Sužadėtinių rengėjų Santuokai mokymai (supervizijos) Šeimos centre (2015 11 04–05)
Lapkričio 4 ir 5 d. arkivyskupijos Šeimos centre vyko sužadėtinių rengėjų mokymai (supervizijos). Juos vedė VDU dėstytoja doc. dr. Nijolė Liobikienė ir Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro bendruomenių koordinatorė, viena iš Sužadėtinių rengimo Santuokai programos sudarytojų Vijoleta Vitkauskienė.
Iš Kauno miesto parapijų ir Kauno II dekanato atvykę savanoriai – sutuoktinių poros - diskutavo apie problemas, kylančias vedant grupes sužadėtiniams, o supervizijų metu buvo bandoma pažiūrėti į jas tarsi iš kito kampo, paieškoti įvairių šių sunkumų sprendimo būdų. Vieni sužadėtinių rengėjai jau skaičiuoja antrą vedamų grupių dešimtį, kiti – vos kelias. Buvo ir tokių, kurie dar tik apšyla kojas savo parapijoje ir su jauduliu ruošiasi pirmajam susitikimui.
Abu susitikimai, kuriuose dalyvavo skirtingos sužadėtinių rengėjų poros, prasidėjo bendra malda. Po to dalyviai kėlė jiems aktualius klausimus: kaip didinti programos efektyvumą? Kaip sužadėtinius įtraukti į procesą ir išlaikyti grupės narių aktyvumą? Ar reikėtų didinti susitikimų skaičių? Kiek laiko skirti namų darbams aptarti? Kaip sudominti lytiškumo ir Natūralaus šeimos planavimo (NŠP) temomis? Kiek bendrauti su parapijos klebonu ir kokius lektorius kviesti? Kokiu būdu motyvuoti sužadėtinius tęsti užsiėmimus po Santuokos? Tokių ir panašių klausimų kilo supervizijų metu. Dalyviai pasidalijo savo baimėmis pradedant vesti grupę, kylančiais jausmais, nusivylimu dėl neigiamos kai kurių sužadėtinių nuostatos Bažnyčios, sakramentų atžvilgiu.
Visi akcentavo poros liudijimo, grupės dinamikos, taip pat maldos už sužadėtinius svarbą. Ką reiškia, kai visi grupės nariai tyli? Galbūt jie susimąstę, o gal bijo, yra atsiriboję, nepasitiki, nesupranta, o gal paprasčiausiai yra pavargę? Lektorės supažindino su keliais grupės „išjudinimo“ metodais, pasidalijo pavyzdžiais iš savo praktikos.
Pertraukėlių metu dalyviai vaišinosi, diskutavo mažose grupelėse. Supervizijose netilo ir mažųjų klegesys. Netoliese žaidžiantys vaikai vis „patikrindavo“ tėvelius, o patys mažiausieji ramiai klausėsi įsitaisę mamoms ir tėčiams ant kelių. Tikimės, kad Šeimos centre užaugs dar viena savanorių karta!
Supervizijos dalyvių atsiliepimai
Gavau „skiepą“ nuo problemų.
Grupių sužadėtiniams vedimas stiprina mūsų pačių santuoką. Norėtume bendrų rekolekcijų sužadėtinių rengėjams.
Svarbu savęs nesureikšminti. Turime „sėti sėklą“, bet ne visur ta dirva bus derlinga.
Laikui bėgant mūsų įgūdžiai gerės.
„Eureka“ – mus sieja bendras jausmas ir bendra misija. Nesame palikti vieni.
