Nuotraukos – Linos Urbonienės, klier. Manto Skaivydo
Pilnutėlė aikštė Šiluvoje rugsėjo 9-ąją paliudijo, kad ir šiandien, kaip ir per amžius, čia tebeieškoma ir atrandama paguoda, ramybė ir viltis. Į Artimo meilės ir sveikatos dieną atvyko ar buvo kitų čia atlydėti kančių, ligų, negalių slegiamieji. Rinkosi ir tie, kurie iš artimo meilės stoja prie sunkiausių ligonių lovų, tiesia arbatos puodelį senatvės slegiamam, įvairiopai pasitarnauja būdami gydytojai, slaugytojai, globos namų darbuotojai, vargą mažinančių organizacijų bendradarbiai ar savanoriai, draugijų, bendruomenių, šeimų nariai.
Šią dieną Šiluvoje apsilankė Kauno, Panevėžio medikai, Maltos ordino pagalbos tarnybos bei Carito Lietuvoje vadovai, Lietuvos samariečių bendrija, „Arkos“ bendruomenė, Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro, Lietuvos Biblijos draugijos atstovai, įvairių globos, senelių namų bendruomenės.
Liturginę katechezę aikštėje sakęs kunigas Tomas Janavičius, kuris yra ir Šiaulių vyskupijos Carito direktorius, atkreipė dėmesį į Ligonių patepimo sakramentą, pabrėžė, kaip svarbu nebijoti ligos situacijoje padėti žmogui būti su Kristumi, tačiau ir apgailestavo, jog, pvz., kaimo vietovėse, kur gyvena daugiau garbaus amžiaus žmonių, šis sakramentas darosi „išeinantis iš mados“.
Katechezėje paliesta gyvenimo kryžiaus tema. Pasak kunigo, Jėzus nenori mūsų kančios, ligų, „nedalija kryžių“. Tas skausmingas gyvenimo kryžius, kurį nešamės, – tai sunkumas, kurį patiriame nepajėgdami atsižadėti savęs, atsisakyti kažko, ko mums labai gaila, kažką padaryti gera dėl kito.
„Lengvos laidotuvės to žmogaus, kuris mokėjo išdalyti savo gyvenimą kitiems“, – kalbėjo dvasininkas, beje, pastebėdamas, jog vargšai, neįgalieji yra tikrasis Bažnyčios turtas, nes jie moko kitus mylėti. Visi esame „neorganizuotasis Caritas“, kai stengiamės vieni kitiems būti tikrais broliais ir seserims.
„Esate mūsų pagrindiniai atlaidų svečiai, ir mes džiaugiamės, kad galime jums pasitarnauti“, – sakė iškilmių Eucharistijos pradžioje arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, sveikindamas savo silpnume meilę priimančių ir jai tarnaujančių piligrimų minią Šiluvos aikštėje, taip pat ir koncelebruojančius brolius kunigus, ypač ligoninių kapelionus.
Eucharistijos liturgijai vadovavęs Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Darius Trijonis savo homilijoje atkreipė dėmesį į Evangeliją, kaip Mergelė Marija skuba lankyti savo giminaitės Elzbietos. Tai primena, kad gerą darbą galima padaryti per mažą gestą – maltiečių sriubos lėkštę, pačias įvairiausias Carito tarnystes, kapelionų palydėjimą ar asmeniškai kuriant gėrio aplinką.
Vyskupas D. Trijonis priminė popiežiaus Pranciškaus pastebėjimą, jog dar daug kenčiančių moterų, vaikų pasaulyje yra visuomenės abejingumo šešėlyje ir kad vargšai, ligoniai yra ne skaičiai, bet žmonės su savo istorijomis.
Ganytojo mintimi, meilė vargšams turi peržengti paprastos labdaros ribas; tai turi paliesti ne vien mūsų kišenę, bet ir širdį.
„Kai darysite gerą darbą, paklauskite savęs: ką dar daugiau galėčiau padaryti dėl kenčiančiojo?“ – ragino vyskupas D. Trijonis, pabrėždamas, kad tokiu būdu kuriame nuostabų žmogiškąjį ryšį ir kartu Dievo meilės pasidalijimo džiaugsmą.
Eucharistijos atnašų procesijoje buvo nešami nedideli dėmesingos meilės gestai: Maltos ordino pagalbos tarnybos atlaidų savanoriams dovanojama duona, Biblijos draugijos psalmynai, kurie vėliau buvo išdalyti ligoniams, kad jie galėtų nepaliaudami šlovinti Viešpatį savo lovoje ar nepakildami iš neįgaliojo vežimėlio. Šiuose vežimėliuose, per pačių silpniausių, bet Dievo mylimiausių ir Jį mylinčių žmonių rankas, šį kartą prie altoriaus visų vardu atkeliavo ir duona bei vynas Eucharistinei aukai.
Baigus švęsti Eucharistiją, rankų uždėjimu ir malda vyskupai ir kunigai teikė ligoniams asmenišką palaiminimą, kurį žmonės noriai priėmė kantriai stodami į ilgas eiles aikštėje.
Apie artimo meilę karo fone – kaip nepavargti? – šia tema po pietų Kauno arkivyskupijos Caritas surengė diskusiją Šiluvos piligrimų centre. Kasdien atlaidų piligrimus užsukti kviečia Carito kiemelis, kuriame tarnauja atskirų dekanatų karitiečiai. Čia vaišinama arbata, atsidėkojant galima paremti Carito tarnystę.
Pažvelgti į save, savo istoriją per Jėzų, per Jo pervertą Širdį, per Dievo meilę, nesitraukti ir pasitikėti, kad Jis mus myli labiau, nei mes patys save – drąsino homilijoje kunigas Kęstutis Dvareckas, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas, rugsėjo 9-osios vakarą Šiluvos aikštėje meldžiant vilties įvairių priklausomybių varginamiems žmonėms.
Jiems linkėta ir po ilgų ieškojimų ar nesėkmių dar daugiau atkaklumo, nenuleisti rankų. Eiti sveikimo keliu labiausiai reikia Dievo malonės.
Artimo meilės ir sveikatos dieną užbaigė Vidinio išgydymo pamaldos Šiluvos bazilikoje su kunigu egzorcistu Arnoldu Valkausku bei „Gailestingumo versmės“ bendruomene.
Šiuos fiziniam ir dvasiniam išgydymui tarnaujančius žmones sutikti ir drauge melstis Šiluvoje galima ir paskutiniais mėnesių penktadieniais, vakarais, kai švenčiama Vilties (Ligonių) diena.
Šiluvos Marijos draugija rengė Švenčiausiojo Sakramento adoraciją, kuri truko per visą naktį.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
