Kauno arkikatedra bazilika, Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
Vilniaus g. 1
44281 Kaunas
Tel. (37) 32 40 93
El. p.
www.kaunoarkikatedra.lt

www.facebook.com/Kauno šv. Apaštalų petro ir Povilo arkikatedra bazilika


Raštinė (klebonija, įėjimas iš šventoriaus)
V. Sladkevičiaus 5
44281 Kaunas
Tel. (37) 324093
Interesantus priima I–VI nuo 10 iki 18 val.

Šv. Petro ir Pauliaus parapijos namai
(įėjimas iš šventoriaus)
Vilniaus g. 1 / Valančiaus g. 4
44279 Kaunas

Aptarnaujamos koplyčios
....

 

Dvasininkai

Administratorius – vicedekanas kun. teol. lic. Evaldas VITULSKIS
1969 11 17 * 1996 02 24 * 2003 04 23
V. Sladkevičiaus g. 5-7, 44281 Kaunas, tel. (37) 22 46 56,
Maironio universitetinės gimnazijos kapelionas

Ceremonijarijus (su vikaro teisėmis ir pareigomis) – kun. relig. šviet. mgr., teol. lic. Artūras KAZLAUSKAS
1969 07 22 * 1994 06 28 * 2015 04 14
V. Sladkevičiaus g. 5-8, 44281 Kaunas, mob. 8 615 10 698,
El. p.

Vikaras – kun. Robertas GRIGAS
1960 03 02 * 1987 12 07 * 2015 04 14
V. Sladkevičiaus g. 5–9, 44281 Kaunas
LSMU Kauno klinikų kapelionas
El. p.

Altaristas – mons. jubil. Vincentas JALINSKAS
1925 05 11 * 1958 03 23 * 1997 03 31
V. Sladkevičiaus g. 5-11, 44281 Kaunas, tel. (37) 22 92 94

Rezidentai:

Kun. Andrius KONČIUS (vikaro teisėmis ir pareigomis su teise laiminti santuokas)
1984 04 19 * 2014 06 29 * 2017 02 14
VDU kapelionas, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas, Dievo tarnaičių Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylų postulatorius

Prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas VAIČIŪNAS OFS
1944 03 07 * 1971 04 25 * 2005 09 02
VDU Katalikų teologijos fakulteto prodekanas ir Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas, KTF dėstytojas, Kauno m. savivaldybės sielovadininkas
Vilniaus g. 44-5, 44287 Kaunas, tel. (37) 20 08 49

Mons. dr. Artūras JAGELAVIČIUS
1961 05 30 * 1988 05 29 * 2005 09 02
KTF VDU dėstytojas, LSMU kapelionas, LSMU Kauno llinikų vyriausiasis kapelionas
Rotušės a. 14b-3, 44279 Kaunas, tel. (37) 22 81 30
El. p.

Kun. prof. habil. dr. Romualdas DULSKIS
1957 08 21 * 1983 05 29 * 2005 09 02
KTF VDU dėstytojas
Rotušės a. 14b-1, 44279 Kaunas, tel. (37) 20 67 22

Nuolatinis diakonas – lic. Darius CHMIELIAUSKAS
1970 02 03 * 2017 06 24
Arkivyskupijos atstovas spaudai, VšĮ Caritas leidyklos „Artuma“ vadovas ir žurnalo vyriausiasis redaktorius

Kviečiame į pamaldas
 Kauno arkikatedra bazilika. Gintaro Česonio fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 8, 9, 10. 30, 12, 13.30 val. – vaikų, 18 val. – jaunimo
    Šiokiadieniais 7, 8, 9, 18 val.
    Šeštadieniais 7, 8, 9, 18 val.
  • Švč. Sakramento adoracija vyksta Švč. Sakramento koplyčioje kiekvieną dieną nuo 9.30 iki 18 val. ir sekmadieniais nuo 14.30 iki 18 val.
  • Rožinio malda spalio mėnesį 17.30 val.
  • Gegužinės pamaldos gegužės mėnesį 17.30 val.
  • Birželinės pamaldos birželio mėnesį 18.30 val.

  • Tęsiant ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus praktiką, arkikatedroje tęsiasi kunigų budėjimas
  • Penktadieniais nuo 16 iki 20 val. budintis kunigas laukia ateinančių susitaikyti su Dievu (išpažinties) ar dvasinio pokalbio. Nuo 15 iki 16 val. budi sesuo vienuolė arba pasaulietis, galintys pasitarnauti dvasiniam pokalbiui.
Atlaidai

Šv. apaštalo Petro Sosto – vasario 22 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios – penktadienis prieš Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį
Šv. apaštalų Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Laterano Bazilikos pašventinimo – lapkričio 9 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 10 d. dekretą Nr. 261.

Kauno miesto gatvės: Aleksoto g., Benediktinių g., Bernardinų skg., Birštono g., Briedžių g., J.Daugirdo g., S.Daukanto g. (neporiniai nr.), M.Daukšos g., K.Donelaičio g. (nr.73 - 93 ir 62 - 78), Druskininkų g., Gegužinių g., Šv. Gertrūdos g., Gimnazijos g., J.Gruodžio g., Ievų t., Islandijos pl., (šiaurinė pusė nuo Neries iki pėsčiųjų tilto), J.Jablonskio g., Jeruzalės sk., Jėzuitų skg., Jonavos g., P.Kalpoko g. (nr. 73 - 93 ir 84), Kamajų g., I.Kanto g., Karaliaus Dvaro g., Karaliaus Mindaugo pr. (nr.1 - 34), Kęstučio g. (nr.55 - 93 ir 54 - 80), Kleboniškio g., Kriaušių g., Kumelių g., Kupiškio g., Kurpių g., V.Kuzmos g., Laisvės al. (nr.57 - 103 ir 62 - 118), „Limos“ t., Liškiavos g., A.Mackevičiaus g. (nr.2 - 82 ir 1 - 95), Maironio g., A. Mapu g., Margavos g., Merkinės g., Muitinės g., Muziejaus g., Naugardo g., Nemuno g., Nuokalnės g., Obuolių g., E. Ožeškienės g. (nr.1- 41 ir 2- 24), Paminklų g., Pakopų t., Pakrantės t. (nr.1 - 3), Palangos g., Palapinių g., Papilio g., Pilies g., D.Poškos g., Prieplaukos kr., Puodžių g., V.Putvinskio g. (nr.53 - 59), Raguvos g., Raseinių g., Rotušės a., Salako g., Santakos g., L.Sapiegos g., Savanorių pr. (nr.1 - 53 ir 2 - 16), V.Sladkevičiaus g., Smalininkų g., Šatrijos g., Šauklių g., Šilutės g., K.Šklėrio g., Telšių g. (nr.9 - 31), Trimito g., Turžėnų g., Undinės g., Vaistariškių g., M.Valančiaus g., Valkininkų g., Varėnos g., Vasario 16-osios g., Vasarvietės g., Vienybės a. (vakarinė pusė), Viešios g., Vilniaus g., Vyšnių g., L.Zamenhofo g., J.Zikaro g., Zversos g., Žalioji g., S.Žuko g.

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros Bazilikos parapijoje yra šios bažnyčios Rektorato teisėmis: Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos), Šv. Gertrūdos (Marijonų), Šv. Jurgio (Pranciškonų), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Šv. Mikalojaus (Benediktinių), Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų), Šv. Trejybės (Seminarijos), Švč. Sakramento (Studentų).

Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos parapija ribojasi su Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio), Šv. Kryžiaus (Centro), Šv. Juozapo (Vilijampolės), Pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio (Eigulių), Domeikavos ir Karmėlavos parapijomis bei Vilkaviškio vyskupija.

Bendruomenė
Kviečiame į parapijos tarnystes, programas, grupes ir bendrijas! Jūsų laukia (išsamiau parapijos www):
  • Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų rengimo sakramentams grupės, jaunavedžių rengimo santuokai grupė
  • Sumos choras, mišrus choras „Cantate“, Kauno sakralinės muzikos mokyklos chorai, Jaunimo šlovinimo grupė-choras „Agapė“
  • Ministrantai ir Šv. Tarcizijaus ministrantų klubas, procesijos dalyviai – „brotsvininkai“ ir adoruotojos
  • Caritas, Šeimų klubas, Senamiesčio vaikų dienos centras, Tikybos mokytojų metodinis centras;
  • Maldos ir Šventojo Rašto skaitymo grupė, jaunimo maldos grupė „Jėzaus Sandora“, vaikų maldos grupė „Šviesos vaikai“ ir „Vaikų palėpė“, Šv. Juozapo vyrų maldos grupė
  • Šiluvos Švč. M. Marijos draugija, Marijos legionas, Gyvojo rožinio grupė, grupė „Motinos maldoje“

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapija
Adresas Vilniaus g. 1, Kaunas
Juridinio asmens kodas 191070963
Bankas AB „Swedbank“
A. s. LT097300010034307145

Apie arkikatedrą ir parapiją
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika yra senamiestyje, šalia Rotušės a., Vilniaus g. Mūrinė, pastatyta XV a. Gotikinė, po rekonstrukcijos įgavo renesanso, baroko, neogotikos bruožų. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 139)
 Kauno arkikatedra bazilika. Silvijos Knezekytės fotografija

600 metų jubiliejų neseniai atšventusi Kauno arkikatedra bazilika yra svarbiausia arkivyskupijos šventovė, arkivyskupo sosto bažnyčia. tai didžiausia bažnyčia Kaune ir viena didžiausių šventovių Lietuvoje.

Anuomet parapinę Kauno Šv. Petro bažnyčią įsteigė Vytautas Didysis Tai buvo viena iš trijų ir pati svarbiausia katalikų šventovė Kaune (kitos dvi – tai Šv. Mikalojaus ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios). Steigimo dokumentai nėra išlikę, bet 1413 m. bažnyčia jau turėjo stovėti: Vilniaus vyskupas Mikalojus 1413 m. balandžio 22 d. suteikė jai atlaidus. Tai yra seniausia dokumentais patvirtinta Kauno parapinės bažnyčios egzistavimo pradžios data. Apie 1430 m. Vytautas Didysis bažnyčiai suteikė fundaciją. Bažnyčia rūpinosi ir kiti LDK valdovai. XVII a. pradžioje parapinė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia tapo Vilniaus vyskupijos Kauno dekanato centru. 1775–1781 m. trumpai buvo ir Trakų sufraganijos centras.

Kauno arkikatedra bazilika – tai vienintelė Lietuvos gotikinė bažnyčia, turinti nors ir vėliau suformuotą bazilikinį tūrį. Manoma, kad ji statyta keliais etapais. Bažnyčia dažnai nukentėdavo nuo karų ir gaisrų. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui suteikus dotaciją, XVIII a. antrojoje pusėje bažnyčia visiškai suremontuota ir įgavo dabartinį vaizdą.

Arkikatedros bazilikos interjeras susiformavo per 350 metų. Seniausias bažnyčioje yra medinis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius. Septynių altorių ir sakyklos ansamblį 1773–1784 m. kūrė architektas Karolis iš Skarulių ir skulptorius Tomas Podgaiskis. Altoriams paveikslus nutapė žymusis tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis (XIX a. pab.)

1808–1864 m. bažnyčią caro valdžios nurodymu administravo vienuoliai augustinai. 1864 metais carinei valdžiai iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą (kartu ištrėmus čia ir Žemaičių vyskupą M. Valančių) bažnyčia tik vėliau tapo Žemaičių vyskupijos katedra. Katedros titulą (su vyskupo sostu) jai 1895 m. suteikė popiežius Leonas XIII.

Rengiantis 1895 m. šventovės paskelbimo katedra iškilmėms vyko dideli pertvarkymo darbai. 1881 m. išplėsta presbiterijos erdvė, padidinta vargonų tribūna, įrengtas neogotikinis vargonų prospektas. Prie presbiterijos pietinės sienos 1893–1895 m. pagal architekto Florijono Vyganovskio projektą sumūryta neogotikos formų Švč. Sakramento koplyčia.

1918 m. gruodžio 1 d. Kauno katedroje Vilniaus vyskupu buvo konsekruotas palaimintasis Jurgis Matulaitis (1927 metais jis buvo palaidotas arkikatedros kriptoje,1934 m. perlaidotas Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios koplyčioje).

1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Benediktas XV suteikė katedrai bazilikos (Basilica minor) titulą. 1926 m.popiežui Pijui XI savo bule Lituanorum gente  įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. 1926 metais Kaunui tapus arkivyskupijos ir metropolijos centru, pirmuoju jos ganytoju paskirtas Juozapas Jonas Skvireckas (1873–1959). Arkikatedroje iki mūsų dienų teikiami kunigystės šventimai netoliese esančios ir ją užbaigiančios Kauno kunigų seminarijos klierikams.

Pokario metais Kauno arkikatedra bazilika įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą. 1970–1976 m. arkikatedroje vyko tik dalinio remonto ir fragmentinio restauravimo darbai.

Atgimimo aušroje, 1989 m., į Kauno arkikatedrą baziliką įžengė pirmasis po daugelio amžių Lietuvos kardinolas arkivyskupas metropolitas Vincentas Sladkevičius MIC. 1996 m. gegužės 19 d. vyko  arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ  ingresas į arkikaetdrą.

1993 m. rugsėjo 6 d. su privačiu vizitu arkikatedrą aplankė ir joje meldėsi didysis Kristaus piligrimas – Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Jo viešnagei atminti įrengta memorialinė lenta (skulpt. V. Narutis).

1997 m. buvo sutvarkyta arkikatedros presbiterija. 2002 m. pradėti konservavimo ir restauravimo darbai. 2005–2008 m. restauruotas didysis altorius. Visoje arkikatedroje sudėtos naujos granitinės grindys, įrengtas grindinis šildymas. Atnaujinti vitražiniai langai presbiterijoje. Arkikatedra tapo ypač šviesi ir grakšti.

Nuo arkikatedros bazilikos neatsiejami svarbiausi arkivyskupijos gyvenimo įvykiai. 2000 m. birželio 1 d. arkikatedroje pradėtas Lietuvos II Eucharistinis kongresas. Arkikatedroje bazilikoje pradėtas ir užbaigtas Kauno arkivyskupijos II sinodas (2003–2007) . Nuo 2005 m. Švč. Sakramento koplyčioje vyksta Eucharistijos adoracija. 2007 m. arkikatedra tapo kuriamo Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalimi. 2010-aisiais, Kunigų metais, arkikatedroje vyko metropolijos kunigų simpoziumas.

Arkikatedroje pagerbtos Lietuvoje keliavusios šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos, Čenstakavos Dievo Motinos ikonos kopija. Šioje didžiausioje miesto šventovėje švenčiamos didžiosios Bažnyčios ir visai valstybei svarbios šventės. Arkikatedroje užbaigiamos pastarąjį dešimtmetį rengiamos įspūdingos tikinčiųjų procesijos miesto gatvėmis (Didžiojo penktadienį baigiant Kryžiaus kelią, per Devintines – procesiją su Švč. Sakramentu).

Lietuvos ir užsienio kraštų maldininkus čia ypač traukia malonėmis garsus Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas (XVI a. pab.), kurį laiką – nuo 2001 iki 2013 m. per. čia buvo gerbiamas Švč. Mergelės Marijos Maloningosios atvaizdas (XVII a. pr.; 2013 m. balandį perkeltas į ankstesnę gerbimo vietą – Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčią). Arkikatedros kriptoje, koplyčioje ir šventoriuje palaidoti garsūs Lietuvos dvasininkai: vyskupai M. Valančius, M. L. Paliulionis, G. F. Cirtautas, arkivyskupai P. Karevičius, J. Skvireckas, Nunciatūros patarėjas mons. L. Faidutti, prel. J. Mačiulis-Maironis, prel. A. Jakštas-Dambrauskas, kan. P. Dogelis, prel. S. Jokūbauskis, kardinolas V. Sladkevičius, vysk. Vladislovas Michelevičius. mons. Pranciškus Tamulevičius.

2008 m. pabaigoje atidaryti ir pašventinti Šv. Petro ir Pauliaus parapijos namai. Modernus senamiesčio pastatas, įrengtas vietoj senojo, ūkinėms reikmėms tarnavusio pastato, dabar tarnauja sielovadai. Šiuose namuose įsikūręs ir Jono Pauliaus II piligrimų centras. Iš namų terasos įspūdingi senamiesčio vaizdai (arch. R. Žukauskienė, Z. Bagdonas).

2013 m. gegužės 4–5 d. Kaune iškilmingai minėtas arkikatedros 600 metų jubiliejus ir 20 metų sukaktis, kai ją ir kitas šventoves Lietuvoje, jos žmones aplankė 1993 m. rudenį viešėjęs popiežius šv. Jonas Paulius II. Šių sukakčių proga iškilmėse dalyvavo popiežiaus emerito Benedikto XVI ir popiežiaus Pranciškaus ypatingasis pasiuntinys Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanisławas Dziwiszas, buvęs ilgametis Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius.

Kardinolas padovanojo arkikatedrai šv. Jono Pauliaus II relikviją, kuri dabar saugoma šoniniame altoriuje; relikvijoriaus autorius – prof. Czesławas Dźwigajus (Krokuva). Šiame altoriuje gerbiamas šv. Jono Pauliaus atvaizdas, autorius – tapytojas Paulius Juška (altorių anksčiau puošęs Švč. M. Marijos Maloningosios Motinos paveikslas sugrąžintas į Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčią Kaune). Arkikatedros 600 m. jubiliejaus proga prie pagrindinių bažnyčios durų įrengta atminimo lenta (aut. prof. C. Dźwigajus). Jubiliejaus proga Rotušės aikštės draugija padovanojo arkikatedrai menišką aukų dėžę (skulptorius Ričardas Stulpinas).

2015 m. liepos 11 d. vyko popiežiaus Pranciškaus paskirto Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo ingresas į arkikatedrą.

2015 m. lapkritį minėta nepaliaujamos Švč. Sakramento adoracijos arkikatedroje 10-mečio sukaktis.

Švenčiant Gailestingumo jubiliejų, 2015 m. gruodžio 13 d. Kauno arkikatedroje, kaip ir visų Lietuvos vyskupijų bei pasaulio katedrose, buvo atvertos Gailestingumo durys ir ji tapo Gailestingumo šventove. 2016 m. lapkričio 13 d. Padėkos iškilmėmis arkikatedroje užbaigti jubiliejiniai metai.

2016 m. gruodį arkikatedroje naujai sugaudė restauruoti XIX a. vargonai. Šešerius metus trukusią restauraciją atliko profesionalūs meistrai – įmonė TŪB „Sūduvos vargonų dirbtuvė“ (Marijampolė). Vargonus bažnyčioje 1882 metais sukūrė vienas garsiausių Vilniaus vargonų meistrų XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Juozapas Radavičius. Arkikatedros bazilikos vargonininku yra buvęs garsus kompozitorius Juozas Naujalis.

 Kauno arkikatedros bazilikos durys, 2016–2017

Švenčiant Kristaus Paaukojimą šventykloje 2017 m. vasario 2 dieną palaimintos ir atvertos naujos arkikatedros bazilikos durys. Šventovė pasipuošė naujomis durimis žmonių darbu ir auka. Tai skulptorius Henrikas Ratautas, UAB „S. Danielius ir Co“, architektė Asta Prikockienė, Eimutis Morkūnas, UAB „Mitnija“. Finansuota ES projektu „Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimas ir jo objektų pritaikymas piligrimų ir turizmo reikmėms“.

Arkikatedros duryse vaizduojamos keturių šventųjų figūros. Tai arkikatedros šventieji globėjai apaštalai Petras ir Paulius, palaimintasis Jurgis Matulaitis (arkikatedroje 1918 m. jis buvo konsekruotas vyskupu, o 1926 m, paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą) bei miesto globėjas šventasis vyskupas Mikalojus. Po jų kojomis – Dvylika Jėzaus apaštalų žymintys paukščiai bei ornamentai (Marijos vardas iš pal. Jurgio herbo, šv. Petro raktai ir Pauliaus laivas, šv. Mikalojaus vardo raidė ir dovanų maišelis). Durų arkose arkivyskupijos šūkis – jos globėjo šv. Jono Krikštytojo kvietimas: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“

Balandžio 7 dieną arkikatedroje bazilikoje švenčiant Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidus Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas palaimino restauruotą altorių, kuriame gerbiamas maloningasis Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas – vienas seniausių šventovės dailės kūrinių (XVI ir XVII amžių sandūros), vaizduojantis Dievo Motiną, prilaikančią kančios iškankintą, bejėgį, smunkantį iš rankų Kristaus kūną (jo ikonografinis tipas dar kitaip vadinamas Pieta).

.