į pirmą puslapį
Temos

Švenčiame Palaimintojo Jurgio Matulaičio metus

Pal. J. Matulaitis nuo pat vaikystės per didelį vargą ir kūno negalias skynėsi kelią į gyvenimą... Palaimintasis sau nepasiliko nieko. Ėjo ir dirbo ten, kur buvo siunčiamas, ir net mirdamas ragino savo dvasios vaikus rikiuotis ir dirbti.

+ Sigitas TAMKEVIČIUS SJ
(iš 2012 01 08 homilijos)

Aktualu
Palaimintasis Jurgis Matulaitis Kaune
1909-ieji
  • Kaip Peterburgo dvasinės akademijos Sociologijos katedros profesorius, yra pirmųjų socialinių kursų Kaune vienas pagrindinių organizatorių ir pranešėjų, drauge – ir Bažnyčios socialinio mokymo puoselėtojas.
  • Skaitė 3 paskaitas: „Šių dienų socialinis klausimas“, „Miestų ir pramonės darbininkijos klausimas“ ir „Bažnyčia ir nuosavybė“. Kiti kursų paskaitininkai buvo prel. prof. J. Mačiulis-Maironis, prof. P. Būčys.
1918-ieji
  • Kovą vyskupo Pranciškaus KAREVIČIAUS leidimu grįžta į Lietuvą atkurti Marijonų vienuolijos. Į Marijampolę iš Lenkijos traukiniu keliauja per Vilnių ir Kauną. Pakeliui sužino, kad yra kandidatas tapti Vilniaus vyskupu.
  • Lapkričio 29 d. atvyksta į Kauną rengtis vyskupo konsekracijai.
  • Gruodžio 1 d. Kauno katedroje konsekruojamas vyskupu. Konsekruoja vyskupas P. Karevičius, asistentai – prel. K. Bajko (1859–1923), pirmininkavęs Vilniaus katedros kapitulai, ir prel. M. Dabrila (1846–1935) iš Vilkaviškio katedros. Po kelių dienų gruodžio 8 d. vyksta ingresas Vilniaus katedroje.
1925-ieji
  • Gruodį sugrįžta į Kauną kaip titulinis Adulijos arkivyskupas ir Šventojo Sosto pasiuntinys – apaštališkasis administratorius Lietuvai.
1926-ieji
  • Kaune rengia Lietuvos bažnytinės provincijos projektą ir įteikia popiežiui Pijui XI. Balandį apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ įsteigiama Lietuvos bažnytinė provincija.
  • Rengia Lietuvos valstybės konkordato su Šventuoju Sostu projektą.
1927-ieji
  • Įtemptai dirbdamas ilgai nekreipia dėmesio į skausmus, kol jie tampa nepakeliami. Operuojamas Hagentorno klinikoje. Po operacijos sausio 27 d. miršta Kaune tardamas: „Rikiuokitės ir pasišvęskite!“
  • Sausio 29 d. palaidojamas Kauno katedros kriptoje. Po septynerių metų grįžta į gimtinę – 1934 m. perlaidojamas Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. 


SVARBIAUSI ŠALTINIAI

Iš pal. J. Matulaičio „Užrašų“, 1991

„Mūsų tarp žmonių veiklumo ypatybė turėtų būti mokėjimas žmones organizuoti, vienyti, traukti prie darbo dėl Bažnyčios apgynimo, išplėtimo ir išaukštinimo.“

p. 38

„Po konsekracijos mane sveikino įvairios lietuvių delegacijos ir viena lenkų mergaičių. Išklausęs pasveikinimų, atsakiau lietuviškai. Laikiausi grynai Kristaus idealų ir bažnytinės dirvos, kad nieko neužgaučiau, <...> pažymėdamas, kad, kad mums visiems reikia laikytis Kristaus idealų. <...>Aš noriu visiems lygiai tarnauti ir visiems lygiai būti ganytojas. “

p. 154–155

„Mėnesį prieš savo mirtį kalbėjo jaunimui, suvažiavusiam iš visos Lietuvos į Kauną: „Mylėti Dievą ir bažnyčią, mylėti artimą ir tėvynę – tebūna tavo kiekvienos dienos meilė, sparnai kilti į dorovę... Turime visokios rūšies mokytų žmonių – inžinierių, advokatų, politikų, gamtininkų, tik stinga aukštos dorovės, tobulų, šventų žmonių.“

p. 237

„Eikim drąsiai ir narsiai prie tikslo keliu, kurį Dievas mums rodo, kur Dvasia mus veda...“

p. 24

Iš S. Ylos „Jurgis Matulaitis“, 2007

„Žinią iš ryto pranešė Kauno bažnyčių varpai, pradėję sutartinai gausti. Telegrama nunešė žinią Apaštalų Sostui. „C’est un désastre („Tai skaudus smūgis“)“, – ištaręs kard. Gasparri. <...> Laidotuvės buvo didingai liūdnos, įspūdingai rimtos. Gailėjosi visa Lietuva, praradusi vieną iš didžiausiųjų savo vaikų.“

p. 215

„Laidotuvių dieną, sausio 29 d., arkivyskupo karstas buvo perneštas į katedrą. Iškilmingoms pamaldoms suplaukė tiek žmonių, kad milžiniška katedra buvo kimšte prikimšta. <...> Visi, sakytum, jautė pareigą, nekviečiami ir neraginami, atsisveikinti su tuo, kuris mokėjo suprasti ir mylėti visus.“

p. 11