Kulvos Švč. Mergelės Marijos parapija

 Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Kauno g. 5
Kulva
55350 Jonavos r.
Tel. (349) 49 313
El. p.
Dvasininkai

Klebonas – kun. Raimundas KAZAITIS
1970 05 21 * 1997 01 12 * 2003 11 12
Mob. 8 680 85 011
El. p.

Kviečiame į pamaldas
 Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
  • Šv. MIŠIOS
    Sekmadieniais 13 val.
    Šiokiadieniais 17 val. (išskyrus pirmadienį)
    Šeštadieniais (iš anksto sutartu laiku)
  • Išpažinčių klausoma šiokiadieniais 15 min. prieš šv. Mišias; sekmadieniais pusę valandos prieš šv. Mišias
  • Švč. Sakramento adoracija pirmaisiais mėnesio penktadieniais po šv. Mišių
  • Gegužinės pamaldos pusę val. prieš šv. Mišias
  • Birželinės pamaldos pusę val. prieš šv. Mišias
  • Rožinis kalbamas pusę val. prieš šv. Mišias
  • Gavėnios metu penktadieniais prieš šv. Mišias giedami „Graudūs verksmai“, o sekmadieniais prieš šv. Mišias apmąstomas Kryžiaus kelias
Atlaidai

Šv. Jono Krikštytojo – birželio 24 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos – paskutinis rugpjūčio mėn. sekmadienis
Šv. arkangelo Mykolo – rugsėjo 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2008 m. vasario 4 d. dekretą Nr. 42.

Gyvenvietės ir kaimai: Kulva, Aukštigaliai, Aukštutinė Batėgala, Bešiai, Čičinai, Čiūdai, Daigučiai, Dijokiškiai, Gineikiai, Jonkučiai, Laikiškiai, Mardošiškiai, Mažieji Žinėnai, Mykoliškiai, Naujasodis, Naujasodis II, Pakopė, Ručiūnai, Sangailiškiai, Skrebinai, Smičkiai, Šabūniškiai, Trakai, Vešeikiai, Žemutinė Batėgala, Žinėnai.

Kulvos Švč. Mergelės Marijos parapija ribojasi su Žeimių, Jonavos Šv. apaštalo Jono, Karmėlavos, Lapių ir Vandžiogalos parapijomis.

Bendruomenė
Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia:
  • Parapijos choras
  • Caritas
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kulvos Švč. M. Marijos parapija
Adresas Kauno g. 5, Kulvos k., 55350 Jonavos r.
Juridinio asmens kodas 191245658
Bankas AB DnB NORD bankas
A. s. LT774010043900031339

Apie bažnyčią ir parapiją
Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia yra Jonavos rajone, Kulvos kaime, prie Kauno–Šėtos kelio, Mūrinė. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 220)

Kulvos bažnytkaimis yra 7 km į šiaurės vakarus nuo Jonavos. 1 km į pietus nuo Kulvos senovėje buvo Žemutinės Kulvos dvaras, priklausęs žinomai Lietuvos didikų Gedgaudų giminei, tikriausiai vėliau pakeitusiai savo pavardę ir pasivadinusiai Kulviečiais – pagal vietovę. Netoli jo išlikusios ir buvusios Aukštutinės Kulvos dvaro liekanos – pamatai ir rūsiai.

Manoma, jog pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje, ant gražaus kalnelio. Kulviečiai, pereidami į reformaciją, atidavė jiems ir šią koplyčią. Prie jos nuolat gyveno kunigas, kurį išlaikė dvaras. 1645 m. Skarulių klebonas Klimkevičius pradėjo bylinėtis dėl Kulvos koplyčios. Jono Parčevskio rūpesčiu pastatyta mūrinė koplyčia ir 1647 m. perduota katalikams. Koplyčia 1710 m. gerokai remontuota. Iki 1782 m. primūrytas priebažnytis. 1782 m. bažnyčia buvo Skarulių parapijos filija.

2 km į pietvakarius nuo Kulvos, Sangailiškių kaime, irgi buvo koplyčia. Joje taip pat vykdavo pamaldos. 1874 m. Kauno maršalka J. Stanevičius, drauge su buvusiu Kauno augustijonų vienuolyno paskutiniu vyresniuoju kun. Saulyta, gavo iš vyresnybės pinigų ir bažnyčią atnaujino. Vyskupas M. Valančius ją pašventino.

Dvarų ir lenkuojančių kunigų pastangomis Kulvos apylinkės buvo aplenkintos. Tačiau XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ėmė reikštis tautinis atgimimas. Kunigo Julijono Norkevičiaus iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta parapija. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Kulvos pradžios mokyklos mokytojas Stasys Tijūnaitis čia kurį laiką buvo įkurdinęs ir redagavęs vaikų laikraštėlį „Žvaigždutė“. Vargonininkas J. Jakaitis XX a. pradžioje suorganizavo bažnytinį chorą. Nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Bažnyčia 1911 m. buvo perstatyta, paaukštintas bokštas.

Bažnyčia sunaikinta (sudegė) Antrojo pasaulinio karo metais.

Pokario metais bažnytėlė buvo įrengta paprastame name, klebonijos pastate, greta likusių bažnyčios griuvėsių. 1981 m. pabaigoje laiške rašoma: „Kulvoje radau tik krūmais bei medžiais apaugusius griuvėsius. Tėra likusios tik apgriuvusios, vietomis paramstytos sienos. Bokšto kraige gandrai sau lizdą susisuko. Dabartinis bažnyčios pastatas – prie bažnyčios stovintis gyvenamasis namas. Nuolatinį kunigą Kulva ne visada turi. Kai jo nėra – aptarnauja Jonavos kunigas.“

Bažnyčią puošia tautodailininkų Mačiulių medžio dirbiniai, drožiniai ir tapyba. 1995 m. buvo tyrinėjami koplyčios rūsiai.

Kulvoje ilgai klebonavo kunigai A. Sieklickas, J. Razmantas, J. Dobilaitis ir kt. Paskutinis šioje parapijoje dirbęs ir gyvenęs kunigas buvo Juozapas Katinas, miręs ir Kulvos bažnyčios šventoriuje palaidotas 1985 m. Nuo to meto Kulvos parapija savo kunigo neturėjo, buvo aptarnaujama Žeimių parapijoje dirbančių kunigų.

Po beveik dvidešimties metų pertraukos 2003 m. lapkričio 12 d. Kauno arkivyskupo dekretu nedidelei parapijiečių grupelei prašant Kulvos parapijai vėl buvo paskirtas klebonas kun. Raimundas Kazaitis.

Šiandien Kulvos parapiją sudaro 25 kaimai. Deja, kai kurių iš jų jau telikę tik pavadinimai arba vos viena ar keletas sodybų. Didžiausi jų yra Kulvos, Batėgalos, Ručiūnų, Čičinų, Naujasodžio kaimai. Iš viso Kulvos parapijoje gyvena apie 1500 žmonių.