Balandžio 19 d., Didįjį penktadienio vakarą, pagerbdama Viešpaties kančią ir mirtį ant kryžiaus, Bažnyčia suklupo ant kelių. Tokia nuolankia malda Tėvui Jėzaus pavyzdžiu Alyvų sode, guldamas kniūbsčias priešais altorių, Viešpaties Kančios pamaldas (šią dieną bažnyčiose šv. Mišios neaukojamos) Kauno arkikatedroje pradėjo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Algirdas Jurevičius.
Pamaldose dalyvavo ir homiliją pasakė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, taip pat kun. Artūras Kazlauskas bei kunigai misionieriai iš Slovakijos. Šių pamaldų kulminacija buvo šventojo Kryžiaus, iškilmingai atnešto per arkikatedrą prie altoriaus, pagarbinimas.
Žodžio liturgijoje pagarbiai stovint buvo klausoma Viešpaties kančios istorijos pagal mylimiausiąjį Jėzaus mokinį šv. apaštalą Joną – vaidmenimis diakono, vyskupo ir kunigo skaitomoje istorijoje susirinkusiems pamaldose teko Jėzų pasmerkusios minios vaidmuo ir išgyvenimas to baisiojo žmonių teismo ir šūksnio: „Ant Kryžiaus Jį!“ Tą vakarą tai tarėme už tuos, kurie nusigręžė nuo Jėzaus, tik vaikščiojusio jų gatvėmis, dariusio stebuklus, mokiusio juos ir gydžiusio.
„Klusnus iki mirties. Šie apaštalo Pauliaus žodžiai yra visa Viešpaties kančios esmė“, – sakė vėliau savo homilioje arkivysk. S. Tamkevičius, pakviesdamas įsižiūrėti į Kančios istorijos veikėjus mąstant apie savo dabartį: kur šioje istorijoje galėtume atpažinti save ir savo gyvenimą. Judo sidabriniai – ar būsime laimingi tik mąstydami apie „sidabrinius“? Petro išsigynimas – ar esame apverkę savo išdavystes? Piloto klausimas apie tiesą – ar nesame pasimetę tarp nuomonių skirtingumų? Ar, kaip Pilotui, mums ne svarbiausia išsilaikyti valdžioje? Ar nebėgame nuo Kristaus veido, ar pasirenkame Jį kaip Barabas? Jėzaus nuplakimas – ar savo liežuviais neplakame kitų žmonių? Marija yra atiduoda mums kaip Motina. Argi galime jos nemylėti? Arkivyskupas užbaigė homiliją prašydamas Viešpatį atverti mus didesnei savo meilei, tokiai, kuri nebijo gyvybės atiduoti už savo draugus.
Ypatinga malda vėliau melstasi už visą Jėzaus kančia atpirktą pasaulį, popiežių Pranciškų ir Bažnyčią, ganytojus ir tikinčiuosius, katechumenus, viso pasaulio krikščionis, žydų tautą, dar netikinčius Kristaus, nepripažįstančius Dievo ir visą žmoniją.
Pamaldų pabaigoje procesijoje Švč. Sakramentas iš koplyčios buvo atneštas prie parengto Viešpaties kapo. Didįjį šeštadienį išgyvename tylos laiką, budime prie Viešpaties kapo ir su viltimi laukiame Velyknakčio šviesos.