Vasario 12 d., šeštadienį, Pal. J. Matulaičio namuose Švč. M. Marijos vargdienių seserų kongregacijos ir Iustitia et Pax (Teisingumo ir taikos) komiteto iniciatyva vyko ketvirtasis Bažnyčios socialinio mokymo pagrindų seminaras. Pranešimus „Krikščionis ir politika – nuo sampratos link politikos“ bei „Gamtos ir aplinkos apsauga. Žmogiškoji ir aplinkos ekologija“ skaitė Arūnas Kučikas bei kun. Žydrūnas Vabuolas.
Kun. Ž. Vabuolas padarė įvadą apie valstybę ir valdžią, kurie, palyginti su socialine ekonomika, yra senesni dalykai – apie valstybę žinota jau antikoje, o žemiškasis valdovas buvo suprantamas kaip dievas ar jo paskirtasis. Izraelitai neturėjo karaliaus, buvo valdoma per teisėjus ir laukiama tobulo valdovo, mesijo. Jėzus atsisakė politinio mesianizmo ir skelbė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“ (Jn 18, 36).
Valstybė, kaip susitarimo dalykas, yra Dievo dovana, tačiau jos negalima sudievinti; kita vertus, negalima į valstybę žiūrėti kaip į priešą – pasak pranešėjo, toks požiūris atsiradęs sovietmečiu.
Pasak A. Kučiko, krikščionio veikimas visuomenėje turi būti dosnus ir atsakingas. Pabrėžta svarba, kad priimami įstatymai derėtų su teisinga asmens samprata, o nežiūrint demokratijos būtų laikomasi moralinių nuostatų. Krikščionims, kaip drąsinta pranešime, reikėtų būti ypač aktyviems tokiose srityse, kaip šeima, gyvybės apsauga, vaikų auklėjimas, lytiškumo samprata, religijos laisvė. Jiems svarbi mikroerdvė: darželis, mokykla, parapija, pastoracinė taryba etc.; jiems aktualu palaikyti bendruomeniškumą, ieškoti lyderių, turinčių lyderystės sugebėjimų.
Kun. Ž. Vabuolas, kalbėdamas apie ekologijos problemas, sakė, jog stokojant gero santykio su Dievu nebėra ir teisingo jo santykio su gamta. Vyrauja du kraštutinumai: gamtos sudievinimas arba visiškas nesiskaitymas su ja. Pranešime atkreiptas dėmesys, kad gamtiniai procesai pirmiausia turi būti gerbiami pačiame žmoguje, kad pagarbiai, pagal Dievo tvarką būtų elgiamasi su aplinka. Į ją – sveiką, nežalojančią turime teisę, tačiau tikrovėje patiriame beribę oro taršą, maisto modifikavimą, neišspręstą dėl neteisingo pasidalijimo bado problemą, milijoninius pelnus, gaunamus nesiskaitant su gamtos sauga, nesirūpinant, koks palikimas atiteks ateities kartoms. Pranešime pabrėžta ir kiekvieno žmogaus atsakomybė už ekologiją.
