioje, santuoka vienodai įpareigoja abu sutuoktinius. Tokiai santuokai katalikiškoji pusė privalo gauti savo vyskupo leidimą, prieš tai davus pasižadėjimą, kad išlaikys savo tikėjimą ir rūpinsis santuokoje gimusius vaikus krikštyti ir auklėti katalikiškai.
Klausimas: Jūs minite, kad santuoka tarp skirtingo tikėjimo žmonių galima su arkivyskupo leidimu. Ar tas pats galioja ir Gruzijos pravoslavo ir katalikės santuokai? Man teigia, kad gruzinas griežtai negali eiti į Katalikų Bažnyčią ir atvirkščiai. Ar tokiu atveju belieka keisti tikėjimą?
Atsakymas: Iš Katalikų Bažnyčios pusės nėra kliūties Jums tuoktis su Gruzijos Ortodoksų Bažnyčios tikinčiuoju Katalikų Bažnyčioje (gavus, kaip Jūs teisingai ir minėjote, savo vyskupo leidimą). Jeigu tuoktumėtės savo sužadėtinio Bažnyčioje – tai taip pat nereiškia, kad turite apleisti savo Bažnyčią. Pagal galiojančias Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės nuostatas kataliko ir ortodokso santuoka galioja sudaryta taip pat ir Ortodoksų Bažnyčioje. Tam taip pat reikalinga gauti savo vyskupo leidimą mišriai santuokai (kaip jau ir paminėta). Prieš gaunant tokį leidimą, katalikas pasižada išlaikyti savo tikėjimą ir rūpintis, kiek įmanoma, kad santuokoje gimę vaikai būtų krikštijami ir auklėjami katalikiškai; tačiau tai yra pažadas, o ne privaloma sąlyga.
Klausimas: Esu katalikė, susituokiau Evangelikų liuteronų Bažnyčioje, vaikų neturime. Ar galiu teisėtai lankyti, priimti visus šv. sakramentus Katalikų Bažnyčioje? Ar mane laidotų katalikų kunigas?
Atsakymas: Galite, jeigu susituokėte pas liuteronus gavę katalikų vyskupo dispensą. Jei ne, tuomet turite į jį kreiptis (per savo kleboną) su prašymu, kad vyskupas sanuotų (pataisytų iš pagrindų) jūsų santuoką. Gavus tokį vyskupo leidimą, galėsite priiminėti visus sakramentus ir turėsite teisę į visus patarnavimus Katalikų Bažnyčioje.
Klausimas: Esu katalikė, prieš beveik trejus metus susituokiau su anglikonu jo parapijoje. Vaiku mes dar neturime. Kuo toliau, tuo labiau man neramu tai, jog mano bažnyčioje ši santuoka nepripažįstama. Vis dažniau susimąstau, jog gyvenu nuodėmėje ir jaučiu didelę kaltę dėl to. Mano vyras neprieštarauja, jog ir toliau esu katalikė. Ar yra kažkokių būdų, priemonių, jog mano bažnyčioje mūsų santuoka taip pat būtų pripažinta? Be to, esu kviečiama būti krikšto mama savo sesers vaikeliui, tačiau, kiek suprantu, aš nesu tinkama kandidatė būti krikšto mama dėl anksčiau paminėtos priežasties? Ar vis dėlto yra galimas variantas, jog aš būčiau vaikelio krikšto mama, o mano vyras – krikšto liudytojas?
Atsakymas: Jūs turėtumėte kreiptis į vietos katalikų vyskupą, prašydama tokios santuokos sanacijos (pataisymo), kitaip sakant, pripažinimo Katalikų Bažnyčioje. Tuomet vyskupas savo sprendimu suteiktų reikalingus leidimus. Gavus tokį vyskupo raštą, santuoka oficialiai bus laikoma pripažinta Katalikų Bažnyčioje, o jūs tikrai galėsite prisiimti ir krikšto motinos pareigas. Dėl tokių raštų pateikimo reiktų konsultuotis su vietos katalikų klebonu. Atkreiptinas dėmesys, kad ši kompetencija priklauso vietos vyskupui, tad jei gyvenate ne Lietuvoje, joks Lietuvos vyskupas tokių leidimų suteikti negali.
Klausimas: Norėčiau paklausti dėl bažnytinės santuokos tarp lietuvės ir anglo. Man 54 metai, jam 59. Aš išsituokusi (buvo civilinė santuoka) katalikė, mano buvęs vyras jau po mūsų skyrybų mirė. Mano išrinktasis yra išsituokęs anglikonas (taip pat civilinė santuoka). Ar mes galėtume susituokti Katalikų Bažnyčioje?
Atsakymas: Reikėtų, kad anglikonas pateiktų attitinkamą Anglikonų Bažnyčios teisinių struktūrų sprendimą, kad yra laisvas tuoktis: ne vien tik paprastą pažymą, bet aiškų teisinį sprendimą. Bažnytiniai teismai pas anglikonus egzistuoja ir, nors jie vadovaujasi kiek kitokiais principais, negu katalikiški, toks sprendimas būtų svarbus.
Klausimas: Kitais metais planuojame susituokti, man labai svarbi bažnytinė santuoka. Aš esu katalikė, o draugas evangelikas reformatas. Norime tuoktis Katalikų Bažnyčioje. Ar galima mūsų santuoka? Su kokiomis problemomis galime susidurti dabar ir ateityje?
Atsakymas: Jeigu draugas sutinka tuoktis Katalikų Bažnyčioje, abudu prieš tris mėnesius iki numatytos santuokos kreipiatės į tos bažnyčios, kurioje tuoksitės, kleboną, ten pildote dokumentus. Kursus privalo baigti tik katalikas, bet, jeigu lankysite abu, bus nuostabu. Priešingu atveju kunigas privalo bent jau supažindinti ne kataliką su katalikiškos Santuokos principais ir reikalavimais. Katalikiškoji šalis turės duoti pasižadėjimą išlaikyti savo tikėjimą ir rūpintis visus santuokoje gimusius vaikus krikštyti ir auklėti katalikiškai. Su šiais pažadais turi būti supažindinta ir nekatalikiškoji šalis. Sutvarkius dokumentus, klebonas kreipiasi į vyskupą, prašydamas leidimo laiminti tokią santuoką. Norint išvengti problemų dėl tikėjimo, svarbu dar labiau mylėti ir būti atviriems vienas kitam!
Klausimas: Aš katalikė, o mano būsimas vyras stačiatikis. Vis dar galvojame, kur tuoktis - bažnyčioje ar cerkvėje. Tad norėjau paklausti, ar susituokus cerkvėje bus galima krikštyti vaikus katalikų bažnyčioje?
Atsakymas: Taip, galima; reiktų tik pabrėžti, kad jeigu nuspręsite tuoktis Stačiatikių bažnyčioje, Jums, kaip katalikei, vis tiek lieka pareiga susitvarkyti visus dokumentus Katalikų bažnyčioje ir gauti vyskupo leidimą mišriai santuokai; tad ruošiantis tokiai santuokai katalikiškoji šalis turės duoti pasižadėjimą išsaugoti savo tikėjimą ir rūpintis visus santuokoje gimusius vaikus krikštyti ir auklėti katalikiškai.

5. Kaip išsituokusieji gali dalyvauti Bažnyčios gyvenime?

Klausimas: „Jeigu nuoširdžiai norite susitaikinti su Dievu, tikrai gausite atleidimą. Nėra tokios nuodėmės, kurios Dievas neatleistų, jei žmogus gailisi suklydęs.“ Cituoju jūsų atsakymą dėl klausimo apie abortą. Jeigu nėra tokios nuodėmės, kurios Dievas neatleidžia, kai žmogus gailisi suklydęs, tai kodėl skyrybos ir nauja santuoka atskiria žmogų nuo Bažnyčios? Kodėl žmogus, kuris pripažįsta, kad jo pirmoji santuoka buvo klaida, ir gailisi, neturi galimybės atlikti išpažinties ir priimti Komunijos, jei yra vedęs antrą kartą? Ar jūs norite pasakyti, kad skyrybos yra didesnė nuodėmė už vaiko nužudymą?
Atsakymas: Daug dalykų sumaišote į vieną krūvą. Pirma, Dievas tikrai atleidžia net sunkiausią nuodėmę, jei žmogus gailisi ir pasiryžta nenusidėti. Antra, jei žmogus antrą kartą susituokia tik civiliškai, jis neatsiskiria nuo Bažnyčios, tik negali eiti išpažinties ir priimti Komunijos, nes negali pasiryžti gyventi be šeimyninių santykių. Kaip tik tokie žmonės turi palaikyti ryšį su Bažnyčia, dalyvauti jos gyvenime, melstis ir stengtis vaikus išauklėti gerais žmonėmis ir krikščionimis. Tai visiškai nereiškia, kad toks žmogus atskirtas nuo Bažnyčios – jis yra ir išlieka jos narys, tik turintis tam tikrų disciplininių apribojimų. Idant šitai gerai suvoktume, reikėtų įsigilinti į Santuokos sakramento neišardomumo prasmę ir reikšmę. Tai jau atskira, plati ir gili tema.
Klausimas: Ar tikrai išsiskyrę žmonės neturi teisės eiti išpažinties? Net jei nesiruošia tuoktis antrą kartą? Negi daugiau nebus atleista nė viena, net menkiausia, nuodėmė?
Atsakymas: Žinoma, kad gali eiti išpažinties, ir gauti išrišimą! Kol jie yra išsiskyrę – niekas jiems netrukdo priimti sakramentus, bet jeigu atsirastų kitas žmogus, su kuriuo susituoktų civiliškai, atsirastų ta situacija, kuri neleidžia kunigui duoti išrišimo.
Klausimas: Ar galiu eiti išpažinties, jeigu gyvenu su vyru civilinėje santuokoje, be Santuokos sakramento?
Atsakymas: Šitokioje situacijoje gyvenančiam žmogui kunigas neturi teisės duoti išrišimo, nes nėra pašalinta nuodėmingo gyvenimo priežastis. Pirma reikia pasirūpinti bažnytine santuoka. Jei kuri nors šalis prieš tai buvo sudariusi santuoką bažnyčioje, galima mėginti kreiptis į bažnytinį teismą dėl ankstesnės santuokos pripažinimo negaliojančia. Žinoma, Bažnyčia ir tuos, kurie šiuo metu negali atlikti išpažinties, kviečia į bendrą maldą, dalyvavimą bendruomenės gyvenime, ir visi tikintieji taip pat meldžiasi už juos – svarbiausia neprarasti vilties.
Klausimas: Per Mišias kunigas pasakė, kad išsiskyrę asmenys negali priimti Komunijos. Su vyru išsiskyrėme, nes jis susirado kitą moterį, pats pradėjo skyrybas ir pasakė, kad jam šeimos nereikia. Santuokoje pragyvenome 10 metų, gerai sutarėme, stengiausi būti gera žmona, labai mylėjau, rūpinausi, buvau jam ištikima. Esu tikinti ir auginu mūsų vaiką.
Atsakymas: Komunijos priimti negali žmonės, gyvenantys be Bažnyčios palaiminimo, t. y. be Santuokos sakramento. Skyrybos tikrai nėra kliūtis priimti Komuniją – jeigu laikomasi ištikimybės pirmai santuokai, nesudaroma kita, civilinė, santuoka. Tuomet galima eiti ir visų sakramentų, nes juk išlaikoma ištikimybė Santuokos sakramento priesaikai.

6. Katalikiška šeima ir gyvybė

Klausimas: Esam katalikiška šeima. Auginam du vaikus. Atrodo, kad vaikų mums ir gana. Kaip tuomet naudotis vyrui ir moteriai vedybiniais privalumais, kuomet sakoma, kad lytiniai santykiai skirti tik gyvybei užmegzti? Taip išeina, kad nors ir esam jauni, gyvenam bažnytinėje santuokoje, turim vaikų, bet negalime lytiškai santykiauti, jei neplanuojam tai daryti dėl naujos gyvybės?
Atsakymas: Pagal Katalikų Bažnyčios mokymą – lytiniai santykiai yra skirti ne tik gyvybei užmegzti, bet ir sutuoktinių meilei ir bendrystei palaikyti. Katalikiškame šeimos centre pasikonsultuokite, kaip galėtumėte pasinaudoti lytiniais santykiais nevaisingomis dienomis ir taip galėtumėte planuoti vaikų skaičių.
Klausimas: Ar naudoti natūralų šeimos planavimo būdą nėra nuodėmė? Juk tokiu būdu taip pat ieškoma tik malonumo, negalvojant apie pagrindinį tikslą – šeimos pratęsimą. Kitas klausimas: juk ne naujiena, kad natūralus šeimos planavimas neapsaugo nuo nėštumo, jei moters ciklas yra nereguliarus visą gyvenimą. Ką daryti tokiu atveju: ar dėl to nenaudoti kitų apsaugos priemonių ir sakyti vyrui, kad daugiau lytinių santykių nebebus, nes kontraceptinės priemonės yra laikomos nuodėme, ar išvis negalvoti apie santuoką?
Atsakymas: Sutuoktiniams katalikams natūralus šeimos planavimas yra leistinas ir moralus dėl to, kad lytiniais santykiais tarnauja siekiant puoselėti santuokinę meilę. (Beje, naudojantis kontracepciją taip pat kartais pradedamas kūdikis.) Katalikiška santuoka būtų negaliojanti, jeigu tuokiantis kuris nors iš sutuoktinių nutartų visiškai vengti kūdikių, nes tokiu būdu būtų atsisakoma vieno iš pagrindinių santuokos tikslų. Kiekvienas žmogus laisvę rinktis, pagal kokias etikos normas jis tvarkys savo santuokinį gyvenimą, ir taip pat turi laisvę kurti šeimą ar gyventi be jos. Maldoje reikia ieškoti tinkamiausio atsakymo.
Klausimas: Esu tikintis. Vedžiau tikinčią moterį. Po vestuvių praėjus tam tikram laiko tarpui turėti lytinių santykių ji kategoriškai atsisako, tarpusavio problemas, kurios natūraliai iškyla bendraujant dviem žmonėms, spręsti taip pat kategoriškai atsisako. Ar taip elgdamasi moteris nedaro nuodėmės?
Atsakymas: Gyvendama santuokoje ir nuolat atsisakydama lytinių santykių, moteris nusikalsta. Jeigu moteris yra tikinti katalikė, ji turėtų savo elgesį aptarti su nuodėmklausiu per išpažintį. Išbandžius visas galimybes išsaugoti šeimą, būtų galima pasitarti su bažnytiniu teismu, ar nesurastų argumentų esamą santuoką paskelbti negaliojančia, nes panašu, kad gali būti nepilnai suvokta Santuokos esmė.
Klausimas: Be galo liūdna skaityti kai kuriuos jūsų atsakymus, kaip antai, jog negalima santuokos metu naudoti prezervatyvų, jei vienas iš sutuoktinių yra sergantis. Beje, kontraceptinė spiralė tikrai neabortuoja „užmegztos gyvybės“, nes dėka spiralės išskiriamų hormonų gyvybė net nepradedama užmegzti.
Atsakymas: Galima būtų pasakyti, kad taip pat liūdna, kai mes norime laikytis tik tų krikščioniškos etikos normų, kurios mums patinka, o kurios sunkios ar nepatinka, stengiamės save įtikinti, kad jos nereikalingos. Dėl kontraceptinės spiralės pasikonsultuokite vyskupijos Šeimos centre arba pas bet kurį kataliką gydytoją ir jums patvirtins, kad spiralė tikrai abortuoja apvaisintą motinos kiaušinėlį.
Klausimas: Esu medicinos studentas ir negaliu praleisti pro akis netiesos dėl hormoninės spiralės. Cituoju: „Dėl kontraceptinės spiralės pasikonsultuokite vyskupijos Šeimos centre arba pas bet kurį kataliką gydytoją ir jums patvirtins, kad spiralė tikrai abortuoja apvaisintą motinos kiaušinėlį.“ Spiralė, slopinanti ovuliaciją, neleidžia kiaušinėliui išeiti iš kiaušialąstės. Moteris, naudojanti tiek tabletes, tiek spirales, gali „sutaupyti", išsaugoti daugiau kiaušinėlių ir prailginti savo vaisingą amžių.
Atsakymas: Ačiū, kad domitės bei rūpinatės tokiais svarbiais klausimais, kurie neabejotinai bus svarbūs ir Jūsų profesinėje veikloje, ir tūkstančių žmonių gyvenimue. Tačiau tenka apgailestauti, kad medicinos studentai žino tik prefertilizacinį hormoninės spiralės veikimo mechanizmą ir, kaip galima suprasti iš laiško, nėra girdėję apie pofertilizacinį (stabdo endometriumo augimą ir išviešėjimą bei sutrikdo implantaciją) šios priemonės veikimą. Taigi, maloniai kviečiame susipažinti.
Pradžiai siūlome perskaityti:
1. WHO. Family planning: a global handbook for providers 2011, skaityti 157 psl. Jame rašoma: "Levonorgestrel Intrauterine Device ... Works primarily by suppressing the growth of the lining of uterus (endometrium)."

Internetinė prieiga: http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/44028/1/9780978856373_eng.pdf 157>>

2. ARHP (Reprodukcinės sveikatos profesionalų asociacijos) puslapyje Intrauterine Contraception, kurioje rašoma apie hormoninės spiralės sukeltą endometriumo atrofiją "The endometrial atrophy caused by the high LNG levels leads to a substantial decrease in menstrual flow and absence of bleeding in some women".

Internetinė prieiga: http://www.arhp.org/Publications-and-Resources/Quick-Reference-Guide-for-Clinicians/choosing/IUC >>

Taip pat reikėtų prisiminti, jog hormoninė spiralė, kaip ir visi kiti hormoniniai kontraceptikai, veikia ne vien tik lokaliai, bet turi ir centrinį veikimą. Kiaušidėse ovuliacija yra stabdoma pirmiausia dėl sustabdytos gonadotropinų sintezės. Moterims, kurios turi genetinį polinkį į ovuliacijos sutrikimus, ilgalaikis HK naudojimas gali būti nevaisingumo priežastimi. Apie tai prašome skaityti mokslinėje publikacijoje: Serapinas D., Genetinių ir egzogeninių veiksnių įtaka vaisingumui.

Internetinė prieiga: http://www.arhp.org/Publications-and-Resources/Quick-Reference-Guide-for-Clinicians/choosing/IUC >>

Todėl pasakymą, jog moteris „sutaupys" kiaušinėlius, jei naudos hormoninę spiralę, ir ilgiau išliks vaisinga, galima vertinti tik kaip nelabai vykusį pašmaikštavimą.

7. Krizės šeimoje. Kas gali padėti?

Klausimas: Vedę jau 11 metų. Santuoka yra ir bažnytinė, bet mano vyro tikėjimas tuo ir baigėsi. Jis nelanko bažnyčios, neina išpažinties ir pyksta, kad aš einu į bažnyčią. Ką man daryti? Kaip padėti jam ir sau? Nenoriu pyktis dėl skirtingos gyvensenos, nes šeimoje jis geras vyras ir tėvas.
Atsakymas: Svarbiausias patarimas: daug kantrybės, meilės ir maldos už vyrą. Naudodama šias priemones, pirmiausia pasieksite, kad vyras susitaikys su jūsų religine praktika. Mylinti ir besimeldžianti žmona gali padaryti labai didelę pozityvią įtaką savo vyrui. Tik niekuomet nepriekaištaukite, kad vyras ne toks, kokio jūs norėtumėte.

Kiti klausimai

Klausimas: Šį mėnesį 25-eri metai, kaip esame susituokę. Bažnytinė santuoka sudaryta vėliau, 1994 m. Norime pašventinti žiedus. Kur reikia kreiptis dėl žiedų šventinimo ir ar šią ceremoniją galima atlikti bet kurioje bažnyčioje sukaktuvių dieną?
Atsakymas: Vien palaiminti žiedus galima bet kada ir bet kur, tačiau tai daroma privačiai ir nėra susiję su jokiomis ypatingomis apeigomis. Kadangi Bažnyčioje santuoka palaiminta 1994 metais, tai ir Jūsų santuokos sidabrinis jubiliejus, kuomet yra aukojamos specialios šv. Mišios ir teikiamas jubiliejinis palaiminimas sutuoktiniams, galėtų būti švenčiamas tik 2019 metais. Jei susitarsite su kunigu ir norėsite palaiminti žiedus, tai būtų įmanoma, tačiau dar kartą norėčiau pabrėžti, šiuo atveju nekalbama apie sidabrinį vestuvių jubiliejų. Reikėtų situaciją paaiškinti kunigui, su kuriuo tarsitės.
Klausimas: Ar mergina, norinti įstoti į vienuolyną, būtinai turi būti skaisti?
Atsakymas:

Yra įvairių vienuolinių bendruomenių ir jų įstatuose yra apibrėžiama, kas gali būti priimtas į vienuoliją (pvz., yra bendruomenių, kurių įstatai leidžia priimti našles). Kitas dalykas yra nusikaltimai (nuodėmės) šeštajam Dievo įsakymui. Juridiškai tai nėra kliūtis vienuoliniam gyvenimui, jei pavyksta tų nuodėmių atsikratyti. Juk kiekvienas pakrikštytasis yra pašauktas gyventi skaisčiai pagal savo luomą. Vienuolinio gyvenimo skiriamasis ženklas ir yra Bažnyčios pripažintas pastovus gyvenimo būdas, įžadais įsipareigojus laikytis Evangelijos patarimų: skaistumo, neturto ir klusnumo.

Skaistumas reiškia darnų seksualumo įtraukimą į žmogaus asmenybę, o tad ir vidinę kūninio ir dvasinio žmogaus vienybę. Skaistumas yra pavaldus augimo dėsniams: tenka pereiti netobulo ir labai dažnai nuodėmei neatsparaus skaistumo pakopas. Priimant į vienuolyną reikalaujama „pakankamai brandos bruožų“ (plg. Kan. 642), t. y. sugebėjimo atsakingai įsipareigoti ir taip gyventi (Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba).

Klausimas: Esu būsimas studentas, atvažiuosi mokytis į Kauną iš Biržų. Pas mus bažnyčioje du kartus per savaitę vakarinėse Mišiose gieda iniciatyvinė jaunimo grupė ,,Svajonių bažnyčia". Aš jai priklausau taip pat, tačiau norėjau paklausti, ar galima būtų kaip nors surasti ir Kaune tokio jaunimo, prie kurio galėčiau prisidėti ir giedoti Mišių metu?
Atsakymas: Beveik prie kiekvienos Kauno bažnyčios yra ir jaunimo grupelės, choreliai, bendruomenėlės, tad Jums tereikėtų nepabijoti ateiti ir susipažinti, drąsos!
Klausimas: Klausti nenoriu, bet neradau, kur galima padėkoti, tai padėkosiu čia – už tai, kad katedroje galima pasikalbėti su kunigu... Tai ypatinga Dievo dovana atsakymų į įvairiausius klausimus ieškančiam žmogui... Tad iš širdies dėkoju šį penktadienį (O5 27) buvusiam kunigui už padrąsinimą pirmąkart atliekamai tarnystei bei įžvalgas, padėjusias man pažvelgti į save iš kito kampo... Telaimina Jus Dievas už Jūsų pasiaukojamą tarnystę. (Živilė iš Ukmergės)
Atsakymas:
Klausimas: Kiek laiko vyksta Mišios?
Atsakymas: Tai priklauso ir nuo švenčiamos liturginės šventės. Praktiškai tai gali būti nuo pusvalandžio iki trijų valandų ir ilgiau (taip būna švenčiant Velyknaktį). Įprastai sekmadienio Mišios trunka apie valandą.
Klausimas: Kas sudaro poterius? Iš vaikystės žinojau, kad tai yra „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui Tėvui“. Sulaukusi 55 metų, kaimo bažnytėlėje išgirdau, kaip kunigas vaikams, besirengiantiems Pirmosios Komunijos egzaminui, aiškino, jog vieni poteriai - tai „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“ ir „Tikiu į Dievą“. Dveji poteriai - dukart „Tėve mūsų“, dukart „Sveika, Marija“ ir dukart „Garbė Dievui“ ir 1 „Tikiu į Dievą“ Treji poteriai - visų maldų po 3 ir 1 „Tikiu Dievą“.
Atsakymas: Taip, egzistuoja tokia senovinė forma, kuri buvo vadinama „vieni poteriai“, kuriuos sudaro „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“. Anksčiau, o gal kai kas ir dabar, praktikuodavo atgailai užduoti, pvz., „penkis poterius“. Seni žmonės tai supranta, o jaunajai (tegul jau kiek ir pagyvenusiai) kartai tenka aiškinti. Tiesa, dveji poteriai šia prasme kalbami ne visai taip, kaip rašote, o štai kaip: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui“, po to visos trys maldos dar kartą (atitinkamai, kiek poterių kalbama) ir gale pridedama „Tikiu į Dievą“. Poterių sąvoka šia prasme anksčiau buvo gana plačiai vartojama atlaidų doktrinoje ir net dar tebevartojamame 1966 metų apeigyne rasime, pvz., nurodytą pareigą nešiojantiems škaplierius kasdien sukalbėti trejus poterius.