Įvairūs

Klausimas: Klausti nenoriu, bet neradau, kur galima padėkoti, tai padėkosiu čia – už tai, kad katedroje galima pasikalbėti su kunigu... Tai ypatinga Dievo dovana atsakymų į įvairiausius klausimus ieškančiam žmogui... Tad iš širdies dėkoju šį penktadienį (O5 27) buvusiam kunigui už padrąsinimą pirmąkart atliekamai tarnystei bei įžvalgas, padėjusias man pažvelgti į save iš kito kampo... Telaimina Jus Dievas už Jūsų pasiaukojamą tarnystę. (Živilė iš Ukmergės)
Atsakymas:
Klausimas: Turiu labai garbingo amžiaus močiutę. Senokai nebeišeina iš namų. Ar yra galimybė pasikviesti kunigą į namus? Iš kitos pusės, bijau, kad supras neteisingai...
Atsakymas: Ne tik yra galimybė, bet ir pareiga pakviesti kunigą, paaiškinant ligoniui, kad suteikiamas Ligonių patepimo sakramentas – tai ne mirties, o gyvenimo sakramentas. Katalikų Bažnyčios katekizmas nurodo, jog šventuoju Ligonių patepimu ir kunigų malda Bažnyčia paveda ligonius kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad juos sustiprintų ir gelbėtų.
Šio sakramento malonės – tai „ligonio suvienijimas su Kristaus kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui; paguoda, ramybė ir drąsa krikščioniškai iškęsti ligos ar senatvės kentėjimus; nuodėmių atleidimas, jei ligonis jo negalėjo gauti Atgailos sakramentu; sveikatos atgavimas, jeigu tai naudinga sielos išganymui; parengimas pereiti į amžinąjį gyvenimą“.
Plačiau apie tai skaitykite Katalikų Bažnyčios katekizme >>
Klausimas: Ar šiemet Kūčias galima valgyti šeštadienį? Kiek prisimenu, 2006 metais buvo aiškinama, kad jei Kūčios sekmadienį,tai galima valgyti ir šeštadienį.
Atsakymas: Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji turi teisę pasirinkti: valgyti Kūčias arba šeštadienį, arba sekmadienį. Reikia atsiminti, kad tą dieną, kada pasirenkama valgyti Kūčias, susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Beje, dėl pamaldų tokiu atveju kaip šiemet: neužmirškime, kad šios gruodžio 24-osios rytą ir dieną švenčiame Advento ketvirtą sekmadienį; o vakare – jau pradedame švęsti Kalėdas ir dalyvaujame pirmosiose, t.y. Kūčių vakaro arba Kalėdų nakties (Piemenėlių), šv. Mišiose. Išsamiau žr. LVK sekretoriato pranešimą apie 2017 metų Kūčių ir Kalėdų šventimo tvarką >>
Klausimas: Per „Marijos radiją“ dažnai skamba kreipinys į Švč. M. Mariją kaip Lietuvos Karalienę, o mano nuomone, būtų prasmingiau, kad per jubiliejinius Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo metus labiau išpopuliarėtų Trakų paveikslo titulas – Lietuvos Globėja. LVK galėtų jį netgi įrašyti į Marijos litaniją, nes tai vienintelis ir pirmasis popiežiaus pripažintas Mergelės Marijos titulas Lietuvai. Pernai buvo įrašytas į litaniją Aušros Vartų Marijos paveikslo titulas - Gailestingumo Motina. Trakai kol kas lieka nuskriausti. (Klausimas pateiktas Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo Rožinio laikraštėlyje „Gyvasis“).
Atsakymas: Ne kartą teko ir man girdėti net per „Marijos radiją“ šį kreipinį litanijoje. Marijos Lietuvos Karalienės kreipinys yra grynai savavališka iniciatyva, kurios niekas nėra patvirtinęs. Be Lietuvos Vyskupų Konferencijos patvirtinimo nederėtų vartoti jokių naujų kreipinių litanijose. Ši iniciatyva greičiausiai žvelgia į lenkiškus Švč. M. Marijos litanijos tekstus ir ten randa Marijos, kaip Lenkijos Karalienės, titulą. Kadangi Lenkija šiuo metu visiems yra tapusi tiek ekonominio, tiek dvasinio klestėjimo pavyzdžiu, maldininkai pamėgdžioja kaimynus. Kai Čenstakavoje 1717 metais popiežiaus karūnomis buvo vainikuotas paveikslas, Marijai buvo suteiktas Lenkijos Karalienės titulas, nes Lenkija buvo karalystė. Po metų 1718-aisiais Lietuvoje buvo vainikuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas, tačiau Karalienės titulo negalėjo suteikti, nes Lietuva buvo Didžioji kunigaikštystė. Trakų paveikslas gavo iš popiežiaus kitą titulą – Lietuvos Globėja (Lituaniae Patrona), nes Lietuva nebuvo karalystė. Pradėjus švęsti Trakų paveikslo vainikavimo 300 metų jubiliejų būtų gražu, jog ir Mergelės Marijos litanijoje atsirastų šis – pirmojo Lietuvoje vainikuoto paveikslo – titulas: Marija Lietuvos Globėja, bet tai sprendžia ganytojai. (Atsakė mons. Algirdas Jurevičius)
Klausimas: Kurios Kalėdų Mišios yra laikomos pagrindinėmis ir iškilmingiausiomis Mišiomis – vakarinės Piemenėlių Mišios, pirmosios rytmetinės, šv. Kalėdų suma ar kurios kitos?
Atsakymas: Mišios nėra skirstomos pagal iškilmingumą. Iškilmės – tai tik papildomos apeigos, o bet kuriuo atveju Mišių esmė ta pati: Kristaus aukos atkartojimas. Todėl neteisinga būtų sakyti, kad kažkurios Mišios yra pagrindinės (anksčiau būdavo akcentuojama suma). Kalėdose bene daugiausia džiaugsmo sukelia prakartėlės palaiminimas, tačiau dėl to Mišios netampa kitokios.
Klausimas: Kas yra kalėdojimas, kam jis reikalingas ir ką reiškia? Gražius afišuojamus pasisakymus ir citatas mes girdime, skaitome ir žinome, kaip, pvz., „Kalėdojimas - sielovadinis parapijiečių lankymas", „Pagrindinis kalėdojimo tikslas yra kunigo malda su parapijiečiais jų namuose, šeimos ir namų palaiminimas ateinantiems metams, kai kuriais atvejais – namų egzorcizmas. Tai ir puiki proga artimiau susipažinti, pasikalbėti tikėjimo, šeimos, pedagogikos ir kt. temomis." 13 metų su šeima gyvename priemiestyje, gerb. kunigas kalėdojo du kartus prieš 12 ir 13 metų, pakalbėjome, pašventino namus, viskas gerai. Abejonės kyla štai dėl ko. Jau daugiau kaip 10 metų, kalėdojant sulaukiame ne gerb. kunigo, bet apsilanko jo padėjėjas (nevadiname to kalėdojimu), ir tiesiog kiekvienas atliekame savo pareigas. Apsikeičiame: mes pinigus, jis mums kalendorių; jis užsirašo į savo knygą adresą, kiek paaukojome - mes į ją pasirašome. Štai ir viskas. Tiesa, dar užduodu eilinį klausimą :„O kur gerb. kunigėlis?" ir eilinį kartą išgirstu jau standartinį eilinį atsakymą – „kunigėlis labai užsiėmęs, labai daug darbų turi"; visai nenustembu, nieko kito ir nesitikiu. Atsisveikiname iki kito, ne, ne kalėdojimo, rudens vakaro ir „mainų". Ar tai ir yra tikrasis kalėdojimas? Ar čia mano problema, kad kažko nesuprantu ar ne taip suprantu? Būčiau labai dėkinga, sulaukusi atsakymo.
Atsakymas: Parapijiečių lankymo ganytojiška klebono pareiga yra patvirtinta Bažnyčios teisės. Remiantis Kanonų teisės kodeksu keliami šie parapijiečių lankymo tikslai: – savo tikinčiųjų pažinimas, t. y. susipažinti asmeniškai, pasinaudojant taip pat ir draugystės ar palankumo ryšiais, nukreiptais į jų dvasinę gerovę; – šeimų gyvenimo, taip pat darbo, mokslo ir kitų vietų lankymas; – buvimas su kiekvienu ir visais rūpesčiuose, ypač baimėse ir netektyse, siūlant tikėjimo paguodą; – atsargus ir pagarbus klystančiųjų pataisymas; – meilės dosni pagalba ligoniams, ypač mirštantiesiems; – uolus dėmesingumas vargšams, sielvartaujantiems, ištremtiems iš Tėvynės, taip pat tiems, kurie patiria ypatingų sunkumų; – krikščioniško gyvenimo šeimoje skatinimas; – tikintieji aplankymo metu gali duoti auką parapijai, tačiau tai nėra ir negali būti tiesioginis parapijiečių lankymo tikslas. Parapijiečių lankymo pareigai atlikti klebonas gali pasitelkti kitus kunigus bei diakonus. Kadangi parapijiečių lankymo metu teikiamas namų palaiminimas, tai paprastai atlieka dvasininkai (kunigas ar diakonas). Jei parapija vykdo kokį nors svarbų projektą ir tam reikia surinkti lėšų, klebonas gali tam pasitelkti gerą vardą turinčių parapijiečių. Aukų rinkimas negali būti prilyginamas vadinamajam kalėdojimui.
Klausimas: Ar įmanoma rasti sąrašą, kur būtų parašyta, kuris Kauno rajonas ar Kauno gatvė priklauso atitinkamai Kauno parapijai? Norėčiau, kad kunigas pašventintų namus.
Atsakymas: Štai čia Jūs galite rasti visų Kauno arkivyskupijos parapijų sąrašą >> . Kiekvienos parapijos puslapyje rasite ir smulkų tos parapijos gatvių aprašą; be to, galite ieškoti ir pagal dekanatus – Kauno parapijų sąraše >> arba aplink Kauną esančių parapijų sąraše >>
Klausimas: Prieš kiek laiko reikia kreiptis norint užsakyti Mišias? Ar užtenka ateiti, pvz., valandą prieš Mišias? Ar reikia užsakyti prieš kelias dienas ar savaites?
Atsakymas: Nėra konkrečių visus kunigus saistančių normų. Priklauso taip pat ir nuo to, ar žmogus nori savo auka prisidėti prie sudėtinių Mišių, tada gali užtekti tai padaryti netgi atėjus į bažnyčią prieš Mišias. Jei norima, kad Mišios būtų aukojamos vien tik to žmogaus intencija konkrečią dieną, rekomenduotina kreiptis bent prieš mėnesį. Tiksliausią atsakymą gausite paklausę savo klebono, nes jis geriausiai žino parapijos situaciją.
Klausimas: Kodėl kunigai ir vyskupai vengia nešioti sutaną? Kituose katalikiškuose kraštuose, kaip Italijoje, Lenkijoje ir kitur, gali kas dieną sutikti kunigą, dėvintį sutaną ir beretą, o Lietuvoje labai retai.
Atsakymas: Lietuvos kunigai laikosi LVK nutarimo dėl kunigų aprangos, o ten pasakyta, kad dėvi pagal krašto papročius. Taip pas mus ir vyksta. Žr. Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimą dėl dvasininkui tinkamų drabužių dėvėjimo, 1998 >>