į pirmą puslapį

Dievo tarnaitė Elena SPIRGEVIČIŪTĖ (1924–1944)

  • Beatifikacijos, arba kankinystės deklaravimo, byla (pirmoji Kauno arkivyskupijos istorijoje) pradėta 2000 m.;
  • kankinė pasaulietė, tikėjimo liudytoja, skautė, gynusi skaistumą ir paaukojusi gyvybę už garbę ir orumą;
  • Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga drauge su 30 tūkst. naujųjų tikėjimo kankinių pasaulyje ir 114 kankinių Lietuvoje įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), šv. Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.

Dievo tarnaitė Elena SPIRGEVIČIŪTĖ Gimė 1924 m. gruodžio 22 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. Mergaitę nuo kūdikystės kamavo ligos. Motinos pastangomis vėliau buvo išgydyta stuburo deformacija. 1931 m. pradėjo lankyti 15-ąją vidurinę mokyklą, vėliau įstojo į „Saulės“ mergaičių gimnaziją, kur buvo auklėjama seserų kazimieriečių.

„Elenutė kiekvieną rytą eidama į mokyklą užeidavo ir į Prisikėlimo bažnyčią. Išklausiusi Mišias, priėmusi Šv. Komuniją, skubėdavo pėsčia į mokyklą. Prieš Šv. Komuniją nebuvo galima valgyti, taigi ji iš ryto nevalgydavo. Po kurio laiko ji skundėsi, kad mokykloje skaudėdavo galvą. Motina patarė rečiau priimti Šv. Komuniją, kad galėtų iš ryto namuose pavalgyti. Elenutė paklausė motinos. Ji iš tiesų buvo labai religinga. Kaip dabar atsimenu, mes abi tėvų neraginamos kiekvieną vakarą suklaupusios miegamajame melsdavomės Dievuliui. Kiekvieną sekmadienį mes abi eidavome į bažnyčią, išklausydavome Šv. Mišias, prieidavome išpažinties ir priimdavome Šv. Komuniją. Mes abi namuose atlikdavome įvairius darbus: nuo kambarių tvarkymo iki gyvulių priežiūros. Elenutė šioje srityje buvo antras po mamos žmogus. Grįždama iš mokyklos Elenutė kaip kada skųsdavosi, kad iš jos pasišaipydavo draugės dėl jos kuklumo, skaistumo, geranoriškumo bei religingumo. Dėl to ji išgyvendavo, tačiau savo gyvenimo niekuomet nekeitė“ (iš sesers Sabinos Spirgevičiūtės-Šultienės atsiminimų).

„Tuo metu buvo įprasta, kad vyresni vaikai rūpinasi jaunesniais. Kadangi aš buvau jauniausias, Elenutė mane globojo, ji buvo man kaip antroji mama. Elenutė didelį dėmesį skyrė mano religiniam auklėjimui. Ji mane išmokė žegnotis, poterių ir mylėti Dievą. Be to, ji buvo ir pirmoji mano mokytoja mokinusi mane skaityti ir rašyti. Elenutė mane labai mylėjo, jautė didelę atsakomybę už mane. Ji su manimi dažnai žaisdavo, vežiodavo mane rogutėmis. Ir jeigu aš tik kur nors pradingdavau ( juk buvau vaikas), ji dėlto labai pergyvendavo ir intensyviai manęs ieškodavo.

Iš Elenutės daiktų nedaug kas pasiliko. Ypač man brangi jos įteikta man maldaknygė su jos ranka parašyta dedikacija. Tai vertingiausia relikvija susijusi su Elenute. Yra dar sagė su monograma EJ, bei keletas nuotraukų. Elenutė rašė dienoraštį. Jis apėmė 1940–1942 metų laikotarpį.

Ji buvo skautė. Atsimenu, kaip aš ir mama ją lydėjome iki Basanavičiaus alėjos, kur buvo autobusų stotelė, o iš ten Elenutė išvyko į skautų stovyklą. Ji nesiskundė sveikata, slidinėdavo, sportavo.

Elenutė giminaičiams kurdavo vaidinimus krikščioniškos dorovės temomis. Prieškambaris atstodavo sceną, o kambarys – žiūrovę salę“, – prisimena brolis Česlovas Spirgevičius. 

1943 m. gegužės 1 d. su troškimu padėti žmonėms, ypač vaikams, Elena įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Vokiečiams jį uždarius, mokėsi užsienio kalbų, lankė mokytojų kursus. Pasak tuomet ją pažinojusiųjų, buvo protinga, akyla, pagarbi vyresniesiems, dėmesinga patarimams, susijusiems su kilniais gyvenimo uždaviniais. Rašė dienoraštį, kuriame atspindi taurus dvasinis pasaulis, Dievą ir žmones mylinti širdis.

„Jėzau, gerasis mano Dieve, pasigailėk manęs, kad visuomet būčiau skaisti, tyra, sąžininga, meili ir gera. Marija, mano Motina, saugok mane nuo tamsių dėmių, kurios subjaurotų mano sielą. Leisk man gyventi lyg gėlei skaisčiai ir laimingai numirti“– rašė dienoraštyje 1941 02 23 d.

1944 m. sausio 3-iosios vakarą į Spirgevičių namus Kaune, Tvirtovės al. 91, įsibrovė keturi vyrai, pasivadinę policininkais. Įėję į kambarį jie ėmė puotauti, o apgirtę – siautėti. Motinos seserį Stasę Žukaitę vienas iš įsibrovėlių nušovė. Po to atėjūnai bandė priversti Eleną Spirgevičiūtę pasiduoti jų norams, priešingu atveju grasindami nužudyti. Elenai nepaklusus, įsibrovėliai nušovė ginusią skaistumą ir pasirinkusią mirtį dvidešimtmetę merginą. Yra paliudyta, kad ji paskutiniu momentu dar bandė persižegnoti .Palaidota senosios miesto kapinėse (Vytauto pr.), jas naikinant 1957 m. perlaidota Eigulių kapinėse.

Grobis jau sudėtas į maišus. „Svečiai“ aiškiai skuba, nervinasi, pyksta.
...tolimiausias kambariukas. Ant kušetės pamatau aukštielninką Elenutę. Šauta kiek žemiau dešiniosios akies. Sienoje kruvina kulkos žymė. Kūnas dar šiltas. Dešinė ranka apdeginta paraku. Tikriausiai ji norėjo paskutinį kartą persižegnoti. Kambarėlyje trošku nuo parako degėsių kvapo. To kvapo jau niekad nepamiršiu. Kaimynų kieme jau sustingęs Stasės kūnas: jai pataikė tiesiai į koją, o paskui dar iššovė į galvą.
- Motin, didžiuokis savo dukra, - pasako kažkas iš medikų po ekspertizės.
Kaune visi bemat sužino apie šiurpią tragediją.
Šv. Antano bažnyčioje – du karstai. Greta jų parapijos klebonas Juozas Želvys ir „Saulės“ gimnazijos kapelionas Alfonsas Grauslys. Paskutinis pagerbimas bažnyčioje. Laidotuvių procesija pajuda miesto kapinių Vytauto prospekte link. Diena šalta, pusto pūga. Prie kapo duobės buvęs klasės auklėtojas dar pasako:
- Elenute, aš visą laiką mokiau tave, o dabar tu pamokei mane...
Lietuvos žemelė priglaudžia dviejų kankinių kūnus.

(iš Č. Spirgevičiaus knygos „Mirtis atėjo iš Muravos“)

Malda prašant Eleną SPIRGEVIČIŪTĘ paskelbti palaimintąja
Viešpatie Jėzau Kristau, mažųjų ir nekaltųjų Gynėjau,
savo tikinčiajai Elenai Tu suteikei malonę pasipriešinti nedoriems užpuoliko kėslams, padėdamas pasirinkti garbingą kankinystę.
Padaryk, kad mes, turintys kovoti su įvairiomis pagundomis bei ydomis, galėtume džiaugtis Tavo Tarnaitės šventumo pripažinimu Bažnyčioje ir sulauktume jos užtarimo bei pagalbos. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

Imprimatur
+ Lionginas VIRBALAS SJ
Kauno arkivyskupas metropolitas

Beatifikacijos procesas
„Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos byla ypač svarbi šiandien, nes masinė kultūra per televiziją, žurnalus, diskotekas perša hedonistinį gyvenimo būdą, kuris sunaikina žmogaus orumą, iškreipia tikrą žmonių meilę ir palieka sunkiai gyjančias dvasines žaizdas. Šiandien jaunimui yra sunku susiorientuoti, kaip reikia gyventi laisvėje ir kokias vertybes pasirinkti, kad nebūtų prarasta dvasinė jaunatvė ir Kūrėjo įdiegtas dvasinis kilnumas.“ (iš tuomečio Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus homilijos „Pradedame E. Spirgevičiūtės beatifikacijos bylą“ >> )

1999 m. ad limina metu rugsėjo pabaigoje lankydamasis Vatikane, arkivyskupas S. Tamkevičius Šventųjų skelbimo kongregacijai įteikė prašymą pradėti krikščionės pasaulietės Elenos Spirgevičiūtės (gim. 1924 m.) beatifikacijos, arba kankinystės deklaravimo, bylą.

1999 m. lapkričio mėnesį Kauno arkivyskupijos kurija gavo minėtosios kongregacijos prefekto arkivyskupo José Saraiva Martinso bei kongregacijos sekretoriaus arkivyskupo Edwardo Nowako pasirašytą laišką, kuriame rašoma: „<…> Reikalą ištyrus, malonu pranešti, jog Šventasis Sostas nemato esant kliūčių (nihil obstat), kad galėtų būti nagrinėjama Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos, arba kankinystės deklaravimo, byla <…>“.

2000 m. sausio 15 d. iškilmingomis šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius oficialiai pradėjo Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos procesą. Šiam šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti buvo paskirti teisėjai >>.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas 2017 m. paskiria kun. Andrių Končių beatifikacijos bylos postulatoriumi.

Apie patiriamas malones Dievo tarnaičių Adelės Dirsytės ar Elenos Spirgevičiūtės užtarimu kviečiama paliudyti raštu ar žodžiu kurija@kaunoarkivyskupija.lt, tel. (37) 40 90 26.

Beatifikacijos arba kankinystės bylos tribunolas
  • Bylos postulatorius – kun. Andrius KONČIUS, mob. 8 615 34 179, el. p.
  • Įgaliotas teisėjas – mons. teol. dr. Artūras JAGELAVIČIUS
  • Teisingumo saugotojas – mons. bažn. t. lic. Adolfas GRUŠAS
  • Bylos notarė – teol. lic. Alma GURSKIENĖ
Atminimo ženklai
  • 2019 04 Kun. Nerijaus Pipiro straipsnis „Palaiminti tyraširdžiai, arba Mergina spindinčiu veidu tarp pageltusių eilučių“, www.artuma.lt
  • 2019 02 28 Moksleivių kūrybinių darbų konferencija „Lietuvos šimtmečio kankiniai“ www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2018 01 04 Kaune paminėtas Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės kankinystės 75-metis: troškusi būti gera ir dora, www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2019 01 04 Dievo tarnaitės E.Spirgevičiūtės istorija: devyniolikmetė, kurią siekiama paskelbti palaimintąja, pokalbis su bylos postulatoriumi kun. Andriumi Končiumi, 15 min.lt >>  
  • 2018 12 Lietuvos ypatingojo archyvo parengta virtuali paroda minint 75-ąsias mirties metines >> 
  • 2018 12 21 „Aš mirsiu, o jūs gyvensite“, „Lietuvos žinios“ >> 
  • 2018 06 07 Kauno I dekanato tikybos mokytojų ir katechetų konferencijoje pristatytas Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės gyvenimo pavyzdys, www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2018 01 04 Kun. Roberto Urbonavičiaus straipsnis „Išlikusi tvirta: Elena Spirgevičiūtė“, www.propatria>>
  • 2018 01 04 Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijoje paminėtos kankinystės 74-osios metinės, www.antanoparapija.lt >> 
  • 2017 10 19 Kun. Nerijaus Pipiro straipsnis „Susipažinkime, aš – Elena“ , www.bernardinai.lt >>
  • 2017 10 07  Kun. Nerijaus Pipiro pranešimas „Mažųjų pergalė. Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė“ ir liudijimai Kauno arkikatedroje (Atsinaujinimo dienoje), www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2017 m. spalis, kun. Nerijaus Pipiro straipsnis „Pavyzdys mažiesiems: Elena Spirgevičiūtė“, MAGNIFICAT, Nr. 10 (92) >>
  • 2017 05 23  Kauno Juozo Urbšio mokykloje paminėtos Dievo tarnaitės kankinės Adelė Dirsytė ir Elena Spirgevičiūtė, www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2017 02 13  Kunigų Nerijaus Pipiro, Roberto Urbonavičiaus straipsnis „Sovietų okupantų auka: Aš mirsiu, o jūs gyvensite“,  „Lietuvos žinios“ >>
  • 2017 01 04  kun. Nerijaus Pipiro katechezė apie Dievo tarnaitę Eleną Spirgevičiūtę,  „Marijos radijas“ >>
  • 2016 11 20  Kunigų Nerijaus Pipiro, Andriaus Končiaus, Roberto Urbonavičiaus straipsnis „Mažųjų pergalė: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė“, www.bernardinai.lt >>
  • 2016 07 24  Rasos Baločkaitės straipsnis „Nepatogi atmintis: seksualinė prievarta karo metais“,  www.delfi >>
  • 2016 05 13 Monument to the victims of Soviet partisans (Kaunas). Vaizdo įrašas (Atodaira) >>
  • 2010 01 02  Nerijaus Pipiro straipsnis „Geriau mirti, bet nenusidėti“,  „XXI amžius“ >>
  • 2004 01 04  Kauno „Saulės“ gimnazijos muziejuje, minint kankinės 80-ąsias gimimo ir 60-ąsias mirties metines, parengta ekspozicija „Elena Spirgevičiūtė“.
  • 2004 01 02  Mykolo Jankausko straipsnis „Geriau mirti, bet nenusidėti Kankinių Elenos Spirgevičiūtės ir Stasės Žukaitės mirties 60-mečiui“,  „XXI amžius“ >>
  • 2001 05 23  vieno iš trijų naujų Palemono bažnyčios varpų dedikacija:  „Mergelės kankinės Elenos Spirgevičiūtės šlovės pradžiai pažymėti“.
  • 2000 01 15  Kauno kunigų seminarijoje surengta konferencija E. Spirgevičiūtės gyvenimui ir kankinystei atminti.
  • 1998 11 06  straipsnis „Kandidatė į Naujųjų kankinių sąrašą“,   „Tremtinys“ >>
  • li>1998 10 17 Kaune, Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje, pašventintas E. Spirgevičiūtės brolio Česlovo iniciatyva pastatytas paminklas E. Spirgevičiūtės ir S. Žukaitės (skulpt. A. Kmieliauskas, archit. A. Mikėnas) atminimui, www.baznycioszinios.lt >> 
  • 1992 m. išleista Č. Spirgevičiaus knyga „Mirtis atėjo iš Muravos“.
  • 1990 m. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje, kankinių sienoje, įrašyta: „Dievui ir Tėvynei. Tas laisvės nevertas, kas negina jos. Geriau mirti, bet nenusidėti (žodžiai iš Elenos dienoraščio). Mergelė Elena Spirgevičiūtė, studentė, skautė, 1924–1944“.