I Gavėnios sekmadienio homilija: 10 pasiūlymų karo Ukrainoje paženklintai Gavėniai (2022 03 06)
Pirmasis Gavėnios sekmadienis mums primena apie Jėzaus gundymą dykumoje. Joje Jėzus praleidžia 40 dienų maldoje ir pasninke. Prieš savo viešojo veikimo pradžią Viešpats pasirengia Gerosios Naujienos skelbimui. Gerosios naujienos esmė – kad žmogus gali būti išgelbėtas iš blogio pinklių ir pasiektų amžinąjį gyvenimą.
Ką tai reiškia mums, kurie klausomės šios Jėzaus istorijos? Pirmiausia – tai priminimas, kad gyvenimas yra egzaminas ir dažnai tai reiškia kovą su blogiu, kurį turime įveikti, jei norime būti išgelbėti. Šis pasakojimas mums primena, kad kova su priešu pirmiausia vyksta žmogaus širdyje, ir jai laimėti reikia Dievo pagalbos. Neturime išsigąsti pagundų, bet turime išsigąsti mūsų pralaimėjimų – nuodėmės, kuri gali žmogų pražudyti. Mūsų tikėjimas yra tai, kas mums padeda įveikti blogį, ir šį tikėjimą reikia nuolat stiprinti malda, Eucharistija, išpažintimi ir gerais darbais. O tada yra rezultatas. Žmogus tampa pajėgus savyje įveikti nuodėmę ir gali kitam padėti padrąsinimu bei ramybės dovana.
Šiandien džiaugiamės, kad su mumis kartu yra katechumenai, kurie Kauno arkivyskupijoje rengiasi priimti įkrikščioninimo sakramentus. Jie stoja į jungtines pajėgas – į Bažnyčios narių gretas ir į tą dvasinę kariuomenę, kurioje drauge kaunamės su blogiu. Meldžiamės už Jus, broliai ir seserys, nes jūs įžengsite į šeimą, kurioje mes kartu stovime prieš išbandymus ir siekiame išgelbėjimo, siekiame Dangaus Karalystės. „Vienas lauke ne karys“, – sako sena patarlė. Tai tinka ir Bažnyčios bendruomenei. Viešpats yra priminęs: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20). Tai yra mūsų galia ir paguoda.
Šv. Augustinas sako: „Mat per savo gyvenimą, šioje žemės kelionėje, neišvengsime gundymų, nes tobulėjame tik per išbandymus; niekas nepažįsta savęs, kol nėra išbandytas; niekas negali būti vainikuotas, jei nenugalėjo; niekas negali nugalėti, jei nekovojo; niekas negali kovoti, jei nesusiduria su priešu ir nepatiria išbandymų.“
Šių metų Laiške Gavėniai popiežius Pranciškus rašo: „Šventasis Paulius mums kalba apie kairós: tai palankus metas sėti gėrį, kad gautume derlių. Kas mums yra tas palankus metas? Gavėnia tikrai yra toks metas, tačiau tai pasakytina ir apie visą mūsų žemiškąjį gyvenimą, kurio įvaizdis yra gavėnia.“ Popiežius priduria, kad „Gavėnia mus ragina tikėjimą ir viltį kelti į Viešpatį (plg. 1 Pt 1, 21), nes tik žvelgdami į prisikėlusį Jėzų Kristų (plg. Žyd 12, 2) galime priimti apaštalo raginimą: „Nepailskime daryti gera“ (Gal 6, 9).“ Ir tada primena: „Nepailskime melstis. Jėzus mokė, kad reikia „visuomet melstis ir nepaliauti“ (Lk 18, 1). Būtina melstis, nes mums reikia Dievo. Būti sau pakankamam – pavojinga iliuzija.“
Laiške romiečiams girdėjome žodžius: „Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą“ (Rom 10, 9–10). Tai labai aiški žinia, kad žmogaus tikėjimas veda į išgelbėjimą. Šiame gyvenime mes galime susitvarkyti su savimi ir padėti kitiems. Tai Geroji Naujiena. Na, o toks gyvenimas veda į laimėtą amžinybę, kuri yra mums dovanota, jei žmogus tiki širdimi ir tai išpažįsta lūpomis. Tačiau į išbandymus pakliūva ne tik atskiri žmonės, bet ir tautos. Šią savaitę minėsime Kovo 11-ąją, kuri mums primena iškovotos ir laimėtos Laisvės ir Nepriklausomybės atkūrimo stebuklą. Mes jau patyrėme, kokia tai didelė ir nuostabi Dievo dovana, o ypač šiomis dienomis suprantame jos reikšmę, stebėdami dramatiškus įvykius Ukrainoje.
Toliau meldžiamės už ukrainiečių tautą, kad žmonės Ukrainoje būtų dabar išgelbėti, panašiai kaip kažkada išrinktoji tauta, kuri kentė priespaudą ir išsilaisvino šaukdamasi Viešpaties vardo. Pirmasis šiandienos skaitinys mums priminė: „Egiptiečiai elgėsi su mumis žiauriai ir engė mus, užkraudami mums eiti sunkų lažą. Mes šaukėmės Viešpaties, savo protėvių Dievo; Viešpats išgirdo mūsų balsą ir pažvelgė į mūsų kančią, vargus ir priespaudą. Viešpats išvedė mus iš Egipto galingu kumščiu ir pakelta ranka – su klaiką keliančia galybe, su ženklais ir nuostabiais darbais“ (Įst 26, 6–8). Viešpatie, ir mes šiandien meldžiame tos galingos Tavo pagalbos, kuri vienintelė gali išgelbėti ir tautas, ir šį pasaulį!
Šių metų Gavėnios laikas tapo ypatingas dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Karas yra ta dykuma, kurioje kaunamasi su priešu. Jėzaus, įveikiančio priešą pasninku ir malda, pavyzdys mums turi priminti ir mūsų pareigą, pasak popiežiaus Pranciškaus, sėti gėrio sėklas, daryti gera ir nepaliauti melstis. Esu užklaustas, kaip konkrečiai galėtume praleisti šių metų Gavėnią, kad galėtume sakyti, jog atsiliepėme į maldos bei atgailos kvietimą Bažnyčioje ir pagalbos bei gero darymo kvietimą popiežiaus laiške.
Noriu Jums, brangieji, pasiūlyti 10 punktų, kuriuos, manau, yra svarbu šiuo metu apsvarstyti, jei norime vaisingai praleisti šių metų Gavėnios laiką.
- Priimkime Eucharistiją kiekvieną sekmadienį arba dažniau.
- Melskimės Rožinio maldą kiekvieną dieną.
- Neapleiskime pasninko penktadienį.
- Atlikime išpažintį.
- Perskaitykime Šventojo Rašto ištrauką kiekvieną dieną.
- Paaukokime savo lėšų padėti Ukrainos žmonėms (į Lietuvos Caritas sąskaitą arba trumpuoju nr. 1485 5 eur akcijoje „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“).
- Padėkime pabėgėliams iš Ukrainos – jei turime galimybę, priimkime pabėgėlius registruodamiesi internetinėje svetainėje www.stipruskartu.lt.
- Susipažinkime su informacija dėl į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Nukreipkime pagalbos ieškančius ukrainiečius į migracijos departamentą, Caritas ar kitą pagalbą teikiančią organizaciją.
- Neleiskime, kad skleistųsi neapykantos kalba prieš rusų tautybės Lietuvos piliečius ar gyvenančius Rusijoje žmones. Susisiekime su savo draugais Rusijoje, papasakodami, kas vyksta Ukrainoje, o Ukrainoje gyvenančiųjų paklauskime, kokia pagalba būtų reikalinga.
- Pagalvokime ir galbūt apsispręskime pagloboti našlaitį vaiką, atvykusį iš Ukrainos, arba užmegzkime draugystę su mūsų parapijose apsigyvenusiais ukrainiečiais pabėgėliais.
Šiandien taip pat prisimename Lietuvius visame pasaulyje. Meldžiamės kad lietuviai būtų vieningi ir dėl savo krašto gerovės, bet ir dėl mūsų brolių seserų ukrainiečių. Laiške, skirtame Maldos už lietuvius visame pasaulyje dienai, LVK pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas rašo: „Kviečiu ten, kur esate, Jūsų gyvenamose šalyse, padėti ukrainiečių bendruomenėms, telktis ir aktyviai veikti, kad vėl Europoje įsivyrautų taika, kad karas Ukrainoje baigtųsi. Taip pat kviečiu padėti karo siaubą kenčiantiems žmonėms, remiant organizacijas, kurios telkia tokią paramą. Tegul mūsų ginklai šioje kovoje būna malda ir konkretūs darbai dėl laisvės, dėl tiesos, dėl taikos. Dieve, laimink Ukrainą!“
