Garbieji broliai vyskupai,
Gerbiamieji valdžios atstovai,
Brangūs broliai ir seserys!
Jau du tūkstančius metų Bažnyčia kreipiasi į Švč. Mergelę Mariją Angelo Gabrieliaus įkvėptais žodžiais: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk, 1, 28).
Ir būtent toks yra pasveikinimas, kuriuo norime kreiptis šiandien į mūsų Viešpaties Motiną.
Tai yra atpirktųjų liudijimas, kurie labai gerai žino, kokie yra malonės stebuklai, kuriuos Visagalis įvykdė joje ir per ją visame pasaulyje.
Aš taip pat priimdamas jūsų mylimo arkivyskupo Liongino Virbalo kvietimą su malonumu atvykau kaip piligrimas į šią nuostabią baziliką, mūsų Motinos šventovę Šiluvoje, visos Lietuvos privilegijuotą pamaldumo į Mergelę Mariją vietą, paženklintą mūsų dangiškosios Motinos buvimu.
Man labai džiugu būti čia kartu su jumis ir taip pat kartu su jumis švęsti šią Eucharistiją Marijos pagerbimo šventėje ir prašyti jos motiniškos globos Bažnyčiai visame pasaulyje, ypač šeimoms.
Šventasis Tėvas, atsiuntęs mane kaip savo atstovą jūsų šaliai, yra kartu su jumis, todėl melskimės taip pat ir už jį, prašydami Viešpatį per Švč. Mergelės Marijos užtarimą jam labiausiai reikalingų malonių.
Sveikinu visus jus, broliai vyskupai, kunigai, vienuoliai, valdžios atstovai ir visi čia esantys tikintieji, ir, laimindamas jus apaštaliniu palaiminimu, perduodu jums Šventojo Tėvo Pranciškaus, kuris siuntė mane pas jus, meilę, artumą ir bendrystę.
Mūsų tikėjimo kelionėje, einant pasaulio keliais, mums pavyzdys, pagalba ir bičiulystė yra mūsų Motina, Švenčiausioji Mergelė. Marija yra nepavargstanti jos Sūnaus, mūsų Išganytojo bendradarbė. Marija yra pirmoji ir tobula Jėzaus mokinė.
Marija yra mums ne tik Motina, bet ir mūsų auklėtoja bei mokytoja. Į ją kreipiame pilnus žavesio ir kontempliacijos žvilgsnius, žvelgdami į ją kaip į mums duotą pavyzdį, su sūnišku įsipareigojimu sekti ja.
Dabar Švenčiausiajai Mergelei Marijai, mūsų Motinai, patikėkime savo prašymus su sūnišku pamaldumu, kad jos užtarimu mūsų malda taptų vertinga, ir su jos pagalba galėtume patirti tai, ko dėl savo trapumo, vien tik žmogiškomis pastangomis, nepajėgiame gauti.
Šventoji Mergele, išlaisvink mus iš blogybių, kurios mus plaka, ir padėk mums maksimaliai įvertinti didžias gėrio galimybes, kurias Viešpats yra įdėjęs mūsų širdyse, kad galėtume žvelgti į ateitį su vis labiau augančia viltimi.
Kaip jau gerai žinote, šių metų pabaigoje, kaip tik Švč. Mergelės Marijos Prasidėjimo šventėje, pradėsime Šventuosius Gailestingumo metus. Tai bus Jubiliejiniai metai, kaip Šventasis Tėvas sakė, kad gyventume kasdienoje gailestingumu, kurį nuo amžių Tėvas mums išlieja; kad leistume Dievui mus nustebinti, nes Dievas niekuomet nepavargsta mums kartoti, jog mus myli ir nori su mumis dalintis savo gyvenimu.
Šventieji metai, kuriais Bažnyčia, tai reiškia, jog mes visi, labai aiškiu būdu skelbsime Dievo gailestingumą, kaip Jėzaus Kristaus apsireiškimo esminį momentą, būdami tikri dieviškojo gailestingumo liudytojai, išpažindami jį ir juo gyvendami.
Jubiliejiniai Gailestingumo metai, kuriais Bažnyčia taps Dievo žodžio aidu, skambančiu stipriai ir įtaigiai, kaip atleidimo žodis ir gestas, kaip palaikymas, pagalba ir meilė. Niekuomet nepavargstanti teikti gailestingumą ir visuomet būdama kantri guodžiant ir atleidžiant.
Besiruošdami šiems Šventiesiems Gailestingumo metams galėsime atlikti konkrečius veiksmus žvelgdami į dešimtis tūkstančių pabėgėlių tragediją, kurie bėga nuo karo ir bado keliaudami su viltimi gyventi. Šventasis Tėvas praeitą sekmadienį per „Viešpaties Angelo“ maldą mums priminė, kad Evangelija mus kviečia ir mūsų prašo būti „artimu“ tiems, kurie yra patys mažiausi ir apleisti. Kad jiems galėtume konkrečiai suteikti vilties. Ne vien tik pasakyti: „Drąsos, būk kantrus!..“ Krikščioniškoji viltis turi būti kovojanti ir atkakli einantiems link saugaus tikslo.
Ir kol mūsų šalių valdžios atstovai tęsia diskusijas, kur ir kaip galima padėti persekiojamiems mūsų broliams krikščionims ir pabėgėliams, kurie beldžia į mūsų duris, Šventasis Tėvas kreipiasi į parapijas, į vienuolines bendruomenes, į vienuolynus ir į visos Europos šventoves, kad konkrečiai išreikštų Evangeliją ir priimtų po vieną pabėgėlių šeimą.
Prisimenant, kad gailestingumas yra antras meilės vardas, „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).
Šiam tikslui mus įkvepia vienintelė tiesa, kuri neapgauna, vienintelė viltis, kuri nenuvilia, Kūdikis Jėzus, kurį Marija saugo savo rankose, kartodama mums tai, ką tarnams sakė Kanoje: „Darykite ką Jis jums lieps.“
Būtent tokia yra Švč. Mergelės Marijos žinia, kuria ji kreipiasi į mus, kai mes einame kietais ir sudėtingais žemės keliais, kad nepamirštume ir neišsižadėtume mūsų krikščioniškųjų šaknų ir kad įžiebtų mumyse tikėjimo, vilties ir meilės ugnį, ant kurios yra statomas krikščionio gyvenimas ir misija, ant kurios galėtume išsaugoti pradinį Bažnyčios ir Lietuvos pavasarį ir tęsti vieningą ir autentišką visuomenę, kuri remtųsi tiesa, gyvybės, šeimos, meilės, solidarumo, sutarimo ir taikos saugojimu.
Iš visos širdies suteikiu jums Šventojo Tėvo vardu apaštalinį palaiminimą. Amen.
