DEVINTINIŲ procesija miesto gatvėmis ir iškilmės arkikatedroje (2014 06 22)Fotografijos Marijos Stanulytės
Birželio 22-osios sekmadienį, švenčiant Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmes, Kaune iš Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios į arkikatedrą baziliką vyko tradicinė Devintinių procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu. Vėliau arkikatedroje buvo švenčiamos Devintinių iškilmės. Iškilmingai procesijai ir vėliau Eucharistijos šventimui arkikatedroje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ.
Procesija miesto gatvėmis
Viešpatį Eucharistijoje pagarbino bei miestui Jo meilės žinią paliudijo procesiją eidami vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, miesto parapijose tarnaujantys kunigai, monstranciją nešę Kauno kunigų seminarijos klierikai, kelių vienuolinių kongregacijų seserys bei nemažas būrys tikinčiųjų su savo parapijų, organizacijų vėliavomis. Visą kelią giedojusi (giedojimui vadovavo ses. Celina Galinytė OSB) gausi Kauno tikinčiųjų bendruomenė sustojo pagarbinti Eucharistinio Jėzaus keturiose stotelėse – prie Įgulos ir Šv. Gertrūdos bažnyčių, prie Istorinės prezidentūros bei arkivyskupijos Jaunimo centro. Stoteles parengė bei prie jų Švenčiausiąjį sutiko sutiko Įgulos, Šv. Gertrūdos (marijonų), Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bei Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) rektoratų bendruomenės.
Tą sekmadienio rytmetį Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje ne tik Devintinių procesijos dalyviams, bet ir miestui, jo centro ir senamiesčio gyventojams, garsiai skambėjo Dievo žodis – Kalno pamokslas apie palaiminimus, duonos padauginimo stebuklas, Eucharistijos įsteigimas bei Viešpaties paraginimas būti gyvomis vynmedžio šakelėmis ir vykdyti Jo meilės įsakymą.
Dievo žodžiu ir trumpa homilija prie Įgulos bažnyčios kun. Artūras Kazlauskas paragino tikinčiuosius būti palaiminimų žmonėmis. Tai dovana ir iššūkis – pasaulis jų nenorėtų. Viešpats stiprina savo palaiminimais, bet sykiu Jis pats yra palaiminimas. Šia manifestacija, išeinant su Viešpačiu į gatves, kaip pabrėžė kun. A. Kazlauskas, skelbiame: esame stiprūs per Jį, jo palaiminimais, ir tai esame pasiryžę dalytis su visais žmonėmis.
Vėliau Evangeliją skelbęs mons. Adolfas Grušas savo homilijoje sakė, jog padauginimas ir minios pamaitinimas buvo Eucharistijos puotos pirmavaizdis, atkreipė dėmesį į kelis stebuklus. Minia nesitraukė nuo Jėzaus, pats Viešpats jos nepaleido: Jėzus džiaugėsi būdamas su žmonėmis. Mokiniai dalijo duoną (septynis kepalėlius) miniai – taip ir Eucharistija moko dalytis, tik ne turtais, bet meile ir šiluma. Tai Dievo malonė, ir nuo Jo mokinių taip pat priklauso, kaip ji sklis pasauliui.
Paskelbęs Evangeliją vysk. Kęstutis Kėvalas kalbėjo apie Jėzaus troškimą dalytis su žmonėmis tuo meilės ir ištikimybės santykiu su Dievu, kurį pats turėjo. Jėzaus žodžiai „Tai darykite mano atminimui“ – tai Jo troškimas, kad šis meilės santykis būtų nuolat sudabartinamas ir kad žmogaus širdis nuolat degtų meile Dievui taip, kaip degė Jėzaus širdis.
Evangeliją skelbęs mons. Artūras Jagelavičius atkreipė dėmesį, jog Eucharistija yra Bažnyčios centras ir gyvybė, be Eucharistijos Bažnyčia neegzistuotų. Eucharistija yra Dievo meilės, solidarumo, gailestingumo žmogui ženklas. Tai didžiausia pasaulio revoliucija, vykstanti aplink Eucharistijos stalą. Visiems palinkėta būti gyvomis Eucharistiniame Jėzuje įskiepytomis šakelėmis.
Iškilmės arkikatedroje
Devintinių procesija baigėsi arkikatedroje bazilikoje padėkos himnu „Tave, Dieve, garbinam“, Švč. Sakramento pagarbinimu ir palaiminimu. Vėliau arkivyskupas vadovavo iškilmingoms šv. Mišioms ir pasakė homiliją.
„Jėzus žinojo, kad mūsų žemiškoji kelionė bus taip pat varginga ir sekinanti jėgas, ir pažadėjo maitinti gyvąja duona, kuria bus jo kūnas. Jis kalbėjo: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius“ (Jn 6, 51), – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog Eucharistija stiprino ir pirmuosius krikščionis, ir šių laikų tikėjimo kankinius; be Eucharistijos jie nebūtų pakėlę tiek tikėjimo išbandymų.
Savo homilijoje ganytojas priminė susirinkusiai bendruomenei, jog Eucharistija įgalina ir moko mylėti panašiai, kaip mylėjo Jėzus. Eucharistijoje priimamas Jėzus ateina gydyti iš savimeilės ir egoizmo, perkeisti žmogaus, mylėti žmogaus širdimi.
„Jokie įstatymai, jokios skambios deklaracijos apie žmonių lygybę ir vienybę negali pakeisti to, ką mes gauname per Eucharistiją: būdami Eucharistinio stalo dalyviais tampame viena panašiai, kaip vienybėje yra mūsų kūno nariai“, – sakė ganytojas (visą homiliją žr. čia >>.)
Dėkodamas visiems lietingo oro nepabūgusiems procesijos dalyviams, arkivyskupas kvietė tapti tikrais Eucharistijos bičiuliais, linkėjo, kad per Eucharistiją širdis prisipildytų gyvybės, meilės, džiaugsmo.
Daugybė žmonių tą sekmadienį dalyvaudami Devintinių iškilmėse priėmė šv. Komuniją, susivienydami su Jėzumi ir su savo tikėjimo broliais ir seserimis.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
