Trečiasis atkurtosios Nepriklausomybės dešimtmetis
Toliau ginant ir liudijant krikščioniškąsias vertybes
Trečiojo laisvės dešimtmečio pradžią ženklino Kauno arkivyskupijos įsteigimo 85-erių metų jubiliejaus (2011) minėjimas. Tuometinis Kauno arkivyskupas metropolitas (dabar kardinolas) S. Tamkevičius SJ šia proga atkreipė dėmesį, jog nuo pat 1926-ųjų – metropolijos įkūrimo popiežiui Pijui XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją – šie ilgi istorijos metai, kaip ir žmogaus gyvenime, yra ir viltingo augimo, ir nemažų išbandymų laikas, kai ir laisvės sąlygomis tenka tvirtai ginti ir liudyti krikščioniškąsias vertybes.
Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje, 2011 m. rugsėjo 11 d. Nuotr. Dariaus Chmieliausko / Kauno arkivyskupijos
Šia proga buvo prisimintas kartu su Lietuvos atkūrimo entuziazmu visokeriopai augęs ir arkivyskupijos gyvenimas tarpukariu, prisimintos ir skaudžios sovietmečio žaizdos (kai buvo nuteista ir ištremta trečdalis kunigų, uždaromos bažnyčios, persekiojamos vienuolijos), ir nelengvas, tačiau spartus bažnytinio gyvenimo atnaujinimas ir plėtojimas atkūrus Nepriklausomybę (būtent Kaune tada atsikūrė pagrindinės bažnytinės struktūros Lietuvoje).
Trečiąjį laisvės dešimtmetį pradėjome Lietuvos vyskupų paskelbtais Dievo Gailestingumo metais (2011). „Pats Viešpats, būdamas anapus žmogaus laiko bei istorijos ir numatydamas baisaus blogio prasiveržimą, per kuklią vienuolę seserį Faustiną XX a. pirmojoje pusėje pasiuntė pasauliui ir šiandien galiojančią žinią: Pasitikėkite manimi, nes aš esu gailestingas Viešpats. Pasikliaukite mano gailestingumu“, – rašė Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ skelbdamas Dievo Gailestingumo metus Kauno arkivyskupijoje. Jos bendruomenė buvo pakviesta priimti Dievo gailestingumo žinią, ją liudyti ir skelbti, kad ji paliestų tikinčiuosius bei kitus geros valios žmones.
Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų dovanos
Pradedant palaimintojo Jurgio Matulaičio metus (2012) Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo įšventinti 4 kunigai. Su jais ir visais šių gausių Šventimų dalyviais arkivyskupas S. Tamkevičius pasidalijo mintimis apie didžio ganytojo palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC gyvenimo šventumą.
„Gimęs Sūduvos krašte, J. Matulaitis nuo pat vaikystės per didelį vargą ir kūno negales skynėsi kelią į gyvenimą. Tapęs kunigų palaimintasis sutelkė draugus kunigus ir atgaivino caro marinamą marijonų kongregaciją. Čia, Kauno arkikatedroje, buvo konsekruotas vyskupu, labai sunkiu karų metu valdė Vilniaus vyskupiją, įkūrė Vargdienių seserų bei Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregacijas, kaip popiežiaus legatas parengė Lietuvos bažnytinės provincijos projektą ir, visą gyvenimą išdalijęs kitiems čia, Kaune, iškeliavo pas Viešpatį. Palaimintasis sau nepasiliko nieko. Ėjo ir dirbo ten, kur buvo siunčiamas, ir net mirdamas ragino savo dvasios vaikus rikiuotis ir dirbti“, – sakė arkivyskupas.
Tikėjimo metų iškilmė – Kauno arkikatedros bazilikos 600 metų jubiliejus
„Lygiai prieš 50 metų darbą pradėjo Vatikano II Susirinkimas, kurio laukė visas katalikiškas pasaulis – laukė Šventosios Dvasios dvelksmo ir Bažnyčios atnaujinimo“, – sakė popiežiaus Benedikto XVI paskelbtų Tikėjimo metų (2013) pradžios iškilmėse arkivyskupas S. Tamkevičius, savo mintimis sugrąžindamas į tą metą, kai Bažnyčia Lietuvoje, už geležinės uždangos, gaudavo apie šį ypač svarbų Bažnyčios Susirinkimą labai mažai informacijos, o jame dalyvavę negausūs mūsų atstovai, geriausiu atveju, parveždavo iš Romos tik nematytų Lietuvoje gražių rožinių. Tačiau, pasak ganytojo, kaip neįmanoma užtvenkti upės bėgimo, taip nesustabdoma buvo Susirinkimo dvasia – ją pradėjome justi Dievo žodžio liturgijoje ėmus vartoti lietuvių kalbą, vėliau Lietuvoje pasirodė ir Vatikano II Susirinkimo dokumentai.
Tais metais Sausio 13-ąją LR Seime buvo įteikta Laisvės premija arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui ir tremtiniui, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ steigėjui bei redaktoriui. Tikėjimo metais minėtas ir Katalikų Bažnyčios katekizmo išleidimo 20-metis.
„Nuoširdžiai sveikiname Jūsų Šventenybę visų Lietuvos katalikų vardu Jums tapus Kristaus Bažnyčios Vairininku. Dėkojame Dievui, kad Šventosios Dvasios vedimu ir kardinolų konklavos sprendimu Jūs buvote išrinktas šiai ypatingai ir kilniai Tarnystei“, – šiais žodžiais LVK pirmininkas, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius Lietuvos vyskupų ir tikinčiųjų vardu pasveikino popiežių Pranciškų, išrinktą 2013 m. kovo 15 d.
Šv. Jono Pauliaus II altorius ir relikvija Kauno arkikatedroje bazilikoje, 2013 m. gegužės 5 d. Nuotr. Juozo Kamensko / Kauno arkivyskupijos
Tikėjimo metais buvo švenčiamas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos 600 metų jubiliejus ir šv. Jono Pauliaus II apsilankymo 20-metis. Ypatingasis popiežiaus pasiuntinys kardinolas Stanisławas Dziwiszas spaudos konferencijoje kalbėjo: „Esu liudininkas, kaip giliai popiežius Jonas Paulius II išgyveno šį vizitą Baltijos šalyse. Jis niekada nesusitaikė su Lietuvos pavergimu, tikėjo nepriklausoma ateitimi.“ Svečias dovanojo Kauno arkikatedrai Jono Pauliaus II relikviją bei jo dėvėtą mocetą, pabrėžė ir pačios katedros svarbą – iš čia sklinda tikėjimo mokymas ir skelbimas; tai Dievo ir žmonių namai, jų susitikimo vieta.
Pirmojo Lietuvoje apsilankiusio popiežiaus šv. Jono Pauliaus II atminimas liko brangus ir arkivyskupijos bendruomenei. Kauno Santakos parke (2011) buvo atidengtas jam skirtas paminklas (sukūrė prof. Czesławas Dźwigajus, Lenkija). Kaune, Šilainių mikrorajone, įsteigiama (2013) nauja Jono Pauliaus II vardu pavadinta parapija, o Kauno arkikatedroje bazilikoje kanonizacijos proga buvo įrengtas altorius su šventojo atvaizdu bei čia gerbiama relikvija.
600 metų sukaktį švenčianti arkikatedra, pirmoji Kauno bažnyčia, kurį laiką buvo Žemaičių vyskupijos centras, o jos ganytojas vyskupas Motiejus Valančius – tikra Dievo dovana Lietuvai. Ilgus amžius, ypač atkūrus valstybingumą, arkikatedra buvo Kauno tikinčiųjų širdis ir siela. Sovietmečiu, tikėjimo persekiojimo metais, čia nepaliauta melsti laisvės, iš arkikatedros po kunigystės šventimų po visą Lietuvą pasklisdavo šalia esančios Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai.
Šv. Jono Pauliaus II kalnelis Kauno Santakoje, 2011 m. birželio 4 d. Nuotr. Algirdo Kazlos / Kauno arkivyskupijos
Lietuvos jaunimas Kaune
Tikėjimo metais Kaune nuaidėjo ir Lietuvos jaunimo dienos „Jus aš draugais vadinu“ (Jn 15, 1–17), kuriose susitiko tikintis ir Dievo ieškantis jaunimas. Miestas visą savaitę aktyviai ruošėsi šiam įvykiui – vyko įvairūs renginiai: koncertai, spektakliai, šokiai, filmai, parodos, konferencijos, katechezės, liudijimai. Susidomėjimo sulaukė susitikimai su kunigais kavinėse, kur miesto gyventojai galėjo kalbėtis rūpimais klausimais neformalioje erdvėje. Keliatūkstantinė jaunimo minia procesijoje su Švenčiausiuoju Sakramentu iš Kauno senamiesčio ėjo „Žalgirio“ arenos link. Lietuvos jaunimo dienose dalyvavo 8000 jaunuolių – Jėzaus draugų, tarp jų ir lietuviai iš JAV, jaunimas iš Ispanijos, Airijos, Olandijos, Latvijos, Sibiro, Korėjos, net iš tolimosios Argentinos.
Šeimoms skirtais metais
2014-ųjų, Šeimos metų, pradžioje arkivyskupijos parapijų šeimose keliavo Šventosios Šeimos ikona. Kaune, pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje, buvo švenčiama ekumeninė Šeimų šventė – didžiausias nacionalinis Šeimos metų renginys. Tais metais Kaune vyko Lietuvos šeimos centro konferencija paminint Šeimos centrų Lietuvoje gyvavimo 25-metį.
2014 metais iškilmingai paminėtas paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-mečio ir konsekracijos 10-mečio jubiliejus. Praėjus metams, 2015-aisiais, popiežius Pranciškus suteikei jai bazilikos titulą. „Sovietinė valdžia su Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pasielgė panašiai, kaip Erodas – su Betliejaus Kūdikiais. Stalino potvarkiu jau pastatyta, tik neįrengta bažnyčia buvo paversta radijo gamykla, o vietoj kryžiaus iškabintas komunistų partiją liaupsinantis šūkis: „Šlovė Sovietų sąjungos komunistų partijai.“ Tačiau tironai ateina ir nueina, o Dievas pasilieka. Sugriuvo sovietinė imperija, Lietuva atgavo laisvę, Bažnyčia nusimetė prievartos pančius ir žmonės išniekintą Prisikėlimo bažnyčią prikėlė naujam gyvenimui. Prikėlė kaip laisvei atgimusios tautos paminklą, kaip mūsų visų dėkingumo Dievui už laisvę ženklą“, – sakė tada Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius.
Gailestingumo jubiliejaus atidarymas Kauno arkikatedroje bazilikoje. 2015 m. gruodžio 13 d. Nuotr. Silvijos Knezekytės / Kauno arkivyskupijos
Gailestingumo jubiliejaus išvakarėse
2015-aisiais, Dievui pašvęstojo gyvenimo metais, Kaune vyko Lietuvos vienuolijų simpoziumas „Pašvęstasis gyvenimas šiandienos Bažnyčioje“ Jame atvirai dalytasi apie šiandienos iššūkius pašvęstojo gyvenimo bendruomenėms su paraginimu nebijoti palikti saugių užutekių. Pašvęstojo gyvenimo metams buvo nutapyta (Paštuvos Karmelio seserų) Kristaus Visatos Valdovo ikona. Ji visus Pašvęstojo gyvenimo metus keliavo po Lietuvos vienuolijas, kvietė pašvęstuosius įsižiūrėti į Jėzų, atnaujinti ryžtą juo sekti.
Pašvęstojo gyvenimo metais Lietuvoje vyko nenutrūkstama Švč. Sakramento adoracija dėkojant Dievui už dvasinius pašaukimus.
Šiais metais Švč. M. Marijos Gimimo atlaiduose Šiluvoje paminėtas atkurtosios Lietuvos Nepriklausomybės 25-metis. Mūsų Tėvynė Paaukojimo aktu buvo pavesta Švč. Mergelės Marijos globai.
Šventajam Tėvui Pranciškui priėmus atsistatydinimą iš pareigų 75-aisiais amžiaus metais, Kauno arkivyskupijos bendruomenė dėkojo Dievui už arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus tarnystę, už ganytoją, tvirta ranka ir sykiu tėviška širdimi beveik du dešimtmečius vadovavusį arkivyskupijai. Iškilmė vyko Kauno arkikatedroje bazilikoje – toje pat šventovėje, kurioje prieš 24 metus, 1991 metais, vyko vyskupo Sigito konsekracija, o prieš 19 metų, taip pat per Sekmines, – ingresas pradėjus eiti Kauno arkivyskupo metropolito pareigas.
Kauno arkivyskupu metropolitu popiežius paskyrė buvusį Panevėžio vyskupą Lionginą Virbalą SJ. Jis pradėjo eiti pareigas liepos 11 dieną, Bažnyčiai švenčiant Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventę. „Perduodu ganytojo lazdą – pastoralą, kurį esu gavęs iš kardinolo Vincento Sladkevičiaus. Šis pastoralas yra istorinis, jį naudojo pirmasis arkivyskupijos ganytojas arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Ši ganytojo lazda – Viešpaties kvietimas būti geruoju ganytoju, kuriam rūpi Viešpaties kaimenė“, sakė savo įpėdiniui popiežiaus Pranciškaus mintimi arkivyskupas S. Tamkevičius.
Žvalgantis naujų sielovados horizontų
2016-aisiais Kauno arkivyskupijos bendruomenė šventė popiežiaus Pranciškaus paskelbtą ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų. Kaip ir visose pasaulio ir Lietuvos vyskupijų katedrose bei didesnėse šventovėse, Kauno arkikatedroje ir Šiluvos bazilikoje buvo iškilmingai atvertos Gailestingumo durys. Gailestingumo duris Kauno arkikatedroje atvėrė daugybę metų tarnaujančios Carito moterys. Kunigai, vienuoliai, kiti tikintieji kaip piligrimai pro Gailestingumo duris žengė į šventoves ir nuolankia širdimi priėmė Viešpaties gailestingąjį apkabinimą, pasiryždami mokytis pagelbėti kitiems broliška meile. Visus Gailestingumo jubiliejus metus buvo kviečiama lankyti didžiąsias šventoves Lietuvoje su jose atvertomis Gailestingumo durimis.
Kauno arkivyskupijos simpziumas „Taisykite Viešpačiui kelią!“, 2016 m. birželio 22 d. Nuotr. Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės / Kauno arkivyskupijos
Kauno arkivyskupija įsteigimo 90 metų jubiliejui skyrė antrąjį savo istorijoje simpoziumą (pirmasis vyko 2001 m. gruodžio 7–8 dieną), pavadintą „Taisykite Viešpačiui kelią!“, į kurį pakvietė arkivyskupas L. Virbalas. Jame siekta pažvelgti į realią sielovados situaciją, lūkesčius praėjus beveik 10 metų po antrojo arkivyskupijos sinodo (2003–2007 m.), pasidalyti naujomis idėjomis, kaip globėjo šv. Jono Krikštytojo pavyzdžiu toliau lydėti visų tikėjimo brolių ir sesių ir dar netikinčiųjų kelionę į susitikimą su Viešpačiu, kaip ypač parapijoms tapti Tėvo namais – patraukliomis, reikalingomis bendruomenėmis sekuliarizuotoje, daugybę kitų pasiūlymų šiandien žmogui turinčioje aplinkoje, neapsiriboti „saugia pastoracija“. Per šimtą simpoziumo dalyvių – dvasininkų, vienuolių ir pasauliečių – visą dieną praleido kartu: drauge meldėsi, klausėsi aktualių Bažnyčios šiandienai pranešimų, lygiomis teisėmis drąsiai ir džiugiai diskutavo apie juos ir dalijosi mintimis forume. Po dvejų metų, 2018-aisiais, vyko antrasis simpoziumas, skirtas parapijų sielovadai.
Toliau tęsėsi iniciatyva prabilti į žmones, užmegzti ryšį, kalbėtis jiems rūpimais klausimais, parodyti Bažnyčios bendruomenės svetingumą – Miesto misijų evangelizacinis projektas. Tai tradicinė kunigų, vyskupų, diakonų susitikimų su kauniečiais kavinėse, krikščioniškos muzikos bei atlikėjų koncertų, maldos vakarų savaitė, rengiama artėjant Arkivyskupijos dienai – globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmei. Tęsėsi ir šį dešimtmetį pradėti, visiems atviri maldos vakarai – už Kauną, arkivyskupiją, kiekvieną žmogų, vykstantys vis kitoje Kauno senamiesčio bažnyčioje. Jau kitąmet, 2017 m., kursą pradėjo Evangelizacijos mokykla (vėliau išaugusi į Misijų mokyklą). Evangelizacinę ir misijinę sielovadą sustiprino vėliau (2018 metais) Kauno arkivyskupijoje tarnystę pradėję tėvai redemptoristai iš Slovakijos.
Pasirengimas misijoms. 2019, Kauno arkivyskupijos kurija. Nuotr. Militos Žičkutės-Lindžienės / Kauno arkivyskupijos
Daugiau kaip 200 dalyvių iš 20-ies šalių tais metais dalyvavo Kaune vykusioje tarptautinėje lyderystės konferencijoje „Misionieriaus apsisprendimas“. Ją Kaune su pasaulinio garso lyderiais organizavo RELaY komanda, Tarptautinio charizminio atsinaujinimo judėjimas (ICCRS), „Naujosios Sandoros“ bendruomenė ir Kauno arkivyskupijos kurija.
Lietuvos kunigams, seserims ir broliams vienuoliams, bažnytinių institucijų bei organizacijų, katalikiškų mokyklų darbuotojams Kaune kun. prof. Hansas Zollneris SJ, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narys, skaitė pranešimus apie nepilnamečių, kitų pažeidžiamų lytinį išnaudojimo blogį, apsaugos prevenciją.
Buvo pradėti pradėjo ugdymo seminarus parapijų zakristijonams, referentėms, vargonininkams, maldos grupių vadovams, kad jie būtų tarnaujantys ir dirbantys dėl Dievo karalystės. Tais pačiais metais arkivyskupijoje pradėti rengti ekstraordinariniai šv. Komunijos dalytojai. Kauno kunigų seminarija minėjo 150 metų įkūrimo jubiliejų.
Kauno kunigų seminarijos 140 m. jubiliejaus paminėjimas, 2016 m. balandžio 23 d. Nuotr. Kauno arkivyskupijos
Nuolatinių diakonų įšventinimas
Dar 2011 m. pabaigoje ganytojiškuoju laišku arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ paskelbė arkivyskupijos tikintiesiems apie nuolatinio diakonato tarnystės įvedimą. „Esu įsitikinęs, kad siekiant bendro vietinės Bažnyčios gėrio Kauno arkivyskupijoje turi būti įvesta nuolatinių diakonų tarnystė, – rašoma laiške.– Būsimieji nuolatiniai diakonai galės tiesiogiai tarnauti bažnytinėje bendruomenėje arba, vykdydami savo diakono tarnystę, užsiimti profesine veikla, darbo vietoje liudyti Evangelijos vertę ir grožį. Arkivyskupijos kunigus, vienuolius bei visus tikinčiuosius kviečiu malda bei geranorišku supratimu remti nuolatinių diakonų pasirengimą, o vėliau priimti juos kaip brolius, atliekančius svarbią tarnystę.“
Nuolatinių diakonų šventimai Kauno arkikatedroje bazilikoje, 2017 m. birželio 24 d. Nuotr. Juozo Marijos Stanulytės / Kauno arkivyskupijos
2017 m. birželio 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmėje nuolatiniais diakonais buvo įšventinti pirmieji vedę vyrai pasauliečiai. Bažnyčia Lietuvoje pirmąkart šventimus suteikė savo profesijas, darbus ir šeimas turintiems vedusiems vyrams. Jie baigė pasirengimo programą ir buvo išsiųsti tarnauti liudijant Kristaus-Tarno artumą Kauno arkivyskupijos bendruomenėje. Nuolatinių diakonų ugdymo centre vėliau imta rengti ir kitų vyskupijų kandidatus.
2017 m. birželio 25 d. arkivyskupijos bendruomenė dalyvavo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmėse Vilniuje. Kauno seserys benediktinės Palaimintojo T. Matulionio metų proga kvietė į Švč. Sakramento adoraciją už Lietuvą Šv. Mikalojaus bažnyčioje (kur adoraciją pradėjo seserų kapelionu tarnavęs vyskupas T. Matulionis). Nuo 2018 m. pal. Teofiliaus relikvija gerbiama Kauno arkikatedros bazilikos Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios altoriuje.
Pal. Teofiliaus Matulionio relikvijos Kauno arkikatedros Švč. M. Marijos Sopulingosios altoriuje. Nuotr. Silvijos Knezekytės / Kauno arkivyskupijos
Antrojo istorijoje Šventojo Tėvo apsilankymas
Gailestingumo jubiliejų paskelbęs popiežius Pranciškus netrukus apsilankė ir Lietuvoje. Jo apaštališkoji kelionė Lietuvoje (ir kitose Baltijos šalyse) 2018 m. rugsėjo 22–23 d. buvo antrasis istorijoje Šventojo Tėvo apsilankymas. Rugsėjo 23 d. popiežius Pranciškus atvyko į Kauną ir vadovavo šv. Mišioms Santakoje. Ją tarsi jūra nuo pat ankstyvo rytmečio (o kai kas ir nuo pusiaunakčio) užliejo daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos tikinčiųjų. Tą pačią dieną Kauno arkikatedroje popiežius susitiko su Baltijos kraštų kunigais, vienuoliais ir seminaristais.
„Ką čia šiandien, šį sekmadienio rytą, Jis (Jėzus) pastatytų į centrą? Kas bus tarp mūsų tie mažiausieji, tie vargingiausieji, kuriuos privalome priimti per šimtąsias Nepriklausomybės metines? Kas yra tie, kurie neturi nieko duoti mainais, kad būtų apmokėta už mūsų pastangas ir savęs apribojimą? Galbūt tai mūsų miesto etninės mažumos arba bedarbiai, kurie priversti emigruoti. Galbūt tai vieniši seneliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasmės, nes yra netekę savo šaknų. „Tarp jų“ reiškia esantis vienodu atstumu, taip, kad nė vienas negalėtų dėtis nematąs, niekas negalėtų teigti, jog „tai kitų atsakomybė“, nes „aš nepastebėjau“ arba „esu per toli“. Be kovos dėl dėmesio, be aplodismentų, be noro būti pirmiems.
Popiežiaus Pranciškaus sutikimas Kauno Santakoje, 2018 m. rugsėjo 23 d. Nuotr. Juozo Kamensko / Kauno arkivyskupijos
Ten, Vilniuje, Vilnelė plukdo savo vandenis ir netenka vardo įtekėdama į Nerį; čia, Kaune, Neris praranda savo vardą atiduodama vandenį Nemunui. Tai mums kalba apie tai, kad būtume „išeinanti“ Bažnyčia, nebijotume išeiti ir eikvoti savęs net tada, kai atrodo, kad ištirpstame, prarandame save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos paribiuose“, – be kita, kalbėjo popiežius Pranciškus Kauno Santakoje, sakydamas šv. Mišių homiliją Lietuvos žmonėms ir jos Bažnyčiai, kviesdamas „dovanoti gyvenimą tarnaudami ir džiaugdamiesi ir tokiu būdu skelbti visiems, kad Jėzus Kristus yra vienintelė mūsų viltis“.
Žvelgti į Jėzų Kristų – mūsų viltį, susitapatinti su Juo, bendruomeniškai būti Jo likimo dalininkais popiežius Pranciškus taip pat ragino dvasininkus ir pašvęstuosius atskirame susitikime su jais Kauno arkikatedroje. Minios užtvindė ir Kauno gatves, kuriomis judėjo popiežius: žmonės džiugiai sveikino Šventąjį Tėvą dėkodami jam už apsilankymą.
2018 m. gruodžio 2 d. Kaune vyko pal. Jurgio Matulaičio vyskupo konsekracijos 100-mečio paminėjimas. 1918 m. gruodžio 1 dieną Kauno katedroje iš Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus rankų Jurgis Matulaitis priėmė vyskupo šventimus ir skyrimą vadovauti Vilniaus vyskupijai.
2019 m. Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija. Nuotr. Silvijos Knezekytės / Kauno arkivyskupijos
Ketvirtasis Lietuvos kardinolas
2019 m. spalio 5 d. Vatikane, kardinolų skyrimo konsistorijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ buvo priimtas į Kardinolų kolegiją ir tapo ketvirtuoju Lietuvos istorijoje kardinolu. Šventasis Tėvas taip išaukštino kardinolo Sigito drąsų tikėjimo skelbimą ir liudijimą, o savo širdyje šiuo skyrimu turėjo visus aplankyto mūsų krašto tikėjimo ir laisvės kankinius. Pats kardinolas šia proga sakė, jog Dievo Dvasia vėliau įkvėpė atlikti darbų, kurie anuomet atrodė pavojingi ir sunkiai įvykdomi. Dievo dovana pavadino savo didžiausias pagalbininkes seseris vienuoles, sutiktus idealistus kunigus, vyskupus, su kuriais dalijosi atsakomybe už Bažnyčią Lietuvoje, ypač uolius pasauliečius.
Kardinolų skyrimo konsistorija, Šv. Petro bazilika Romoje, 2019 m. spalio 4–5 d. Nuotr. Kauno arkivyskupijos
„Pati didžiausia Dievo dovana buvo kryžius, kurį gavau sovietinio teismo ištarme, kai jau buvau nuėjęs ilgą kunigystės kelią. Anuomet neatrodė, kad kryžius buvo dovana – mes daug ką perkainojame tik žvelgdami iš perspektyvos. Lagerio ir tremties kryžius, be jokios abejonės, buvo didesnė Dievo dovana už kardinolo purpurą. Titulai kartais žmogų net gadina, o kryžius, jeigu jis nešamas prisilaikant Dievo rankos, visuomet padeda dvasiškai augti“, – kalbėjo kardinolas S. Tamkevičius Padėkos šv. Mišiose.
Pranciškaus dovana – naujo arkivyskupo paskyrimas
Nuo 2019 m. kovo 1 d. arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ atsistatydino ir grįžo darbuotis pagal vienuolinį ir kunigiškąjį pašaukimą. Arkivyskupijai kurį laiką vadovavo apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius. 2020 m. vasario 19 d. popiežius Pranciškus Kauno arkivyskupu metropolitu paskyrė buvusį Telšių vyskupą Kęstutį Kėvalą.Birželio 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiamos naujojo arkivyskupo sutikimo iškilmės.
Dar popiežius Benediktas XVI 2012 m. rudenį tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru buvo paskyręs kunigą dr. Kęstutį Kėvalą, buvusį „Marijos radijo“ direktorių. Vyskupo K. Kėvalo konsekracijos iškilmė vyko lapkričio 24-ąją, Kristaus Karaliaus iškilmės išvakarėse, Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Tuometinis apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi tada pabrėžė, jog apaštalų vaidmuo Bažnyčioje yra esminis – be jo nėra Bažnyčios pilnatvės.
Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo sutikimas, 2020 m. birželio 24 d. Nuotr. Juozo Kamensko / Kauno arkivyskupijos
Jau gerokai anksčiau turėjęs vykti, tačiau pandemijos ir karantino sutrukdytas arkivyskupo Kęstučio Kėvalo sutikimas 2020 m. birželio 24 d. Kauno arkikatedroje pagaliau įvyko. Viešpaties siųstasis ganytojas pasiekė savo kaimenę ir vyskupo katedrą, nors Lietuvoje dar tęsėsi nepaprastoji padėtis (dėl pasaulinės pandemijos). Senoji Kauno arkikatedra, sulaukusi naujo ganytojo, tądien tarsi naujai atgijo. Nors, nerimstant viruso grėsmei, reikėjo saugoti save bei kitus, besišypsančių ir švenčiančių žmonių sambūris sklaidė nerimą ir dovanojo daugiau pasitikėjimo rytdiena – viltį iš Kristaus, kuria su visais labiausiai ir trokšta dalytis naujasis arkivyskupas Kęstutis Kėvalas (plg. šūkį „Kristus mano viltis“ jo vyskupiškajame herbe). „Guodžiuosi, brangieji, Jūsų malda ir palaikymu! Esu paprastas žmogus, kilęs iš „gretimo rajono“. Pasitikiu, kad Dievo valia čia slaptingai veikia ir viską kreipia!“ – sakė arkivyskupas, kurio homiliją dukart pertraukė plojimai, kai jis žemaitiškai pasveikino buvusius Telšių vyskupijos bendradarbius bei jautriai padėkojo savo artimiesiems, ypač mamai už perduotą vaikams tikėjimą.
Arkivyskupui K. Kėvalui, penktajam Kauno arkivyskupijos ordinarui, tų pačių metų spalio 22 d., Kauno arkikatedroje bazilikoje, uždėtas palijus – vienybės su Romos Sosto įpėdiniu ženklas. Šis senas nuo IV a. Romos vyskupo ženklas yra laikomas Kristaus jungo atvaizdu, primenančiu Išganytojo žodžius: „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs... mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11, 29–30).
Palijaus uždėjimo iškilmės Kauno arkikaetdroje bazilikoje, 2020 m. spalio 22 d. Nuotr. Silvijos Knezekytės / Kauno arkivyskupijos
------
2020-aisiais pasaulį užgriuvo pandemija. Lietuvos vyskupų sprendimu, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimus dėl griežto karantino, kurį laiką buvo stabdomos viešos pamaldos. Tų metų šv. Velykų rytą Kaunui (karantino režime) buvo skirtas palaiminimas nuo Kristaus Prisikėlimo bazilikos terasos.
Rugsėjo 7–15 d. Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaiduose (Šilinėse) dėkojome Dievui už 30 Lietuvos laisvės metų. Dalyvavo tuo metu nuo savo šalies buvęs atskirtas Minsko-Mogiliavo arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius – iš šių dienų perspektyvos žvelgiant, tarsi artėjančių būsimų sukrėtimų ženklas: kaimynystėje netrukus (nuo 2022 m. vasario) savo žemės ir laisvės ginti nuo karo agresijos stojo Ukraina.
