Kauno akademinės bendruomenės piligrimystė Žemaičių Kalvarijoje: pažinti ir pripažinti gydantį Dievo veikimą (2017 07 03)Nuotraukos – Raimondos Janušauskaitės
Liepos 3 dieną Kauno aukštųjų mokyklų dėstytojai, pakviesti arkivyskupijos akademinės sielovados bendradarbių, jau antrą kartą kartu vyko į piligriminę kelionę. Praėjusiais jubiliejiniais Dievo gailestingumo metais buvo lankomos jubiliejinės Lietuvos šventovės, o šiais Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais trys dešimtys dėstytojų iš LSMU, KTU, VDU, ASU ir ILK akademinių bendruomenių, lydimi Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo SJ ir LSMU kapeliono monsinjoro Artūro Jagelavičiaus, vyko į Žemaitiją, kur šiomis dienomis švenčiami didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai ir minimas Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejus.
Ankstų pirmadienio rytą prasidėjusi trijų valandų kelionė Žemaičių Kalvarijos link neprailgo, besidžiaugiant po metų įvykusiu susitikimu su kolegomis, meldžiantis Rožinio maldą, susipažįstant su Žemaičių Kalvarijos atlaidų tradicija. Kelionės pradžioje maldininkus pasveikino arkivyskupas Lionginas, vėliau ILK sielovados vadovė Vilija Karaliūnaitė trumpai pristatė Bažnyčios atlaidų praktikos prasmę ir Žemaičių Kalvarijos kelio tradiciją. Atlaidų malonė teikiama Bažnyčios nustatytomis sąlygomis, o Žemaičių Kalvarijos atlaiduose viena sąlygų – Kristaus Kryžiaus kelio stočių apmąstymas. Eidami Kalvarijas esame kviečiami paliesti Kristaus žaizdas, pažinti Jo žmogiškumą, atiduotą mirčiai ir perkeistą Prisikėlimo. Todėl Kryžiaus kelio apmąstymas – tai galimybė žmogui pamatyti savo nuodėmingumą ir atverti širdį atleidimui.
Atlaidų diena buvo skirta maldoms už įvairių priklausomybių varginamus žmones. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo abu Telšių vyskupijos ganytojai – Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas, taip pat kunigai iš įvairių Lietuvos parapijų.
Arkivyskupas Lionginas homilijoje kalbėjo apie viltį ir pasitikėjimo Dievu galią. Pasak ganytojo, prie stebuklingojo Švč. M. Marijos paveikslo esantys votai liudija apie gydantį tikėjimo veikimą – pasveikusios rankos, kojos, širdys. Priklausomybės, iš pradžių nekaltos ir tikrai nieko blogo nežadančios žmogui, pamažu atima iš jo laisvę, sugriauna orumą, sunaikina gebėjimą gyventi. Arkivyskupas priminė, kad pal. Teofilius Matulionis, dar karo metais rašydamas ganytojiškąjį laišką savo tikintiesiems, kaip didžiausių pavojų, griaunantį žmonių ir fizinę, ir dvasinę sveikatą, nurodė alkoholizmą. Visi buvo pakviesti šią dieną Bažnyčios liturgijoje minimo šv. apaštalo Tomo pavyzdžiu vaduotis iš netikėjimo bei abejonės ir sveikti glaudžiantis prie Jėzaus žaizdų. Tam labai puikiai gali padėti Žemaičių Kalvarijoje einamo Kryžiaus kelio apmąstymas ir čia giedamų giesmių mintys.
Po šv. Mišių maldininkai, vadovaujami Kauno arkivyskupo, ėjo Kryžiaus keliu, meldėsi įvairiomis intencijomis. Po procesijos atlaidų dalyviams padėkojo ir laimingai į namus sugrįžti palinkėjo Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius K. Kėvalas, buvęs Kauno arkivyskupijos augziliaras, be to, ir akademinės sielovados vadovas.
Akademinės bendruomenės piligrimai, pasistiprinę vaišėmis turizmo sodyboje prie Platelių ežero, aplankė Beržoro Šv. vysk. Stanislovo ir Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčias. Apie jų istorinio ir kultūrinio paveldo vertę papasakojo klebonas kun. Rimvydas Marozas.
Pakeliui į namus piligrimai pasidalijo išgyventos maldingos praktikos patirtimi, įgyta samprata, kilusiais jausmais. Ši piligrimystė buvo puiki priemonė kiekvienam asmeniškai pagilinti Dievo meilės patirčiai, melstis akademinės bendruomenės bendrystėje vieniems už kitus prašant santarvės, savitarpio pagalbos malonės.
Vilija KARALIŪNAITĖ
