Sutvirtinimas

Klausimas: Ką daryti, jei neturime žmogaus, kuris galėtų būti Sutvirtinimo tėvu? Ruošiamės Sutvirtinimo sakramentui, tačiau nežinome, ką daryti. Ar gali Sutvirtinimo tėvu tapti nepažįstamas žmogus, pvz., zakristijonas ar kunigas?
Atsakymas:

Yra raginama, kad Sutvirtinimo sakramento metu globėjas būtų kuris nors iš jaunuolio krikšto tėvų (gali būti ir krikšto motina). Žinoma, galima paprašyti juo būti ir kitą žmogų, tik svarbu, kad pats Sutvirtinimo globėjas būtų priėmęs Sutvirtinimą, jei vedęs, gyventų Bažnyčios palaimintoje santuokoje, laikytųsi pavyzdingo krikščioniško gyvenimo būdo.

Kunigas be vyskupo leidimo paprastai Sutvirtinimo tėvu būti negali, bet tai, žinoma, įveikiama kliūtis, tik svarbu, kad jis sutiktų prisiimti tas pareigas. Vis tiktai tokiu atveju neišlaikomas artimas ryšys tarp Sutvirtinamojo ir jo globėjo, o tai šiame sakramente tikrai yra svarbu.

Klausimas: Ar galima Sutvirtinimo sakramentui ruoštis ne savo parapijoje, o pas savo krikšto mamą kitoje parapijoje ir ten šį sakramentą priimti?
Atsakymas: Smagu ir gera, kad taip rimtai rūpinatės ruošdamasi priimti Sutvirtinimo sakramentą. Iš principo tai galima, tik tai neturi būti toks „pasirengimas“, kaip sovietmečiu, kai būdavo pora savaičių ar dar trumpiau kažko pasimokoma ir paskui priimamas Sutvirtinimas. Tegul ir pas krikšto mamą, tegul ir kitoje parapijoje, bet tai turi būti visas numatomas pasirengimas, kuris apima ne mažiau devynių mėnesių, reguliarų dalyvavimą užsiėmimuose ir visa kita.
Klausimas: Sutvirtinimo sakramentą priėmiau sovietmečiu iš vyskupo rankų ir globėja tapo mano artimiausia teta, kuri pati tuo metu dar nebuvo jo priėmusi, nors jau buvo vidutinio amžiaus ir vaikystėje buvo krikštyta, priėjusi Pirmosios Komunijos, o dešimtmetė ištremta į Sibirą, kur išbuvo trylika metų. Ji visada buvo sąžininga, darbšti ir padori, bet praktikuojanti katalikė ilgą laiką nebuvo. Tada nežinojome, kad globėjais gali būti tik patys sutvirtinti bei priėmę Eucharistijos sakramentą žmonės. (Jau vėliau, po Lietuvos Atgimimo, teta priėmė Sutvirtinimą ir yra uoli katalikė, maldos žmogus.) Todėl noriu pasitikslinti, nes kamuoja abejonė - juk turbūt mano Sutvirtinimo sakramentas galioja, nepaisant to, kad ne visos sąlygos tuomet buvo išpildytos? Be to, ar per Sutvirtinimą suteiktu vardu galima vadintis, kokiais atvejais jis vartotinas? (pase juk jis neįrašytas). Ar jis tik nurodo pasirinktą sektiną šventąjį globėją?
Atsakymas: Sutvirtinimas tikrai galioja, o dėl vardo... Gal pamaldumo dėlei, jei taip atrodo, bet šiaip niekas netrukdo jį vartoti, tik, žinoma, nereikia jo painioti kokiomis nors oficialiomis progomis, kur tai susiję su oficialiais dokumentais ar parašu. Šiaip jis, kaip ir rašote, daugiau išreiškia mūsų dvasines aspiracijas – tai, kokio šventojo pavyzdžiu norėtume sekti ir kurio užtarimo norėtume prašyti maldoje.
Klausimas: Ar gali Sutvirtinimo mama būti pati nepriėmusi šio sakramento?
Atsakymas: Be Sutvirtinimo sakramento negalima būti nei krikštatėviais, nei sutvirtinamųjų tėvais. Tačiau nepraraskite vilties – Sutvirtinimo sakramentui galima pasirengti bet kada ir jį priimti.
Klausimas: Ar gali Sutvirtinimo motina būti besilaukianti moteris? Esu girdėjusi, kad Krikšto mama negalima?
Atsakymas: Žinoma, kad gali – ir Krikšto motina, ir Sutvirtinimo sakramento globėja gali būti besilaukianti moteris, jeigu tik atitinka kitas – kanonines – normas. Klausime minimos – tai iš „juodųjų“ liaudies mitų bei legendų srities, kuriomis katalikai jau turėtų nebetikėti, nes juos nuo visų burtų, prietarų ir kitokių tamsybių išlaisvino Jėzus Kristus – mūsų vienintelis Gelbėtojas ir Atpirkėjas tam, kad vėl ir per amžius būtume laisvi ir niekas nebegalėtų mūsų pavergti!