Antrasis atkurtosios Nepriklausomybės dešimtmetis

2000-aisiais pirmąkart arkivyskupijos istorijoje, gavus Šventųjų skelbimo kongregacijos Vatikane pritarimą, pradėtos beatifikacijos proceso bylos. Iškilmingomis šv. Mišiomis arkikatedroje bazilikoje 2000 m. sausio 15 d. arkiv. S. Tamkevičius oficialiai pradėjo Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės, kaunietės studentės medikės (gim. 1924 m, žiauriai nužudytos 1944 m. ginant mergaitišką skaistumą), beatifikacijos bylos procesą. 2000 m. rugsėjo 24 d. įvyko pirmasis posėdis pradedant Kėdainių kr. kilusios mokytojos, ateitininkės, Sibiro tremtinės Adelės Dirsytės (gim. 1909 m., nužudyta ar mirusi 1955 m.) beatifikacijos arba kankinystės deklaravimo bylą. Jubiliejinių metų proga 2000 m. gegužę popiežiaus Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtame naujųjų XX a. tikėjimo kankinių sąraše buvo paskelbta ir 14 asmenų (tarp jų – ir A. Dirsytė bei E. Spirgevičiūtė) iš Kauno arkivyskupijos.

Antrąjį laisvės dešimtmetį Didžiojo krikščionybės jubiliejaus ir Eucharistinio kongreso paskatintą religinio gyvenimo pakilimą siekta palaikyti ir toliau brandinti, rūpinantis kaip galima geriau išplėtoti visas sielovados sritis. Nuo didesnio masto, iškilių renginių žvilgsnis krypo į parapijas. Skatinant parapijų gyvumą, tikinčiųjų sąmoningumo ir dvasinės brandos augimą savoje bendruomenėje, arkivyskupijos parapijose pradėta įgyvendinti nuo 1998 m. Lietuvoje veikianti dvasinio atsinaujinimo programa „Atgaivink“. 2000 m. Kaune įsteigta programos „Atgaivink“ būstinė.

Lietuvos Bažnyčiai ypač atkreipus dėmesį į jaunimą – Bažnyčios ir tėvynės ateities kūrėją, Vilniuje ir Kaune 2001-aisiais tą pačią rugsėjo 15-ąją buvo surengtos Jaunimo dienos. Kaune arkivyskupijos Jaunimo diena „Beieškant gyvenimo“ sutraukė per 600 jaunuolių iš dekanatų, parapijų, katalikiškų bendruomenių. Jo kulminacijai – Eucharistijos šventimui vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius jaunimui priminė Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II žodžius: „Dievas nori, kad jūs būtumėte laimingi“ ir pabrėžė, kad į laimės troškimą tegali atsakyti tik Jėzus Kristus „Visuomenė tik tada atsinaujins, kai atsinaujinęs jaunimas trokš atnaujinti pasaulį”, – sakė arkiv. S. Tamkevičius. Jaunuoliai 25 teminėse grupėse susitiko su dvasininkais, vienuoliais ir pasauliečiais, dalijosi jauno žmogaus tikėjimo ir gyvenimo patirtimis bei klausimais, svarstė nūdienos visuomenės problemas (taip pat ir didėjančią jaunimo emigraciją).

2001-ųjų gruodžio 7–9 d. Kaune minėtas arkivyskupijos, o drauge ir visos Lietuvos bažnytinės provincijos 75-erių metų jubiliejus. Išvakarėse arkiv. S. Tamkevičius, surengęs spaudos konferenciją, sakė, kad šis jubiliejus – tai „ne tik graži šventė. Jubiliejus yra Dievo dovana, leidžianti įvertinti nueitą kelią, pasidžiaugti darbo vaisiais ir, svarbiausia, susitelkti dabarties darbui“. Anot arkivyskupo, dėl istorinių aplinkybių Kaunas visą laiką buvo Lietuvos bažnytinio gyvenimo centras. Ganytojas teigiamai įvertino per praėjusį atgautos laisvės dešimtmetį nuveiktus darbus, kaip ypatingą nūdienos arkivyskupijos gyvenimo žymę įvardijo pasauliečių darbą Bažnyčioje. Rengiantis jubiliejui buvo organizuotas forumas internete pastoracinėms problemoms aptarti, išleistas leidinys „Kauno arkivyskupijai 75“, išvakarėse įsteigtame arkivyskupijos muziejuje surengta jubiliejinė ekspozicija. Gruodžio 7–8 d. Kaune surengtas simpoziumas „Taisykite Viešpačiui kelią“ (Lk 3, 4). Keturiose jo dalyse aptarta arkivyskupijos įkūrimo priešistorė, istorija nepriklausomybės metais, sovietmečiu ir plėtra atkurtos nepriklausomybės dešimtmečiu.

Atskiru klausimu svarstyta pastoracinės veiklos ateities vizija. Arkivyskupas ypač atkreipė dėmesį į būtinybę kurti gyvas parapijų bendruomenes, į naują parapijos vizitacijų pobūdį, rengimo sakramentams, šeimų ir sužadėtinių pastoracijos, pašaukimų ugdymo, informacinės sistemos kūrimo ir plėtros svarbą ir kt. Simpoziumo darbą ganytojas įvertino kaip labai svarbų rengiantis po kelerių metų vyksiančiam arkivyskupijos sinodui.

Iki Didžiojo krikščionybės jubiliejaus organizuojant arkivyskupijos gyvenimą remtasi 1996 m. sielovadine programa. 75-erių metų jubiliejus sudarė progą naujai apmąstyti arkivyskupijos gyvenimo prioritetus, paskatino atnaujinti pastoracijos programą. Nuo 2002 m. arkivyskupijos sielovadą jau reglamentavo arkivyskupo dekretu patvirtintas „Kauno arkivyskupijos pastoracijos programos projektas 2002–2004 metams“. Jam įgyvendinti sudaryta arkivyskupijos (kurijos) lygmenyje veikiančių institucijų atstovų darbo grupė – Kauno arkivyskupijos sielovados komanda (KASK). Šioje tebeveikiančioje komandoje bendradarbiauja generalvikaras, kurijos sielovados programų vedėja, atstovas spaudai, arkivyskupijos Caritas, Šeimos, Katechetikos, Jaunimo bei Evangelizacijos centrų atstovai. KASK‘o veiklai jos pradžioje buvo keliami uždaviniai siekti parapijų pastoracinių tarybų atnaujinimo, gerinti pastoracinės veiklos parapijoje koordinavimą ir nuolatinį vykdymą; stiprinti informacinės (komunikacijos) sistemos plėtrą arkivyskupijoje. Išryškėjus poreikiui tobulinti sielovados bendradarbių kompetenciją šiuolaikinėmis sąlygomis buvo sudaryta „Kauno arkivyskupijos sielovados bendradarbių tobulinimosi programa“.

2003 m. sausio 5 d. arkiv. S. Tamkevičiaus dekretu pradėtas pasirengimas Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui. Juo siekta atnaujinti arkivyskupijos gyvenimą bei naujai pertvarkyti organizacinę jo struktūrą. Pagrindiniai pasirengimo Sinodui darbai vyko arkivyskupo paskirtose 10-yje Sinodo komisijų: Dvasininkų gyvenimo, Sielovados, Liturgijos, Šeimų, Jaunimo, Ekonominės veiklos, Dievui pašvęstojo gyvenimo asmenų, Katechetikos, Socialinės bei karitatyvinės veiklos ir Žiniasklaidos. Komisijų paruošta medžiaga svarstyta parapijų ir rektoratų Sinodo grupėse, vėliau parengti galutiniai komisijų dokumentai. Iš viso pasirengimo Sinodui darbuose dalyvavo beveik tūkstantis dvasininkų bei pasauliečių. Skirtingai nei pirmajame arkivyskupijos sinode 1934 m., kurį rengė tik dvasininkai, arkivyskupijos antrojo sinodo darbe reikšmingas vaidmuo buvo skiriamas pasauliečiams, taip siekiant labiau atspindėti visos tikinčiųjų bendruomenės interesus ir lūkesčius. Po ketverių metų parengiamųjų darbų Kauno arkivyskupijos antrasis sinodas 2007 m. spalio 20–21 d. sušauktas Kaune. Sinodas priėmė nutarimų projektą, numatantį, kaip plėtosis tolesnis Kauno bažnyčios gyvenimas įvairiose srityse. Arkivyskupo patvirtinti nutarimai nuo 2008 m. įsigaliojo kaip dalinė Kauno Bažnyčios teisė ir tapo arkivyskupijos gyvenimą reglamentuojančia norma.

Arkivyskupijos istorijoje buvo tęsiamos ir klostėsi naujos religinio gyvenimo tradicijos. Daugeliui katalikiškų kraštų įprasta Devintinių iškilmės proga rengiama procesija miestų gatvėmis 2001 m. surengta ir Kaune, tęsiant Lietuvos II Eucharistinio kongreso metu atgaivintą tradiciją ypatingu būdu pagarbinti Švč. Sakramentą. Šios Eucharistinės procesijos dabar kasmet rengiamos nuo Įgulos bažnyčios (arba nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos) einant į arkikatedrą baziliką. 2003 m. Didžiojo penktadienio vakarą, po Viešpaties kančios pamaldų arkikatedroje, arkivyskupas vadovavo pirmąkart mieste surengtai Kryžiaus kelio procesijai iš Šv. Gertrūdos bažnyčios į arkikatedrą. Procesijoje dalyvavo keli tūkstančiai tikinčiųjų. Vėliau Kryžiaus kelio eisenos pradėtos rengti nuo Įgulos bažnyčios. Šios jau tradicija tapusios procesijos kasmet sutraukia minias tikinčiųjų, yra gyvas ir viešas tikėjimo liudijimas miesto gyventojams. 2003 m. birželio 24 d. pradėta iškilmingai minėti Šv. Jono Krikštytojo, arkivyskupijos globėjo, diena. Tądien grupė uoliausių kunigų, vienuolių, pasauliečių arkivyskupo dekretu apdovanojami aukščiausiu arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu. 2004 m. surengta pirmoji arkivyskupijos ministrantų šventė. Ministrantų ugdymas pastaruoju metu išsiplėtė rengiant vasaros stovyklas. 2005-aisiais arkivyskupo dekretu Kaune pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija arkikatedroje bazilikoje ir Švč. Sakramento (studentų) bažnyčioje.

Antrąjį laisvės dešimtmetį augo ir stiprėjo arkivyskupijos bažnytinės organizacijos ir bendrijos. Kauno kunigų seminarijos bendruomenė, rūpindamasi gausesniais pašaukimais, rengia Maldos už pašaukimus savaitę, atvirų durų dienas, rūpinasi palaikyti ryšį su miesto tikinčiaisiais. kviesdama sekmadieniais drauge švęsti Eucharistijos, klierikai tarnauja daugumoje arkivyskupijos iškilmių ir renginių. 2002 m. pabaigoje Kaune, Gimnazijos gatvėje, atidarytas restauruotas bei rekonstruotas pastatų kompleksas, kuriame įsikūrė Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete (pastatytas 1925 m; pagrindinis komplekso akcentas – buvę Šv. Zitos draugijos Centriniai rūmai). 2003 m. Katalikų teologijos fakultetą pirmąkart vizitavo oficialūs Vatikano Katalikiškųjų studijų kongregacijos atstovai. 2003 m. Kaune, Kauno aukštesniosios katechetų mokyklos pagrindu, pradėjo veikti valstybinė Religijos studijų kolegija (veikla nutraukta 2009 m.), rengusi tikybos mokytojus visoms Lietuvos vyskupijoms. 2007 m. rugsėjį Kaune vyko renginiai Šv. Sosto ir Lietuvos valstybės Konkordato bei pal. Jurgio Matulaičio 80 metų mirties sukaktims paminėti. Atminimo lentą prie buvusio (1928–1939 m.) Apaštalinės nunciatūros pastato Kaune (Donelaičio g. 74) Lietuvoje viešėjęs atidengė Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti. Dalį patalpų renovuojamuose Ateitininkų rūmuose (dabar KTU III rūmai) 2008 m. atgavo Ateitininkų federacija Kaune. Juose įkurta ir pašventinta KTU Šiluvos Dievo Motinos koplyčia. Pastaraisiais metais Kaune įsteigtos šešios katalikiškos mokyklos ( „Ąžuolo“ (dabar Jono Pauliaus II gimnazija, „Vyturio“, Jono ir Petro Vileišių, Juozo Urbšio, Šv. Kazimiero, Aleksandro Stulginskio vidurinės; dar viena – Šv. Mato vidurinė buvo įsteigta Vilkaviškio vyskupijos), Šv. Ignaco Lojolos kolegija kaip Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro filialas.

Stiprėjo arkivyskupijos kurijos institucijos, burdamos darbuotojų bei savanorių komandas, į arkivyskupijos gyvenimo bei visos Bažnyčios aktualijas bei poreikius atsiliepdamos įvairiomis programomis. Organizuojant tikybos mokymą arkivyskupijoje, ypač atskiriant nuo jo rengimą sakramentams parapijose, ugdant tikybos mokytojus ne tik dalykiniu, bet ir dvasiniu atžvilgiu, rūpinantis parapinės katechezės plėtote, daug pasidarbavo arkivyskupijos Katechetikos centras. Arkivyskupijos Jaunimo centras ypač pastaraisiais metais, siekdamas atskleisti jaunimui tikėjimo vertę žmogaus gyvenime, stengiasi tapti jam patrauklia institucija, kuria švenčių ir jaunimo renginių tradicijas, aktyviai dalyvauja arkivyskupijos renginiuose, jaunimo sielovados projektuose Lietuvos mastu. Jaunimo sielovadoje išsiskyrė nauja sritis – akademinė sielovada, plėtojama Kauno aukštųjų mokyklų bendruomenėse – VDU, KTU, LSMU, kur dirba kapelionai ir sielovados koordinatorės, įrengtos koplyčios. Didelį įdirbį turintis arkivyskupijos Šeimos centras toliau savo projektais puoselėja gyvybės kultūrą, vykdo šeimos institucijos stiprinimo projektus, jaunimo rengimą šeimai. Sėkmingai įgyvendinama Sužadėtinių rengimo santuokai programa per arkivyskupijos Šeimos centrus ir Sužadėtinių katechezės mokyklą. Suaugusiųjų katechumenato programa atveria galimybę suaugusiems priimti Įkrikščioninimo sakramentus. Plačią arkivyskupijos Caritas atliekamą Bažnyčios socialinę tarnystę atspindi kasmet rengiama ataskaitinė konferencija. Caritas kelerius metus dalyvavo MIATLNA (Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims) programoje. Pirmuosius veiklos metus pradedantis Jono Pauliaus II piligrimų centras rūpinasi plėtoti krikščioniškosios piligrimystės tradiciją ne tik Kauno arkivyskupijos šventovėse.

Evangelizacijos centras 2003 m. pradėjo rengti visame pasaulyje paplitusį evangelizacinį projektą – ALFA kursą ieškantiems Dievo, norintiems geriau susipažinti su krikščionybe. Kaune lankėsi garsių misionierių, tarnaujančių vidiniam išgydymui, atsinaujinimui Šventojoje Dvasioje, įvairios evangelizacinės komandos bei garsūs pamokslininkai (t. Raniero Cantalamessa ir kt.) Nuolat rengiamos Vidinio išgydymo pamaldos (Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčiose. Katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“ rengiamos Atsinaujinimo dienos triskart per metus į Kauną kaskart sutraukia gausias maldos grupes, atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje bendruomenes ir grupes iš visos Lietuvos, o dalyvių amžius pastebimai jaunėja.

Pastarųjų metų institucinės veiklos bruožas – stiprėjantis organizacijų bendradarbiavimas įgyvendinant įvairius sielovados projektus. Arkivyskupijos institucijos teikia pagalbą, koordinuoja taip pat ir parapijų, dekanatų centrų bei tarnybų veiklą, teikia joms pagalbą, įtraukia į bendrus projektus. Institucijų vadovams ir bendradarbiams rengti ilgalaikiai vadybos seminarai.

Pastarąjį dešimtmetį pastebimai aktyvesnės tapo parapijų bendruomenės, palaikančios arkivyskupijos masto sielovados iniciatyvas, dalyvaujančios dekanatų, arkivyskupijos lygmens renginiuose bei projektuose, siekiančios bendradarbiauti su savo vietos bendruomenių žmonėmis, valstybinėmis institucijomis. Stiprėja dekanatų centrai, turintys savų uždavinių, numatytų Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo dokumentuose. Pastarąjį dešimtmetį atidaryta naujų parapijos namų.

Naują savo istorijos puslapį antrąjį laisvės dešimtmetį atvertė kasmet minias tikinčiųjų ypač per Šilinių atlaidus rugsėjį sutraukianti Šiluvos šventovė. 2003 m. į Bazilikos didįjį altorių sugrąžinus restauruotąjį malonėmis garsų Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą, čia pastačius Jono Pauliaus II namus, juose įkurdinus parengiamąjį seminarijos kursą, atvėrus duris kunigų, vienuolių, pasauliečių rekolekcijoms, konferencijoms, seminarams, Šiluva vis labiau darėsi šiuolaikiniu piligrimystės centru. Arkivyskupijos ganytojų pastangomis Šiluva ypač atnaujinta rengiantis Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejui. Įrengta sakrali aikštė, Piligrimų informacijos centras, Šiluvos istorijos muziejus, Rožinio koplytstulpiai, kuriamas Piligrimų kelias, restauruojama Bazilika. Sakralioje aikštėje atnaujinta Švč. M. Marijos Marijos skulptūra. Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimas Šiluvoje įamžintas jam skirtu paminklu, atidengtu ir pašventintu minint 15-ąsias viešnagės Lietuvoje metines 2008 m. rugsėjo 7 d. Piligrimų take per šilą įrengti Kryžiaus kelio koplytstulpiai.

2006 m. arkivyskupo dekretu patvirtinus organizacinį komitetą, pradėta rengtis Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejaus paminėjimui siekiant, kad jis taptų „taptų proga nūdien atnaujinti savo tikėjimą ir Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus garbinimą bendruomeniniame (ir tautos) bei asmeniniame gyvenime“. Tam buvo skirtas dvejų metų laikotarpis numatant konkrečias sielovados gaires pasirengimo programoje. Pasirengimas vyko trimis lygmenimis: parapijose, dekanatuose ir arkivyskupijos mastu. Tuo norėta, kad Dievo malonių gausa Mergelės Marijos užtarimu paliestų kuo daugiau tikinčiųjų, o Jubiliejaus žinia pasiektų visus geros valios žmones. Arkivyskupijos bendruomenė nuoširdžiai atsiliepė į šį raginimą. Aktyviai rengtos piligrimines keliones į Šiluvą, Šiluvos Dievo Motinos paveikslo kopijos kelionė arkivyskupijoje, organizuotos Eucharistijos šventės, dekanatų Eucharistiniai kongresai. Daug tikinčiųjų sutraukė arkivyskupijos Eucharistinis kongresas Kaune bei Mariologinis kongresas Kaune ir Šiluvoje. Jubiliejaus iškilmėse 2008 m. rugsėjo 14 d. iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo popiežiaus legatas kardinolas J. Meisneris, koncelebravo dvi dešimtys kitų kraštų ir Lietuvos vyskupų. Rengiantis ir švenčiant Jubiliejų dalyvavo Lietuvos vyskupijos, lietuvių parapijos užsienio kraštuose. Per Jubiliejaus iškilmių dienas Šiluvoje apsilankė iki 150 tūkst. maldininkų. Jubiliejaus naujienas Lietuvoje ir užsienyje nuolat skelbė leidiniai „Šiluvos žinia“ ir „Šiluvos žinia išeivijoje“. Kauno arkivyskupijos ganytojo žodžiais, Jubiliejuje, jo palaimingose dienose, svarbiausia buvo ir ateičiai išlieka Šiluvos Marijos žinia – raginimas rimtai pradėti gyvenimą su Kristumi.

Pasibaigus Jubiliejui 2009 m. arkivyskupo dekretu įsteigiama Šiluvos Švč. M. Marijos draugija „atsiliepiant į nuoširdų tikinčiųjų pamaldumą bei siekiant dar plačiau skleisti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje žinią“. Per 100 narių jau suvienijusi draugija 2010 m. surengė pirmąjį savo suvažiavimą, pradėjo leisti biuletenį „Laudetur“. Šiandien Šiluvoje, be didžiųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų, kiekvieno mėnesio 13-ąją toliau rengiamos Marijos dienos, o paskutiniais mėnesio penktadieniais nuo 2009 m. – Ligonių dienos.

2008 m. rugsėjo 11 d. Ekumeninės pamaldos Šiluvoje buvo iškiliausias ir iškilmingiausias ekumeninės maldos už krikščionių vienybę susitikimas Kauno bažnyčios istorijoje. Ekumenines pamaldos keliose miesto bažnyčiose kasmet rengiamos Maldos už krikščionių vienybės savaitėje kviečiant dalyvauti krikščioniškųjų bažnyčių ir bendruomenių, veikiančių arkivyskupijos teritorijoje, atstovus.

2009-aisiais Kauno arkivyskupijoje drauge su visos Lietuvos Katalikų Bažnyčia, atsiliepiant į LVK raginimą, buvo minimi Jubiliejiniai Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metai. „Drauge su visuotine Kristaus Bažnyčia švęsdami Tautų apaštalo šv. Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejų, su gyvu tikėjimu ir džiaugsmu pasitinkame pirmųjų Evangelijos žingsnių Lietuvoje tūkstantmetį. Vyskupo ir misionieriaus šv. Brunono kankinystė – pasėtasis Gerosios Naujienos grūdas, kuris, iškentęs daugybę įvairiausių išbandymų, visais laikais davė ir duoda gausių tikėjimo vaisių. Didžiai brangindami ir vertindami šv. Brunono bei kitų misionierių apaštalavimo tarnystę, pirmiausia dėkojame Dievo Apvaizdai už krikščioniškojo tikėjimo dovaną“, – sakyta paminėjimo programoje. Šv. Brunono kankinystės tūkstantmečio liturginės iškilmės liepos 12 d. buvo švenčiamos arkikatedroje, Jubiliejaus iškilmės – rugsėjo 13 d. Šiluvoje.

Kartu su visa Lietuva minėdama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, LVK kvietimu Kauno arkivyskupija 2010 metais minėjo Padėkos už laisvę metus. Parengtos šventimo gairės apėmė teologinę laisvės tematikos aptartį, iškėlė naujus sielovadinius, visuomeninius, kultūrinius prioritetus, numatė liturgines iškilmes bei renginius parapijose, dekanatuose, arkivyskupijos mastu. Padėkos už laisvę metų iškilmės buvo švenčiamos Šiluvoje, rugsėjo 8–15 d. 

Antrąjį laisvės dešimtmetį arkivyskupijoje konsekruotos kelios naujos bažnyčios. 2003 m. ypač akademiniam jaunimui skirta koplyčia pašventinta Kauno senamiestyje esančioje Švenčiausiojo Sakramento bažnyčioje (sovietmečiu joje buvo kino teatras „Santaka); pasak arkiv. S.Tamkevičiaus, taip tik iš dalies „užgydyta dar viena sovietų okupacijos žaizda“ . Kilus iniciatyvai atstatyti dramatišką tautos kelią į laisvę simbolizuojančią paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, sovietmečiu paverstą radijo gamykla, 1997 m. pastolių pilnoje šventovėje aukotos pirmosios Mišios. 2004 m. įvyko Kristaus Prisikėlimo bažnyčios dedikacijos iškilmės. Po rekonstrukcijos pašventinta Vilijampolės Šv. Juozapo bažnyčia (2004 m.) ir mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (2006 m.). 2006 m. konsekruota Lietuvos kankinių bažnyčia Domeikavoje, 2009 m. – Gerojo Ganytojo bažnyčia Kaune. Kaune statomos: Šventosios Dvasios (Šilainių) bažnyčia, Pal. J. Matulaičio bažnyčia, Jonavoje – Šv. apaštalo Jono bažnyčia. Vyksta Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Kaune restauracija. Atnaujinama arkikatedra bazilika (restauruoti didysis altorius ir skliautai, įrengtas šildymas). Šalia arkikatedros 2008 m. pašventinti naujieji Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos namai.