Vasario 17 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje vykusioje kunigų nuolatinio ugdymo konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitė Elvyra Kučinskaitė – ilgametė išsiskyrusiųjų sielovados bendradarbė, šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai" viena iš įkūrėjų, jo vadovė ir sielovadininkė, straipsnių ir knygų autorė. Konferencijos pabaigoje aptartos sielovados aktualijos, kurias pristatė vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, o 2015-ųjų arkivyskupijos sielovadinę ir ekonominę padėtį pristatė arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Konferencijos viešnia, Kauno arkivyskupo pakviesta, pasidalijo su kunigais išsiskyrusiųjų asmenų dvasine ir psichologine būsena ir kaip jiems galėtų padėti Bažnyčia, parodydama gailestingumą ir su jautrumu šiems žmonėms pasitarnaudama. Prelegentė pasidalijo asmeniška patirtimi, kaip pati, skyrybų skausmą išgyvenusi, tuo metu nerado pagalbos (teko kreiptis konsultacijos pas protestantus), dėl to kilo mintis su bendraminčiais kurti savipagalbos grupes, kurios paskui išaugo į „Bendrakeleivių“ judėjimą. Labai greit buvo pastebėta svarbi sutelktinė kunigo, psichologo ir sielovadininko pagalba skyrybų krizę išgyvenantiems žmonėms. Nors nebuvo siekiama katechizuoti, evangelizuoti tų žmonių, tačiau jų atvirumas ieškojimui dažnai savaime pasitarnaudavo ir Dievo atsiradimui jų gyvenime. Svarbiausias tikslas – išbūti šalia tų kenčiančių žmonių jų krizėje, padėti atverti jų skausmą, išlieti ir įveikti neišvengiamai kylančius kaltės ir pykčio jausmus, susigrąžinti orumą, palydėti, kad toliau gebėtų atlikti savo pareigą ir pašaukimą – gyventi.
„Šiame procese nuo pat pradžių labai svarbus buvo kunigo dalyvavimas. Tai buvo žinia šiems žmonėms, kad Bažnyčia su jais ir jie nėra atmesti. Kunigas kaip ženklas, malda prieš ir po susitikimo, nesvarbu, kas būtų susirinkę, ir tai darė savo darbą“, – sakė E. Kučinskaitė. Jai pačiai bendravimas su šiais žmonėmis darsyk patvirtino, jog šeima – tai tikrai Dievo sukurta tikrovė. Todėl jos subyrėjimas yra tragiškas, sukeliamas skausmas nepakeliamas, ypač sunkūs skyrybų padariniai vaikams, ir šių krizių įveikti be Dievo pagalbos taip pat neįmanoma.
Daug dėmesio sielovadininkė skyrė išsituokusiojo asmens sunkiai dvasinei būsenai ir atkreipė dėmesį, jog jau ir taip sužeisti šie žmonės per Sutaikinimo sakramentą kartais išgirsta, jog skyrybos buvusios neteisingas, negeras pasirinkimas etc. Šia proga buvo paprašyta kunigų daugiau gailestingumo ir empatijos, kitaip šie žmonės dar labiau patiki savo kalte (o juos prislegia labai didelė kaltė – prieš šeimą, vaikus, tėvus, prieš Bažnyčią, prieš visuomenę ir pan.), galvoja, jog Dievas jiems negali atleisti, jiems nėra vietos Bažnyčioje ir nutolsta nuo bažnytinės bendruomenės. Be kita, E. Kučinskaitė pastebėjo, jog žmonėms būna skaudžiausia, kai jie negali pasinaudoti Sutaikinimo sakramento malone, negali gauti išrišimo.
Pasak konferencijos viešnios, sielovadininko užduotis yra atlikti samarietišką gestą – pasilenkti prie žmogaus, išbūti su juo toje kančioje, išlaukti, būti gailestingumo liudytoju, ir tik tuomet, pasitikint Dievo gailestingumu, gali prasidėti ilgai trunkanti sveikimo ir atsivertimo kelionė.
E. Kučinskaitė pasidalijo mintimis, kaip „Bendrakeleiviai“ Vilniaus arkivyskupo kvietimu plečia sielovadinę pagalbą. Parengta programa savipagalbos grupelėms parapijose, sutelkti savanoriai. Tai, pasak konferencijos viešnios, galėtų būti ir tam tikra pagalba pačioms bendruomenėms jautriau ir labiau įsigilinti į skyrybų problemą ir ne atstumti, o priglausti nuo jų kenčiančius žmones.
Vėliau Kauno arkivyskupas taip pat atkreipė dėmesį į šiandienos Bažnyčios kvietimą padėti būti Bažnyčioje visiems žmonėms, jų neatskiriant, bet įsijaučiant į jų bėdas. Kad žmonės laukia paguodos Bažnyčioje, ypač per Sutaikinimo sakramentą, sakė ir arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, paragindamas kunigus išlaikyti šį sielovadinį gailestingosios meilės egzaminą.
Be kitų sielovados aktualijų, kunigai buvo pakviesti dalyvauti metinėse rekolekcijose (vienas jų ves kunigas pogrindininkas, redemptoristų vienuolis iš Slovakijos), supažindinti su išsamesne Gailestingumo kongreso Vilniuje programa, dokumentiniu filmu „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“ (2016) ir paraginti skelbti tai parapijų informacijos priemonėmis (nuo vasario 26 d. filmas bus rodomas visuose „Forum Cinemas“ kino teatruose.) Arkivyskupas dėkojo kunigams ir kvietė toliau aktyviai įsitraukti į budėjimą arkikatedroje suteikiant žmonėms išpažinties ar dvasinio pokalbio galimybę (pats arkivyskupas taip pat budėjo arkikatedroje vasario 13 d. popietę).
Konferencijoje pranešta apie arkivyskupijos organizuojamus renginius parapijų aktyviesiems bendradarbiams. Toliau vyksta mokymai Atsinaujinimo dienų parapijose rengėjams. Nuo kovo Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centre prasidės atskiri seminarai ir rekolekcijos parapijų zakristijonams, vargonininkams, referentėms, maldos grupių vadovams. Norima auginti šių žmonių tikėjimą, įgūdžius atstovauti parapijų bendruomenėms, atgaivinti jų dvasią, kad jie gebėtų uždegti kitus. Mokymus ves vyskupai, kunigai, seserys vienuolės ir kt. Visų parapijų atstovai kviečiami juose dalyvauti (žr. išsamiau >>).
Vėliau konferencijoje arkivyskupas L. Virbalas kunigams pristatė 2015 metų Kauno arkivyskupijos sielovados ir ekonominę situaciją (žr. išsamiau >> ; bus skelbiama vėliau ).
Susirinkimas užbaigtas bendra konfratrų malda ir pabendravimu prie pietų stalo. Kovo mėnesį kunigai drauge susirinks Didžiosios savaitės ketvirtadienį švęsti Krizmos Mišių arkikatedroje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
