Malda ir paminklo pašventinimu Kaune paminėtos kan. Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės (2019 09 20)
Paskelbta: 2019-09-20 19:58:51

Rugsėjo 20 d. vidudienį Kaune, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, buvo aukojamos šv. Mišios už garbės kanauninką, rašytoją, visuomenės veikėją, žinomą ir lig šiol žmonių atmintyje gyvą Juozą Tumą-Vaižgantą 150-ųjų gimimo metinių proga. Per savo gimtadienį Vaižgantas tarsi sugrįžo į Kauną, jo gyventojų džiaugsmui prisėdęs ant suolelio prie šventovės (dargi su savuoju šuneliu Kauku) – čia, pasibaigus Mišioms, buvo atidengta ir pašventinta Gedimino Piekuro sukurta bronzinė skulptūra, kuria dabar galės pasigrožėti kiekvienas senamiesčio ir bažnyčios lankytojas.

Šv. Mišioms už kan. Juozą Tumą vadovavo paskirtasis kardinolas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus, tėvas Kazimieras Ambrasas SJ, kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM, kun. Simas Maksvytis.

„Šiandien švenčiame 150-ąsias gimimo metines tikrai įspūdingo mūsų tautiečio, Dievo meilės ir gerumo liudytojo, kuris buvo ypatinga dovana tam laikmečiui. Jis turėjo vaiko sielą, kuri mokėjo nuolat stebėtis, gerėtis, ir turėjo stiprų ryšį su tauta, su Dievu, persmelkusį visą jo gyvenimą, mąstymą“, – sakė bažnyčios, kurioje tarnaudamas kan. Tumas praleido paskutinius 13 savo gyvenimo metų, dabartinis rektorius kun. K. Rugevičius.

Homilijoje pabrėžtas kan. Tumo geraširdiškumas, mokėjimas pagelbėti. Dievo žodžio skaitinys tądien kalbėjo apie turtų klastingumą, kuris nepalietė kan.Tumo, gyvenusio pranciškoniška dvasia – ką turėdavo savo kišenėse, jose iki vakaro nieko nelikdavę, viską išdalindavęs, visus šelpdavęs.

Gyvenęs, tačiau nieko „neužgyvenęs“, vis dėlto jis sugebėjo per 1,5 metų atnaujinti Vytautinę, tada vis niokojamą kylančių potvynių. Kun. Kęstutis pabrėžė kan. Tumo gyvenimo ir literatūrinės kūrybos giedrumą, tvirtumą, gebėjimą būti savimi. Jis neprarasdavo pasitikėjimo Dievu ir žmonėmis, troško šviesesnės Lietuvos, tad ir šiandien mums yra svarbus liudytojas.

„Prie šio nuostabaus paminklo prisilieskime prie Vaižganto dvasios“, – sakė paminklo idėjos sumanytojos Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, kai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atidengė, o kun. Kęstutis Rugevičius pašventino paminklą, pastatytą miesto lėšomis.

Vaižganto dvasią gyvai perteikė po sveikinimo kalbų nuskambėjusios ištraukos iš literatūrinio spektaklio „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“, kurias skaitė aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas. „Aš mylėjau Lietuvą“, – kaip šios šventės moto nuskambėjo paties Juozo Tumo-Vaižganto iškalbingiausias pasakymas, apimantis ir jo gyvenimą, ir kunigiškąją tarnystę, kurios pašaukimą, kaip pats yra rašęs, išmeldė motina savo maldomis.

 Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

Ganytojo žodis

BROLIAI SESERYS, šiandien mūsų užduotis – nenusiminti, save dovanoti kitiems meilės būdu ir šitaip mūsų krašte įtvirtinti vienybę, solidarumą per save leidžiant Dievo Dvasiai įeiti į pasaulį, būti Jos kanalu. Dievas ieško tokių liudytojų, kurie gyventų tiesa ir dvasia ir Jo artumą dovanotų pasauliui.
Tegu ŠVENTOJI DVASIA kreipia, džiugina ir drąsina mūsų širdis skelbti Gerąją Naujieną.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Svečių namai

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune