Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos parapija

 Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia
Vepriai
20283 Ukmergės r.
Aptarnaujama koplyčia Sližiuose
Sližių k.
Veprių pšt.
20270 Ukmergės r. sav.

Dvasininkai

Klebonas – kun. teol. lic. Gintautas NAUDŽIŪNAS (Deltuva)

 

 

Kviečiame į pamaldas
 Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
  • ŠV. MIŠIOS bažnyčioje
    Sekmadieniais 10 val.
    Šiokiadieniais 10 val.
    Šeštadieniais 12 val.
  • ŠV. MIŠIOS Sližių koplyčioje
    Sekmadieniais 9 val.
  • Gegužinės pamaldos 18 val.
  • Birželinės pamaldos 9 val.
  • Rožinio malda spalio mėnesį pusvalandis prieš šv. Mišias
Atlaidai

Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminių)
Šv. Onos – liepos 26 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Rožinio Švč. Mergelės Marijos – spalio 7 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 4 d. dekretą Nr. 248.

Gyvenvietės ir kaimai: Vepriai, Aklasis Ežeras, Antariškiai, Ąžuolynė, Barboriškis, Bečiai, Bernotiškiai, Gavėnonys, Ilgabradai, Juozapava, Kalibatas, Kazlaučizna, Knyzlaukis, Kryžiauka, Kultuvėnai, Labanosiai, Mankūnai, Martyniškis, Mikutiškis, Minderiškiai, Pageležiai, Pakalnė, Palaužė, Paskarbė, Paširvintys, Paupliai, Plotai, Pučionys, Rizgonys, Rotautai, Ruginiai, Samanynė, Samantonys, Sietynai, Slabada, Sližiai, Tabala, Trainiai, Užušiliai, Vengriai.

Veprių Švč. M. Marijos Rožančinės parapija ribojasi su Upninkų, Jonavos, Panoterių ir Deltuvos parapijomis bei Kaišiadorių vyskupija.

Bendruomenė
Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia:
  • Sumos ir jaunimo chorai
  • Caritas
  • Gyvojo Rožinio maldos grupė, Marijos legionas

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapija
Adresas Vepriai, Ukmergės r. sav.
Juridinio asmens kodas 191256149
Bankas „Swedbank", AB
A. s. LT717300010089188241

Apie bažnyčią ir parapiją
Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia yra Ukmergės r., Veprių miestelyje, 3,5 km į pietryčius nuo Kauno–Ukmergės kelio. Pastatyta 1910 m., plytų mūro, neogotikinė, turi neoromantinės architektūros bruožų.  (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 225)

Bažnyčios lauko panorama (~2011 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2011 m.)

Architektūros ir istorijos aprašas.

Bažnyčia Vepriuose minima 1553 metais. Manoma, jog tai buvo dvaro koplyčia. Prie jos buvo pristatytas medinis priestatas, ji tarnavo kaip bažnyčia. XVII a. pab. Veprių bažnyčia buvo pavesta Vilniaus dominikonams. Ji tuomet buvo Upninkų filija. Kai 1844 m. sugriuvo Upninkų bažnyčia ir ji buvo caro valdžios uždaryta, 1845 m. buvo įkurta Upninkų–Veprių parapija. Nuo XIX a. antrosios pusės Veprių parapija jau priklausė Žemaičių vyskupijai.

XIX a. pabaigoje Vepriuose buvo įsteigtos Kalvarijos, tapusios neatskiriama Veprių bažnyčios dalis. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia visaip siekė nutraukti per Sekmines einamas Kryžiaus kelio procesijas Veprių Kalvarijose. 1962 m. Kryžiaus kelio stotys buvo nugriautos, tačiau žmonės savadarbiais kryžiais toliau ženklino Kalvarijas Vepriuose, jose meldėsi. Jos buvo atstatytos 1989–1990 m.

Dabartinė Veprių bažnyčia pastatyta 1909–1910 m. 1928 m. ji remontuojama, o 1936 m. ją konsekruoja palaimintasis vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis.

1941 m. raudonarmiečiai Skaruliuose sušaudė ilgametį Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę. 1944 m. liepos 24 d. besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino bažnyčios varpinės bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma vitražų ir didysis bei vidurinysis varpai.

2010 m. gegužės 23 d. buvo minimas bažnyčios pastatymo 100-metis. Ta proga pašventinta Marijos Rožinio Karalienės skulptūra. Buvo restauruoti senieji varpai: didysis varpas (XVIII a.) ir vidurinysis varpas (XVII a.), kurie eksponuojami bažnyčioje. Šventoriuje atidengtas naujasis bažnyčios varpas. Varpai atnaujinti idėjos sumanytojo P. Šaulio bei kitų geradarių lėšomis. Siekiama atstatyti senąją varpinę.

Bažnyčia 2014 m.  įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ji neogotikinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, Pagrindinį fasadą puošia arkose ant skardos tapytos Kristaus nukryžiavimo scenos. Vidus trijų navų, yra trys altoriai.  Bažnyčią puošia XVIII a. paveikslai „Šv. Marija Magdalena“ ir „Švč. Mergelė Marija“, dvi medinės XIX a. skulptūros: „Kristus prie stulpo“ ir „Jėzus Nazarietis“. Šventoriaus tvora akmenų mūro.