• Sielovados pasiūlymas 2019-iesiems. KELIAUKIME SU POPIEŽIUMI PRANCIŠKUMI (vasario mėnesio medžiaga)
• Kaip pasirengti SANTUOKAI. Informacija sužadėtiniams
• KASC: kovo 22–24 d. „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos
• SANTUOKOS ir ŠEIMOS studijų centras kviečia į seminarą „Reali svajonė: pokalbiai apie draugystę ir meilę“ lytiškumo ir rengimo šeimai tema (vasario 28 – kovo 1 d. Vilnius)
• Kviečia Gyvenimo ir tikėjimo instituto programos (2019 m. sausio–kovo mėn.)
• Holy Mass in English – šv. Mišios anglų kalba Kaune
• Sekmadienio šv. Mišios studentams Kaune
• VIDINIO IŠGYDYMO pamaldos
  Kaune (Įgulos ir Vytauto Didžiojo bažnyčiose), Rukloje, Šiluvoje

Klausimas: Ar krikšto tėvai gali būti ne katalikai?

Atsakymas: Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs – gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus. Sykiu Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas – krikšto liudininkas. Ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Mat Krikštas nėra vien trumpalaikė apeiga, o krikštatėvis – tik statistinė figūra ar kokia nors apeigų puošmena. Krikštatėviai, sutikdami eiti šias pareigas, sykiu prisiima ir gana rimtus įsipareigojimus, pvz., rūpintis, kad jo krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai, padėti kūdikiui tapti geru kataliku ir tuo rūpinantis pagelbėti tėvams.