Nuotraukos – Šiluvos piligrimų informacijos centro ir Juozo Vaitkevičiaus (trečia)
Vasaros pabaigą įprastai ženklina Padėkos už laisvę sekmadienis Šiluvoje, kuris primena ir artina taip pat ir didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus (juos čia švęsime rugsėjo 7–15 d., žr. 2021 m. Šilinių programą >>).
Rugpjūčio 29-ąją vykstant į Laisvės šventę Šiluvos šventovėje ir šiemet Kauno arkivyskupija bei Šiaulių vyskupija kvietė dalį kelio nueiti pėsčiomis. Žmonių susibūrimas į piligrimų eisenas nuo Dubysos bei Tytuvėnų pusės paliudijo, jog ši tradicija tebėra brangi, gyva ir toliau puoselėjama.
Prasidėjusi sovietmečiu, aštuntojo dešimtmečio viduryje, nuo Eucharistijos bičiulių sąjūdžio ir sovietų valdžios visaip persekiota, ji tada išreiškė žmonių laisvės troškimą, patikint Lietuvos „laisvės bylą“ Šiluvos Dievo Motinos užtarimui. Dabar šios eisenos išreiškia padėką už Tėvynės laisvės dovaną, o šiemet, kai švenčiame Šeimos-Amoris laetitia metus, dar ypač melstasi už šeimas, kad jos būtų stiprus mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas (plačiau apie žygį kviečiame skaityti Silvijos Čižaitės-Rudokienės pranešime >>).
Po daugiau kaip dviejų valandų žygio pėsčiomis apie vidudienį Šiluva jau sveikino dvi piligrimų grupes – Kauno arkivyskupijos ir Šiaulių krašto ir kartu su jais keliavusius tarptautinės organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP) narius iš Brazilijos, Vokietijos, Ispanijos – Lietuvos bičiulius, kitados užtarusius prieš Kremlių mūsų Nepriklausomybės siekį.
„Tai atsakomybė, užduotis, įsipareigojimas“, – šitaip apie neabejotinai dangaus dovaną – mūsų laisvę sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas Šiluvos bazilikoje, pradėdamas iškilmingas šv. Mišias, kuriose paragino melsti gerojo Viešpaties globos ir Tėvynės dabarčiai, ir būsimiems jos laikams, ir ypač Lietuvos šeimoms.
Šv. Mišias koncelebravo žygyje keliavę Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ bei kunigas, Šiaulių vyskupijos kancleris Rimantas Žaromskis. Evangeliją skelbė ir patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas, patarnavo Jono Pauliaus II bendruomenės vyrai. Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
„Ačiū Jums, broliai ir seserys, kurie šį paskutinį rugpjūčio sekmadienį dalyvavote piligriminiame žygyje į Šiluvą. Tai mūsų padėka Dievui už laisvės dovaną. Turėdami laisvę, turime ir galimybę kurti visiškai kitokios kokybės savo ir Lietuvos gyvenimą, bręsti atsakingais ir laisvę mylinčiais Dievo vaikais. Gal sovietinės priespaudos nemačiusiems sunkiau suvokti, tačiau vyresnioji karta turi didelės priespaudos ir pozityvių permainų patirties. Žmonėms nereikia bijoti būti ištremties į Sibirą vien dėl to, kad mylėjo tėvų žemę ir sąžiningu darbu kūrė sau ir savo vaikams ateitį. Nereikia bijoti pasakyti tiesos žodžio, už kurį žmonės būdavo teisiami“, – sakė kardinolas Sigitas Tamkevičius savo homilijoje.
Tačiau, pasak ganytojo, turime akylai budėti, kad neužsidėtume naujų pančių. Juk šiandien neretai manoma, jog kiekvienas žmogus gali turėti savo tiesą, ir tiesa esanti reliatyvi, o krikščioniškoji moralė – atgyvena.
Homilijoje pabrėžta: mūsų laisvė nėra be ribų. Matome daugybę pavyzdžių, kaip laisvė pražudo žmones, vienus nuvesdama į alkoholio ir narkotikų liūną, kitus – į kalėjimus ar pataisos darbų kolonijas. Kardinolo žodžiais tariant, laisvės riba yra meilės įstatymas. Pvz., meilė artimui, kaip pažymi ir popiežius Pranciškus, dabar įpareigoja pasiskiepyti nuo koronaviruso. Jeigu žmogus netiki Dievo ir jo duotojo Apreiškimo ir myli tik save, jis pradeda nesuprasti, kad gali būti atvejų, kai privalu apriboti savo laisvę (visa homilija >>).
Vėliau Visuotinėje maldoje Viešpaties atnaujinančios Dvasios melsta popiežiui Pranciškui ir vyskupams – kad būtų drąsūs ir sektų Jėzumi; Lietuvai – kad ji kurtų gyvenimą ant tiesos ir teisingumo pamato; krikščioniškoms organizacijoms – kad būtų solidarios pandemijos sužeistame pasaulyje, politikams – kad būtų išmintingi rūpindamiesi bendruoju gėriu ir demokratijos ateitimi. Melstasi ir už humanitarinės pagalbos koridorių Afganistanui, už Europą, kad ji būtų svetinga pabėgėliams, o artėjant „Kūrinijos laikui“ (kuris popiežiaus Pranciškaus kvietimu prasideda rugsėjo 1-ąją ir tęsiasi iki Šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės) – už pasaulio atsakomybę kūrinijai ir savo aplinkai.
Pasibaigus šv. Mišioms, Šiluvos piligrimų informacijos centre pristatyta dailininkės grafikės Rūtos Onos Čigriejūtės paroda „Adelė Dirsytė“. Tai 23 grafikos kūriniai – knygos „Adelė Dirsytė“ (Maginificat leidiniai, 2020) liustracijos, kuriuos iki rugsėjo 11 d. galės apžiūrėti Šiluvos piligrimai.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
