Arkivyskupijos kronikos nuo 2002 m. archyvas

Spalio 25 d. Kauno II dekanato ir lapkričio 4 d. Kauno I dekanato kunigai rinkosi į kas mėnesį organizuojamą dekanato kunigų susirinkimą. Susirinkimai šį kartą vyko atitinkamai Karmėlavos bei Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijose. Susirinkimuose taip pat dalyvavo ir Kauno arkivyskupijos sielovados komandos bendradarbiai Arūnas Kučikas ir sesuo Pranciška N. Bubelytė, kurie pokalbyje su šių dekanatų kunigais pasidalino mintimis apie parapijų pastoracinių tarybų struktūras, reikalingumą, kompetenciją ir poreikį, tiek kunigo pagalbai pastoracijoje, tiek patiems parapijiečiams. Buvo apibendrintai susipažinta su 1991 metų lapkričio mėnesį išleistu Lietuvos vyskupų ganytojišku laišku apie parapijų pastoracinių tarybų pertvarkymą vietoj buvusių parapijų komitetų, pasiūlant naujas sekcijas.

Diskusijose iškilo klausimai apie Pastoracinės tarybos susirinkimų organizavimą ir vadovavimo jiems įgūdžių trūkumą, tad lapkričio pabaigoje Raudondvario parapijoje numatytas Kauno II dekanato kunigų praktinio pobūdžio seminaras apie susirinkimų vedimą ir kalbėjimąsi grupėse, ateityje turint tikslą konstruktyvaus kalbėjimosi forma įtraukti pasauliečius į motyvuotą, aktyvų ir atsakingą parapijos kaip bendruomenės gyvenimą.

Susitikimuose diskutuota ir apie šiandieninę sielovadinę situaciją parapijose ir apie tai, kaip pastoracinės tarybos turėtų atnaujinti savo veiklą, idant atlieptų dabarties sielovadiniams iššūkiams. A. Kučikas išskyrė tris pastoracinių tarybų reikšmės aspektus - teologinį, organizacinį arba vadybinį ir etinį.