Pabaisko Švč. Trejybės parapija

Dvasininkai

Klebonas – kun. Julius GRIGONIS 
1961 04 16 * 2006 01 22 * 2021 08 26
mob. +370 620 72 504

Kviečiame į pamaldas

• ŠV. MIŠIOS
  Sekmadieniais 11 val.

Atlaidai

Švenčiausiosios Trejybės sekmadienis po Sekminių
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) – rugpjūčio 15 d.

Parapijos teritorija

Gyvenvietės ir kaimai: Pabaiskas, Bagužiškiai, Čiobiškis, Daumantiškiai, Gaiciūnai, Gailiūnai, Girgždžiai, Jačionys, Jaskaudžiai (vakarinė dalis), Judronys, Kaspariškiai, Maigiai I, Maigiai II, Mažeikiškiai, Naceliškiai I, Naceliškiai II, Nenortai I, Nenortai II, Olišanka, Padvariai, Parija, Pažirnajė, Raguva, Raguvėlė, Rakaučizna, Savidonys, Smilgiai, Šakiai, Špokiškis (šiaurinė dalis), Totoriškis, Trakai, Vaiteliškiai (vakarinė dalis), Varkalės, Vinkšniškiai, Žukliai.

Pabaisko Švč. Trejybės parapija ribojasi su Deltuvos ir Pašilės parapijomis bei Kaišiadorių vyskupija.

Bendruomenė

Kviečiame dalyvauti parapijos tarnystėse ir grupėse! Jūsų laukia:

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Pabaisko Švč. Trejybės parapija
Adresas Pabaisko mstl., Pabaisko sen., Ukmergės r. sav.
Juridinio asmens kodas 191255385
Bankas ŠIAULIŲ bankas 
A. s. LT257189900010700380

Apie bažnyčią ir parapiją

Bažnyčios vidaus panorama (~2011 m.)

Architektūros ir istorijos aprašas.

Pirmoji bažnyčia Pabaiske buvo pastatyta dar 1436 m. Ją, dėkodamas Dievui už pergalę Pabaisko mūšyje, pastatė kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis. Bažnyčiai išlaikyti buvo skirti dideli aplinkinių žemių ir miškų plotai. Apie bažnyčią pradėjo kurtis gyvenvietė, kurios pavadinime liko istorinio mūšio faktas. Apie 1544 m. karalius Žygimantas Augustas pastatė naują bažnyčios pastatą. Tada buvo nustatytos Pabaisko bažnyčios parapijos ribos. Apylinkėse kūrėsi ir kitos parapijos, Pabaisko bažnyčia tapo dekanato centru.

Dabartinė mūrinė bažnyčia statyta 1821–1836 m. kunigo infulato J. Levasieur ir kunigo D. Venckevičiaus rūpesčiu. Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia buvo pašventinta 1876 m.

1849 m. Rusijos valdžia pertvarkė vyskupijų ribas, ir Pabaisko dekanatas buvo padalytas Vilniaus ir Žemaičių vyskupijoms bei nustojo egzistuoti. Pabaiskas tapo Ukmergės dekanato parapija. Nors čia gyveno daugiausia lietuviai, tik 1911 m. buvo įvestos lietuviškos pamaldos.

Šventovė yra klasicistinio stiliaus su liaudies architektūros bruožais statinys. Bažnyčios erdvę puošia keturi altoriai: didysis Švč. Trejybės altorius bei šoniniai Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios altoriai. Ant vargonų balkono yra Pabaisko mūšiui atminti skirti piešiniai ir įrašai.