Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmė ir arkivyskupijos 90 metų jubiliejaus paminėjimas – kad Viešpats augtų mumyse (2016 06 24)Fotografijos Emilio Vasiliausko
„Su gimtadieniu!“ – šitaip džiugiai ir šiltai sveikinome vieni kitus saulėtą birželio 24-ąją, susirinkę švęsti arkivyskupijos dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo ir 90 arkivyskupijos gyvavimo metų iš pradžių Kauno arkikatedroje bazilikoje, o vėliau arkivyskupijos kiemelyje – su jubiliejiniu gimtadienio tortu!
Dar prieš pusiaudienį Kauno arkikatedrą baziliką, kur vyko iškilmių Eucharistija, pasiekė piligrimų grupelės, kurios organizuotai, su vėliavomis atkeliavo iš savo parapijų ir jubiliejų proga drauge žengė pro Gailestingumo duris bei šventė Eucharistiją beveik pilnoje šventovėje.
Apink arkikatedrą prieš pamaldas, o paskui ir joje iš tiesų tvyrojo pakili, šventinė nuotaika atėjus dėkoti Dievui, kad Jis iš savo gailestingumo nuolat palaikė praeityje ir toliau veda savo žmones, kuriančius arkivyskupijos dabartį ir sykiu jos istoriją šiandien.
Arkikatedros chorui iškilmes pradėjus Gailestingumo jubiliejaus himnu, visus susirinkusius jau procesijoje prie altoriaus džiugiai sveikino liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas ir beveik 40 arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų.
„Šv. Jonas Krikštytojas – tai pirmtakas tiek savo gimimu, tiek kvietimu ruošti kelią Dievo Avinėliui, tiek krikštu, tiek galiausiai savo kankinyste. Tai buvo jam Dievo duotas pašaukimas. Bet mes visi esame Dievo kviečiami. Dievui reikia mūsų“, – sakė arkivyskupas vėliau savo homilijoje, sveikindamas švenčiančius Šv. Jono Krikštytojo Gimimą ir pabrėždamas, jog Dievas veikia žmonijos istorijoje, pasinaudoja savo žmonėmis, dažnai tuo, kas atrodo silpna, netobula.
Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog arkivyskupijos 90-metį švenčiame kaip ir kitos Lietuvos vyskupijos, prisimindami Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą ir vyskupijų pertvarkymą popiežiaus Pijaus XI bule „Lituanorum gente“ 1926-aisiais metais bei nuo šių įvykių neatskiriamą pal. arkivyskupą Jurgį Matulaitį – taip buvo atsiliepta į istorinius pokyčius Lietuvos valstybės gyvenime bei naujus Bažnyčios uždavinius. Arkivyskupijos žmonėms svarbiausias jų buvo skelbti Evangeliją Nepriklausomybės, vėliau okupacijos, tremčių ir dabar atkurtosios Nepriklausomybės metais. Todėl arkivyskupo žodžiais, ši šventė – tai padėka už žmones, kurie buvo Dievo įrankiais.
„Tačiau to neužtenka. Jubiliejų švenčiame, kad Viešpats augtų mumyse – mūsų darbovietėse, planuose, gyvenimuose, visuomenėje. O mes patys – kad augtume tikėjime, nes tapti brandžiais tikinčiaisiais nereiškia likti vaikais. <...> Būti Viešpaties mokiniais – tai nuolat augti Šventosios Dvasios padedamiems, Jos šviesoje“, – sakė arkivyskupas, jubiliejų pavadindamas impulsu augti kaip atskiriems tikintiesiems ir kaip tikinčiųjų bendruomenei – Bažnyčiai.
Kaip gražiausiai paminėtume šią savo arkivyskupijos sukaktį? Arkivyskupo mintimis, labai konkrečiais veiksmais – galbūt ant mūsų darbo stalo atsiradusiu Šventuoju Raštu, galbūt Mišių svarbos nauju apmąstymu, įsitraukimu į parapijų grupes, galbūt drąsa prisipažinti, jog esame katalikai, ir ne todėl, kad viską žinome, bet kad keliaujame tikėjimo kelionę su kitais; kunigai – galbūt nueidami pas tuos, kurie niekada neateina į bažnyčią. Pasak ganytojo, tai tik keli pasiūlymai – Viešpats pats jų įkvėps tiems, kieno širdis gyva, o dvasia atvira.
Vėliau Visuotine malda susirinkusi bendruomenė apglėbė savo arkivyskupijos tikėjimo brolius ir seseris, kad tikėjimo į Kristų džiaugsmą patirtų kiekvienas čia gyvenantis žmogus. Maldoje užtarta ypač jaunoji arkivyskupijos karta bei jos tikėjimo ugdytojai – kunigai, tėvai, mokytojai, katechetai, buvo prisiminti priklausomybes turintys asmenys, įstatymų leidėjai ir kiti labiausiai reikalingi Dievo gailestingumo.
Arkivyskupijos dienos proga, kaip ir kasmet, užbaigiant pamaldas arkivyskupas L. Virbalas grupei arkivyskupijos bendruomenės narių – mons. Aurelijui Žukauskui bei kun. jubil. Bronislovui Gimžauskui, parapijų, kitų bendruomenių nariams (sąrašą skelbsime vėliau) – įteikė aukščiausią arkivyskupijos garbės ženklą – Šiluvos Dievo Motinos medalį ir padėkas už nuoširdų įsitraukimą į bendruomenių gyvenimą, pasiaukojamą tarnystę ir atliekamas pareigas bei krikščioniškojo gyvenimo liudijimą. Susirinkusieji arkikatedroje pasveikino apdovanotuosius plojimais.
Prieš suteikdamas ganytojiškąjį palaiminimą arkivyskupas pašventino naująją arkivyskupijos vėliavą – joje Jėzaus krikšto atvaizdas su mūsų globėju šv. Jonu Krikštytoju (iš arkikatedros Švč. Sakramento koplyčios altoriaus 1895–1898 metais datuojamo paveikslo) bei naujasis arkivyskupijos šūkis – „Taisykite Viešpačiui kelią!“, kuris lydės arkivyskupijos bendruomenę į paskutinį dešimtmetį ir jau nebe už kalnų, kaip priminė arkivyskupas, laukiantį 100-ąjį jubiliejų!
„Ačiū visiems, kurie darbuojatės, kad Bažnyčia galėtų atlikti savo misiją“, – dėkojo arkivyskupas, ypač rengusiems jubiliejinę savaitę, arkivyskupijos simpoziumo darbą. Atkreipdamas dėmesį, jog kiekvienas laikas turi savo iššūkius, ragino daryti tai, kas reikalinga tomis sąlygomis, žvelgti į ateitį pasitikint Dievu.
Vėliau šventė tęsėsi naujajame arkivyskupijos kiemelyje, greta Šv. Jono Krikštytojo centro, kur tą savaitę įvairiuose renginiuose kasdien netrūko žmogiškųjų susitikimų ir džiaugsmo. Keletą jo akimirkų dovanojo pasidalyta košė ir jubiliejinis gimtadienio tortas, atokvėpio valandėlė su kapela „Savi“ ir, žinoma, „Ilgiausių metų!“ arkivyskupijai!
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
