į pirmą puslapį
Temos

 Gailestingumo jubiliejaus

2015 m. gruodžio 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą, popiežius Pranciškus, atverdamas Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris, visoje Bažnyčioje pradėjo ypatingąjį GAILESTINGUMO jubiliejų. Jis tęsis visus Bažnyčios liturginius metus iki Kristaus Visatos Valdovo sekmadienio, 2016 m. lapkričio 20 d.

KODĖL paskelbtas šis GAILESTINGUMO jubiliejus?

„Būna akimirkų, kai esame pašaukiami ypatingiau nukreipti žvilgsnį į gailestingumą ir patys tapti veiksmingais Tėvo veikimo ženklais. Kaip tik todėl paskelbiau Ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų. Tai turėtų būti Bažnyčiai malonės metas ir padėti padaryti tikinčiųjų liudijimą stipresnį bei veiksmingesnį“, – rašo popiežius Pranciškus ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus paskelbimo bulėje (2015 m. balandžio 11 d., Dievo Gailestingumo sekmadienis). BULĘ skaityti www.EIS.katalikai.lt >>

Kiekviena dalinė Bažnyčia, kaip skelbiama bulėje, yra tiesiogiai įtraukta išgyventi šiuos Šventuosius metus kaip ypatingą malonės ir dvasinio atsinaujinimo laiką. Todėl šis jubiliejus bus švenčiamas ir Romoje, ir dalinėse Bažnyčiose kaip regimas visos Bažnyčios bendrystės ženklas. LIETUVOS VYSKUPŲ LAIŠKĄ „Atsiverkime Gailestingumo jubiliejaus malonei“ skaityti www. katalikai/gailestingumojubiliejus/ >>

KOKIŲ GAILESTINGUMO darbų esame kviečiami nuveikti?
  • Leistis į piligriminę kelionę ir žengti pro Gailestingumo duris vyskupijų katedrose ar didžiosiose Romos bazilikose;

    Lietuvoje atvertos 15 jubiliejinių šventovių durys >>. 
    Kauno arkivyskupijoje Gailestingumo durys atvertos Kauno arkikatedroje ir Šiluvos bazilikoje >>.


    Į 15 jubiliejinių šventovių Lietuvoje keliaukime su PILIGRIMO PASU >>

    Piligriminė kelionė „turėtų rodyti, kad ir gailestingumas yra siektinas tikslas, reikalaujantis įsipareigojimo ir aukos. Piligriminė kelionė turi skatinti atsiversti: žengdami pro Šventąsias duris, leidžiamės apkabinami Dievo gailestingumo ir įsipareigojame būti gailestingi kitiems, kaip Tėvas yra gailestingas mums“.

  • Švęsti ir patirti Dievo gailestingumą per Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą prašant „Tėvą atleisti nuodėmes ir leisti paplisti jo gailestingam atlaidumui“.

    KAUNO ARKIKATEDROJE kasdien 15–21 val. ir pamaldų metu susitaikymui su Dievu (išpažinčiai) ar dvasiniam pokalbiui budi kunigai. 14–15 val. prie stalelio kasdien budi vienuoliai, su kuriais galima pasikalbėti rūpimais gyvenimo ir tikėjimo klausimais.

  • Būti gailestingi kaip Tėvas (plg. Lk 6, 36), nes „palytėti jo gailestingumo, galime diena iš dienos būti gailestingi kitiems“. Tai reiškia pamatyti „šio pasaulio vargus, gausybės brolių ir seserų, kurių orumas trypiamas, žaizdas“; išgirsti „jų pagalbos šauksmą“ ir atsiliepti į jį; paimti „kitus už rankų“ ir palaikyti, „kad jie pajustų mūsų artumo, draugystės ir brolystės šilumą“; daryti gailestingumo darbus kūnui ir sielai (plg. MV 15).

  • Priimti Šventųjų metų atlaidų malonę, tai yra patirti šventumą Bažnyčios, kuri yra visų Kristaus atpirkimo dovanotų išganomųjų vaisių dalininkė.
Daugiau informacijos

Kaip atnaujinsime Bažnyčios gyvenimą?

Šiais metais „BAŽNYČIOS gyvenimą, visą žmoniją ir neišmatuojamą kosmosą patikėsime VIEŠPAČIUI KRISTUI, prašydami jo išlieti savo gailestingumą kaip ryto rasą, kad visi artimiausioje ateityje imtųsi kurti vaisingą istoriją. Labai trokštu, kad ateinantys metai būtų persmelkti gailestingumo mums artinantis prie kiekvieno žmogaus ir nešant jam Dievo gerumą ir švelnumą! Visus, tikinčiuosius ir toli esančiuosius, tepasiekia kvapnusis gailestingumo aliejus kaip Dievo Karalystės, jau esančios tarp mūsų, ženklas“.
MISERICORDIAE VULTUS, 5

Gailestingumo darbai sielai

Nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvus ir mirusius.

Gailestingumo darbai kūnui

Išalkusį pavalgydinti, Ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti, ligonį aplankyti, mirusį palaidoti.

Galbūt buvome užmiršę rodyti gailestingumo kelią?

„Gailestingumas yra atraminė Bažnyčios gyvenimo sija. Visą jos pastoracinę veiklą turėtų gaubti švelnumas tikintiesiems; ji negali skelbti ir liudyti pasauliui be gailestingumo. Bažnyčios įtikimumą lemia gailestinga ir atjaučianti meilė. Bažnyčia gyvena „neišsenkamu troškimu siūlyti gailestingumą“. Galbūt jau ilgokai buvome užmiršę rodyti gailestingumo kelią ir juo eiti“ MISERICORDIAE VULTUS, 10