Kalendorius

Gegužės 23 d., ketvirtadienį, 18 val. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje  (Kaune, M. Valančiaus g. 6, II a.)  vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus išleisto pamokslų, laiškų ir dienoraščių rinkinio ,,Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės.

Pagal Kauno arkivyskupijos kurijos archyve ir Lietuvos nacionaliniame muziejau fonduose saugojamą prel. K. S. Šaulio dvasinį palikimą knygą parengė dr. Algimantas Katilius (Lietuvos istorijos institutas).

Renginyje kalbės dalyvaus ir kalbės Europos parlamentaras prof. Liudas Mažylis, dr. Vilma Žaltauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), doktorantas Ignas Stanevičius (Vilniaus universitetas). Renginį moderuos dr. Vilma Bukaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus). Bus demonstruojama Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus parengta išsami virtuali paroda.

-----------

Valstybininkas, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, parlamentaras, pedagogas, prelatas Kazimieras Steponas ŠAULYS (1872–1964) Kaune praleido svarbiausius ir turiningiausius savo gyvenimo metus. 1890–1895 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje, studijas tęsdamas Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1897 m. gavo teologijos ir 1899 m. bažnytinės teisės magistro laipsnius. 1899 m. birželio 29 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje Žemaičių vyskupas M. L. Palilionis suteikė kunigystės šventimus.

Nuo 1906 m. dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune bažnytinę teisę, moralinę teologiją, visuomenės mokslą ir sociologiją. 1911–20 m. ėjo Žemaičių vyskupų Garsparo Cirtauto ir Pranciškaus Karevičiaus sekretoriaus pareigas, 1916 m. paskirtas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, 1920 m. Žemaičių vyskupijos kurijos kancleriu. 1926 m., įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, Kauno pirmojo arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko generalvikaras. 1927 m. K. S. Šauliui suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas, 1932 m. išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu, vėliau pakeltas Kauno bazilikos arkidiakonu ir metropolijos kapitulos prelatų dekanu,  jam suteiktas apaštališkojo protonotaro garbės vardas.

1920 m. K . S. Šaulys buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, dar kitaip vadinamąją Konstitucinę asamblėją, 1922 m. priimta pirmoji nuolatinė Valstybės Konstitucija.

Steigiamojo Seimo darbo pabaigoje K. S. Šaulys iš viešosios politinės veiklos pasitraukė ir nuo 1922 m. iki 1944 m. profesoriavo Lietuvos universitete (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas), seminarijoje. Ėjo Teologijos-filosofijos fakulteto Bažnytinės teisės katedros vedėjo, ekstraordinarinio, ordinarinio profesoriaus pareigas. Jis taip pat dirbo Arkivyskupijos administracijoje.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1944 m. prel. K .S. Šaulys išvyko į Vokietiją, 1945 m. persikėlė į Šveicariją. Mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane, palaidotas Romos Campo Verano kapinėse Šv. Kazimiero koplytėlėje.

Kauno arkivyskupijos muziejaus informacija