Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapija

 Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Pajūrio g. 2
Rumšiškės
56337 Kaišiadorių r.
El. p.

Aptarnaujama Karčiupio koplyčia (Miško g. 2A, 56326, Karčiupis)) ir
Koplyčia Rumšiškių senelių namuose (Aisčio 4, Ia.)
Dvasininkai

Klebonas – kun. teol. lic. Kazys GRAŽULIS
1960 08 09 * 1987 05 31 * 2010 05 31
Pravieniškių pataisos darbų kolonijos kapelionas
Marių g. 64, Rumšiškės, 56337 Kaišiadorių r.
mob. 8 620 82 230, el. p.

 

Kviečiame į pamaldas
 Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 10 ir 12 val.
    Pirmadieniais nėra
    Antradieniais (Senelių namų koplyčioje) 18 val.
    Treičadieniais, ketvirtadienias ir penktadieniais 18 val.
    Šeštadieniais 10 val.
Atlaidai

Šv. Antano Paduviečio – birželio 13 d. (keliama į sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Gimimo – rugsėjo 8 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Šv. arkangelo Mykolo – rugsėjo 29 d. (keliama į sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 2 d. dekretą Nr. 212.

Gyvenvietės ir kaimai: Rumšiškės, Aleksandruvka, Apušoto vnk., Baniškės, Bartkūnai, Bijautoys, Dovainonys, Grabuciškės, Guronys, Jakštonys, Juodiškės, Jurgiškės, Kapitoniškės, Karčiupis, Kaspariškės, Lašiniai, Leliušiai, Mackūnai, Milžinai, Naujasodis, Pamieris, Pašuliai, Piktavyžis, Pravieniškės I, Pravieniškės II, Rusonys, Šiliniai, Ugoniškės, Uogintai, Užtakai, Vosyliškės.

Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapija ribojasi su Kauno Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) ir Karmėlavos parapijomis bei Kaišiadorių ir Vilkaviškio vyskupijomis.

Bendruomenė
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapija
Adresas Marių g. 64, Rumšiškių mstl., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav.
Juridinio asmens kodas 191246226
Bankas SWED
A. s. ...

Apie bažnyčią ir parapiją
Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Kaišiadorių rajone, Rumšiškių miestelyje, prie Kauno marių ir Pravėnos žiočių. Medinė, pastatyta 1860 m. Liaudiškos architektūros. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 144)

Literatūroje teigiama, kad XV a. pradžioje pirmąją bažnyčią Rumšiškėse pastatydino karalius Jogaila, tačiau nėra tai patvirtinančių dokumentų. Pirmoji bažnyčia greičiausiai buvo pastatyta XVI a. pradžioje, galbūt karalienės Bonos iniciatyva. Reformacijos metu pastatas sunyko. 1573 m. jis buvo atkurtas.

Tarp 1571 ir 1581 m. Rumšiškėse pastatyta nauja bažnyčia. Rumšiškės tuomet priklausė dvarui, tad bažnyčia buvo gausiai remiama. 1655–1661 m. karo metu Rumšiškių bažnyčia, kaip ir daug kitų medinių bažnyčių Lietuvoje, sudegė. XVII a. antrojoje pusėje senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta nedidelė bažnytėlė šiaudų stogu. Nors per vizitaciją ji buvo pripažinta tinkama ir tvarkinga, klebonui vis dėlto rekomenduota pastatyti naują bažnyčią, tokią pat, kaip buvo ankstesnė sudegintoji.

1700 m. Rumšiškių klebonas Samuelis Goligontas rašė, kad jis, „netikęs, nuodėmingas ir vargšas kunigas, savo lėšomis ir pastangomis Rumšiškių miestelyje pastatydino naują bažnyčią, šv. Mykolo, švč. Mergelės Marijos ir šv. Jurgio vardu“. Iki 1710 m. fundatoriai suaukojo beveik visą inventorių. Naujoji didelė bažnyčia buvo sukurta pagal Lietuvoje tvirtai prigijusias liaudies architektūros tradicijas. Bažnyčia stačiakampio plano.

Parapija priklausė Vilniaus vyskupijai, o 1849 m. perduota Žemaičių vyskupijai.1859–1860 m. Rumšiškių bažnyčia kapitaliai suremontuota ir iš dalies rekonstruota. XX a. pirmojoje pusėje sumanymą pastatyti naują (mūrinę) bažnyčią sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas, o vėliau, 1938 m., buvo pripažinta, jog medinė Rumšiškių bažnyčia yra vertingas senovės paminklas. 1942 m. interjerą dekoravo dailininkas Vladas Didžiokas (gyvenęs netoli Rumšiškių, Dovainonyse).

Pastačius Kauno hidroelektrinę, žemumoje išsidėstęs Rumšiškių miestelis atsidūrė užliejamoje teritorijoje. Medinė bažnyčia ir jos varpinė (pastatyta XVIII amžiuje) 1958–1959 m. perkeltos į naują vietą – viršutinę Nemuno terasą. Keliant pastatą, teko jį išardyti, pervežti ir vėl surinkti.