Fotografijos Emilio Vasiliausko
Sausio 6 d. Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje malda į amžinybę palydėtas arkivyskupijos augziliaro vyskupo Kęstučio Kėvalo tėtis Antanas Kėvalas, kurį Viešpats pasišaukė sausio 3 d.
Šiose laidotuvių Mišiose dėkota Dievui už vyskupo Kęstučio tėvelio krikščionišką gyvenimą, šeimą, išauginusią tris vaikus, melsta mirusiajam amžinosios ramybės Viešpatyje, taip pat stiprybės skaudžią žemiškojo išsiskyrimo akimirką išgyvenantiems artimiesiems.
Mišias drauge su vyskupu Kęstučiu aukojo Kauno, Telšių, Panevėžio, Kaišiadorių vyskupai, bemaž penkios dešimtys Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų kunigų, drauge meldėsi bažnytinių institucijų darbuotojai, parapijiečiai, šeimos bičiuliai ir draugai.
Homiliją pasakęs vysk. Kęstutis dėkojo visiems už atjautimą, maldą ir sakė, jog šiomis nelengvomis dienomis ypač patyręs, koks didelis džiaugsmas yra tikėti, turėti viltį, atramą skausme, išgyventi tai su savo tikėjimo bendruomene, tikėjimo sesėmis ir broliais.
Jau atsveikindamas su savo tėveliu, ganytojas nuoširdžiai pasidalijo trimis ypatingomis iš jo gautomis gyvenimo pamokomis. Pirmoji – tai ištikimybės Dievui ir Bažnyčiai pavyzdys: 40 metų sekmadieniais tėtis uoliai lankėsi Šančių bažnytėlėje, rajone, kur šeima ir gyveno. Antroji – tėviška ramybė ir padrąsinimu tuomet, kai sūnus po metų svarstymo su ašaromis šeimoje pasidalijo savo noru tapti kunigu. „Jei Dievas šaukia, ką dabar, aš pats nesuprantu šitų dalykų, bet jei tau taip atrodo – eik į priekį.“ Trečioji – Tėvynės meilės pamoka, kuri buvo gauta per Sausio 13-osios įvykius. Vyskupo Kęstučio prisiminimu, tėvas visą parą tada praleido savo ilgametėje darbovietėje – Šančių kareivinėse. „Šioje tautoje labai daug ryžto“, – sakė, įkalbinėdamas rusų karininkus nevažiuoti į gatves tomis niekam neužmirštamomis, dramatiškomis sausio dienomis.
Po laidotuvių Mišių jų dalyviai palydėjo mirusįjį amžinojo poilsio Šančių kapinėse.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba