į pirmą puslapį

Dievo tarnaitė Adelė DIRSYTĖ (1909–1955)

  • Beatifikacijos, arba kankinystės deklaravimo, byla pradėta 2000 m.;
  • katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė;
  • Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga drauge su 30 tūkst. naujųjų tikėjimo kankinių pasaulyje ir 114 kankinių Lietuvoje įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), šv. Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje;
  • apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (1999 m., po mirties).

Dievo tarnaitė Adelė DIRSYTĖ Gimė 1909 m. balandžio 15 d. Promislavo vienkiemyje (Šėtos vlsč.). Tėvų sodyba, buvusi prie Aukštųjų Kaplių tarp Šėtos ir Kėdainių, pradėta kurti 1904 metais, neišliko, nes sovietmečiu buvo sunaikinta. Yra likęs tik ūkinis pastatas ir giminaičių prižiūrima sodybvietė (2019 m. birželį Adelės Dirsytės tėviškė buvo paženklinta koplytstulpiu).

Adelės tėvai – Agota Ragaišytė ir Antanas Dirsė – buvę pamaldūs ir darbštūs ūkininkai. Jų ūkis buvo pažangus ir inetsyvus. Jame dirbo patys ir vaikai.  Tris vaikus iš šešių leido į mokslus. Jauniausia šeimoje (ji buvo šeštas vaikas) Adelė lankė pradinę mokyklą Aukštuosiuose Kapliuose, vėliau Šėtos progimnaziją.

1924–1928 m. mokėsi Kėdainių gimnazijoje, čia įsitraukė į ateitininkų veiklą. Baigusi gimnaziją įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo germanistiką, lituanistiką, pedagogiką ir psichologiją. 1932 m. mirus tėvui, vėliau netekusi ir brolio paramos, buvo priversta nutraukti studijas.

Kurį laiką dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, buvo šios draugijos reikalų vedėja, lankydavo draugijos skyrius Lietuvoje su paskaitomis. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius mergaičių ir moterų ugdymo temomis, bendradarbiavo žurnaluose „Moteris“, „Naujoji vaidilutė“ (jos straipsnis „Motina, komunizmas ir kova su juo“ („Moteris“, 1938, nr. 1), rastas per kratą, vėliau tapo bylos įkalčiu), kūrė religinę poeziją. 1940 m. gavo VDU Teologijos-filosofijos fakulteto baigimo diplomą.

1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai persikelia į Vilnių ir dirba mokytoja mergaičių gimnazijoje. Vokiečių okupacijos metais, 1942–1944 m. dirbo 2-ojoje valstybinėje vidurinėje amatų mokykloje. Vokiečių okupacijos metais kartu su kun. Alfonsu Lipniūnu organizavo paramą vargstantiesiems, dirbo su moksleiviais ateitininkais ir akademiniu jaunimu. Tokią veiklą tęsė ir antrosios sovietų okupacijos metais. Nuo 1944 m. pradėjo dirbti buvusioje Kunigaikštienės Birutės gimnazijoje (sovietų pervadinta Salomėjos Nėries mokykla). 

1946 m. kovo 6 d., apkaltinta antisovietine veikla, buvo suimta (kartu su 10 žmonių grupe), net 8 mėnesius žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. 1946 m. lapkričio 2 d. nuteista dešimčiai metų kalėti ir dar penkeriems metams tremties atimant teisę grįžti į Lietuvą. 1947 m. išgabenta į Čumą (Komijos Respublika) tiesti užpoliarinio geležinkelio, kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. 1949 m. išvežta 70 km už Taišeto (Irkutsko sritis) kirsti miško. 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo Berlago lagerį, dirbo statybose.

Adelė Dirsytė nuolat stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, kitų merginų kalinių ji būdavo vadinama mokytoja. Mokė jas melstis, semtis iš maldos dvasinės stiprybės. Kartu su kalinėmis slapta melsdavosi Tėvynėje įprastas gegužines, birželines pamaldas, Kryžiaus kelią. Netgi pasirūpindavo per kalintį kunigą per didžiąsias šventes gauti Švenčiausiąjį Sakramentą iš sutrupintos į gabalėlius Ostijos. Už  daromą jos dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama, kankinama, perkelta į lagerio ligoninę.

Kaip rašo bylos postulatorius kun. Andrius Končius, po paskutinių metų ypač žiaurių tardymų Adelė Dirsytė grįžo suluošinta fiziškai ir psichologiškai – sumušta, išrautais dalimi plaukais, nekalbi ir atsiribojusi nuo aplinkos. Paguldyta ligoninėje, ji pamažu silpo, kol 1955 m. rugsėjo 26 dieną užgeso, likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos, kuomet būtų buvusi paleista į laisvę.

Iki šiol nežinomos nei Adelės Dirsytės žūties aplinkybės, nei tiksli palaidojimo vieta. Pagal Adelės giminaičių užklausas ir Chabarovsko parapijiečių pastangas, pavyko rasti tik numanomą  palaidojimo vietą Chabarovsko prieigose, kur buvo laidojami politiniai kaliniai (dabar kolektyviniai sodai).

Sibiro tremtyje rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių, cemento maišų. Maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę. 1953 m. Vasario 16-ąją perdavė draugei su prierašu: „kad galėtumei geriau su mumis jausti, mąstyti, garbinti Viešpatį, siunčiame šią maldų knygelę.“ Sibiro kalinių maldaknygė pavadinimu „Marija, gelbėk mus“ pirmą kartą išleista 1959 m. „Immaculata“ spaustuvėje Putname, vėliau pasklido įvairiuose kraštuose, išleista 14-ka pasaulio kalbų (anglų, vokiečių, ispanų, olandų, prancūzų, kinų, lenkų ir kt.) penkiuose žemynuose, dešimtimis ir šimtais tūkstančių tiražais. Tai didžiausiu tiražu kada nors išleista lietuviška knyga. Pogrindinė laida Lietuvoje – 1964 m. Pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje –1990 m.

Trečiąją laidą 2009 m. palydėdamas, Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius rašė: „Yra nemažai medžiagos apie šią taurios dvasios lietuvaitę, tačiau jei turėtume tik šią kuklią jos maldaknygę, parašytą didelės kančios naktyje, jos užtektų atkurti gražios, spinduliuojančios per kiekvieną maldos žodį dvasios paveikslą.“


Marija, apšviesk klystančius, gelbėk mirusius karžygius, leiski prisikelti mūsų šventai Lietuvai, kad, kaip šviesi žvaigždė, kitų tautų tarpe šviestų, spindėtų ir garbintų Tavo Sūnaus ir Tavo begalinį gailestingumą ir meilę
(iš maldaknygės „Marija, gelbėki mus“)
Malda prašant Adelę DIRSYTĘ paskelbti palaimintąja
Visagali Viešpatie Dieve, Tikėjimo, Vilties ir Ištvermės šaltini!
Tu palaikai ir stiprini pasitikinčius ir sekančius Tavimi. Žiauriuose Sibiro lageriuose daugelį metų stiprinai mokytoją Adelę Dirsytę, kad liktų ištikima Tavo valiai ir būtų pamokančiu pavyzdžiu artimui.
Viešpatie, suteik malonę, kad Tavo tarnaitė, mokiusi žodžiu ir savo gyvenimu, o tikėjimu paliudijusi kankinystę, galėtų tapti mūsų Užtarėja danguje. Amen.

Imprimatur
+ Lionginas VIRBALAS SJ
Kauno arkivyskupas metropolitas

Beatifikacijos procesas
„Sąmoningas Kristaus sekimas iki kankinystės gražiausiai buvo realizuotas tikėjimo kankinės Adelės Dirsytės, kurios kankinystės oficialaus pripažinimo bylą šiandien iškilmingai pradėsime, gyvenime. <...> Šiandien mūsų tautiečiai yra tarsi primiršę, kuo alsavo totalitarinė sistema, naikinusi tokios taurios dvasios žmones kaip Adelė Dirsytė. Daugelis, pasitaikius gyvenimo sunkumams, dejuoja, o kai kas net ilgisi praėjusių laikų. Šiandien mūsų kankinė, kaip ir anuomet eidama Kryžiaus kelią, kviečia mus ne kerštui ar neapykantai, bet susimąstyti, kad tikras gyvenimas statomas ne ant melo ir neapykantos, o ant uolos, kuri yra Jėzus Kristus. Su Juo mokytoja nepalūžo sunkiausių išbandymų dienomis“ (iš tuomečio Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus homilijos „Kankinės vainikas“ >>).

2000 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičius SJ, pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas. Po pamaldų Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje įvyko arkivyskupo S. Tamkevičiaus SJ vadovaujamas bažnytinio tribunolo pirmasis posėdis. Šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti buvo paskirti teisėjai.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas 2017 m. paskiria kun. Andrių Končių beatifikacijos bylos postulatoriumi.

Apie patiriamas malones Dievo tarnaičių Adelės Dirsytės ar Elenos Spirgevičiūtės užtarimu kviečiama paliudyti raštu ar žodžiu kurija@kaunoarkivyskupija.lt, tel. (37) 40 90 26.

.

Beatifikacijos arba kankinystės bylos tribunolas
  • Bylos postulatorius – kun. Andrius KONČIUS, mob. 8 615 34 179, el. p.
  • Įgaliotas teisėjas – mons. bažn. t. lic. Adolfas GRUŠAS
  • Teisingumo saugotojas – mons. teol. dr. Artūras JAGELAVIČIUS
  • Bylos notarė – teol. lic. Alma GURSKIENĖ
Atminimo ženklai

 

  • 2019 09 14, Kauno krašto ateitininkų žygis į Šiluvą su Dievo tarnaitės ateitininkės Adelės Dirsytės mintimis ir malda, www.kaunoarkivyskupija.lt
  • 2019 06 18, Kun. Andrius Končius: „Žmogus, kuris parodė mums tai, kas svarbiausia gyvenime“, kedainiuzinios
  • 2019 06 17, Minimos 110-osios Adelės Dirsytės gimimo metinės, rinkosaikste.lt
  • 2019 06 15, Šėtoje minint Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 110-ąsias gimimo metines jos tėviškę paženklino koplytstulpis (aut. – tautodailininkas skulptorius Adolfas Teresius) www.kaunoarkivyskupija.lt >> 
  • 2019 04 15 Kun. Marius Talutis „Moteris, nešusi švesą“ www.magnificat.lt >> 
  • 2019 02 28 Moksleivių kūrybinių darbų konferencija „Lietuvos šimtmečio kankiniai“ www.kaunoarkivyskupija.lt
  • 2018 09 26 Kun. Andriaus Končiaus pranešimas „Kas geriau – ar laisvė, ar jos ieškojimas? Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė“ www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2018 02 Vanda Ibianska. Adelė Dirsytė, www.artuma.lt >>
  • 2017 11 10 Kun. Nerijus Pipiras. Mečislovas Reinys ir Adelė Dirsytė: kuriant ateitį iššūkių verpetuose (2), www.bernardinai.lt >> 
  • 2017 10 07 Kun. Andriaus Končiaus pranešimas „Mes galime tik atleisti. Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė“ ir liudijimai Kauno arkikatedroje (Atsinaujinimo dienoje), www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2017 09 26 Kun. Roberto Urbonavičiaus straipsnis „Neįveiktoji Adelė Dirsytė“, „Pro Patria“ >> 
  • 2017 05 23 Kauno Juozo Urbšio mokykloje paminėtos Dievo tarnaitės kankinės Adelė Dirsytė ir Elena Spirgevičiūtė, www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2017 m. gavėniai išleisti „Kryžiaus keliai su Dievo tarnaite Adele Dirsyte“ , sudarė kun. Robertas Urbonavičius (tekstai spausdinami iš Sibiro lietuvių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“), www.kaunoarkivyskupija.lt >>
  • 2017 01 21 Antanidos Likšienės straipnis „…tik duoki man kankinių drąsos ir stiprybės“,  „Kėdainių mugė“ >> 
  • 2016 11 12 Kunigų Nerijaus Pipiro, Andriaus Končiaus straipsnis „Visa atnaujinti ir visa ištverti Kristuje: Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė“, www.bernardinai.lt >>
  • 2014 11 25 Kėdainių r. mokyklų bibliotekininkų seminaras, skirtas Adelės Dirsytės 105-osioms gimimo metinėms ir žūties 60-mečiui Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje >>
  • 2014 04 23 Irenos Petraitienės straipsnis „Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė – būsima šventoji“ , www.bernardinai.lt >> 
  • 2011 08 23 Jurgitos Ogulevičiūtės straipsnis „„Lagerių moterys: trys lietuvių stiprybės liudijimai“, alfa.lt >>
  • 2011 m. dokumentinių filmų ciklas „Lagerių moterys“ (apie A. Dirsytę ir kt.). Kūrėjai – Juozas Matonis ir Vytautas Domaševičius, LRT mediateka >>
  • 2011 01 12 Antanida Likšienė, Šimtametėje Šėtos gimnazijoje – Adelės Dirsytės kabinetas, setosgimnazija.lt
  • 2010 07 08 Romualdas Kriaučiūnas. Adelė Dirsytė sugrįžta pas mus! Lietuvos kurčiųjų draugija
  • 2009 05 straipsnis „Džiaugtis savo didingumu. Adelės Dirsytės gimimo šimtmečiui“ (parengė D. Gudžinskienė), www.artuma.lt >>
  • 2009 04 19 Kaune, Vilniuje, Šėtoje paminėtos A. Dirsytės gimimo 100-osios metinės. Arkivyskupo S. Tamkevičiaus homilija Kauno arkikatedroje „Pergalė prieš pasaulį“ >>.  Paminėjimo kronika: www.kolyma.lt >>  ir  www.baznycioszinios.lt >>.   
  • 2005 m. išleista knyga „Šauksmas iš Sibiro. Adelė Dirsytė ir kalėjime sukurta maldaknygė“, sud. kun. Kęstutis A. Trimakas, www.prodeopatria.lt>>
  • 2003 m. išleista knyga „Adelė Dirsytė: gyvenimas ir darbai“, sud. Mindaugas Bloznelis, Vilnius, Katalikų mokslų akademija.
  • 2000 m. išleista knyga A. Dirsytė. „Jūs manieji: Laiškai“, Kaunas.
  • 1999 11 28 Kaune suorganizuota konferencija A. Dirsytės gyvenimui ir kankinystei atminti.
  • 1999 11 10 ses. Onos Mikailaitės straipsnis „Adelė Dirsytė: Sibiro maldaknygės autorė“, „Laiškai lietuviams“ >>
  • 1999 m., minint A. Dirsytės 90-ąsias gimimo metines, Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje pašventintas ąžuolinis koplytstulpis, aut. tautodailininkas V. Remeika.
  •