Kauno Švč. Sakramento (studentų) rektoratas

 Kauno Švč. Sakramento koplyčia. Silvijos Knezekytės fotografija
Kauno Švč. Sakramento (studentų) rektoratas
Vilniaus g. 31
44286 Kaunas

El. p.
 

Dvasininkai

Aptarnauja – mons. dek. Vytautas GRIGARAVIČIUS (Kauno arkikatedra bazilika
 

Kviečiame į pamaldas
 Kauno Švč. Sakramento koplyčia. Vytauto Kandroto fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 19 val.
    Pirmadieniais–šeštadieniais 12 val.
  • Nuolatinė  Švč. Sakramento adoracija  (ats. ses. Morta Ona Žilinskaitė SJE, +370 621 63 318)
Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kauno Švč. Sakramento rektoratas
Adresas  Vilniaus g. 31, 44286, Kaunas
Juridinio asmens kodas 304219635
Bankas ARKU kredito unija 
A. s. LT745010800014001111

Apie bažnyčią ir parapiją
Kauno Švč. Sakramento (studentų) koplyčia yra 1990 metais atgautoje Švč. Sakramento bažnyčioje, kurią sovietų valdžia buvo nusavinusi ir uždariusi 1949 metais, vėliau sunaikinant visą vidaus interjerą.

Barokinio stiliaus bažnyčia buvo pastatyta dominikonų ordinui. Statybos ir įrengimas baigti 1690 metais. 1700 m. pašventintai bažnyčiai buvo suteiktas Dievo Kūno titulas. XVII a. pabaigoje pradėtas statyti vienuolynas. Tada atnaujinta ir bažnyčia. Pirmąkart ją labai nusiaubė čia laikinai įsikūrusi 1812 m. prancūzų žygio į Maskvą kariuomenės įgula. Vėliau bažnyčia buvo atstatyta. 1845 m. bažnyčia ir vienuolynas carinės valdžios buvo uždaryti.  1865–1868 metais bažnyčia pertvarkyta į cerkvę, nugriauti visi keturi  barokiniai frontonai, pastatytas medinis stačiatikių cerkvės kupolas.

1915 metais švenovę perėmė vokiečių kariuomenės įgula. 1919 m. ji sugrąžinta katalikams. Tada buvo nugriautas stačiatikiškas  kupolas, bokštų viršūnės, išardyti ikonostasai. Bažnyčia atšventinta suteikiant jai Švč. Sakramento titulą. Iš pradžių laikinai buvo Lietuvos kariuomenės įgulos bažnyčia, paskui ji naudota  studentų ir dėstytojų religinėms reikmėms.

1932–1934 metais sukurta akmeninė mozaika „Jėzus Kristus“. Jos autorius – po studijų Paryžiuje šio darbo iškart ėmęsis garsusis skulptorius Juozas Mikėnas (kartu su mokiniu Boleslovu Adomu Motūza). Mozaika, sovietmečiu buvusi pridengta mediniu skydu, iki šiol išliko fasade. Bažnyčios interjerą 1932 metais dekoravo tapytojas Adolfas Valeška.

Sovietų valdžia 1949 metais bažnyčią uždarė. Joje iš pradžių buvo knygų bazės sandėlis, nuo 1963 metų ji buvo paversta „Santakos“ kino sale, o visas vidaus interjeras sunaikintas.

Atkūrus Nepriklausomybę, bažnyčia atiteko arkivyskupijai. Laikinai čia buvo Carito sandėliai. Pradėti rengti fasadų restauravimo, konservavimo projektai. 

2004 metais pastatas buvo perduotas Kauno jėzuitams. 2005 m. pirmajame aukšte, buvusio kino teatro kavinės vietoje, jėzuitai  įsteigė koplyčią akademiniam jaunimui.

Šiuo metu Švč. Sakramento (studentų) koplyčioje 2005 m. lapkričio 3 d. Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ dekretu vyksta nuolatinė (visą parą trunkanti) Švč. Sakramento adoracija.  Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo 2016 m. vasario 1 d. dekretu įsteigtas rektoratas, pradėti bažnyčios fasadų restauravimo. konservavimo  projektai.

2016 m. pavasarį, rektoriaus kun. Jono Stankevičiaus iniciatyva, gavus Kauno m. savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą, buvo apgenėti šalia bažnyčios augantys medžiai, aptvarkyta rektorato aplinka ir bažnyčios vidus.

2016 m. lapkričio 25 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ pašventino Švč. Sakramento bažnyčios patalpose klebono kun. Jono Stankevičiaus rūpesčiu atnaujintą nuolatinės adoracijos koplyčią.

 Kauno Švč. Sakramento koplyčia. Vytauto Kandroto fotografija

2017 m. spalio 17 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune atidaryta paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“, kurioje pristatyta vienas seniausių ir vertingiausių vitražų Lietuvoje – XIX a. pab. garsiosiose Austrijos „Geyling“ vitražo dirbtuvėse sukurtas „Nukryžiuotasis su angelais“. Šis Kauno Švč. Sakramento bažnyčios vitražas (kartu su kitais 4 evangelistus vaizduojančiais vitražais) dar 1934 m. buvo įsigytas iš Peterburgo dvasinės akademijos, kuriai jis ir buvo sukurtas. Vitražas puošė centrinį bažnyčios langą prie didžiojo altoriaus. Sovietams uždarius bažnyčią, buvo išardytas ir dėžėse išvežtas į Pažaislį kartu su trimis kitais, vėliau perduotas muziejaus fondams. 2016–2017 m. vitražas „Nukryžiuotasis“, iki šiol žinomas tik iš kelių nespalvotų fotografijų, buvo restauruotas. Restauratoriai – Daugis Bumbulis ir Dalia Mulevičienė. Po eksponavimo muziejuje vitražas sugrįš į Švč. Sakramento bažnyčią. Restauruojami ir kiti vitražai viliantis, jog atsiras ir pradingusieji Bažnyčios istorijai skaudžiame laike.

 Kauno Švč. Sakramento koplyčia. Vytauto Kandroto fotografija

2019 m. gegužės 17 d. buvo pašventintos Švč. Sakramento bažnyčios pagrindinės durys ir erdvė. Nuo pat sovietmečio buvo užmūrytas pagrindinis įėjimas iš Vilniaus gatvės į šią bažnyčią, tada paverstą kino teatru „Santaka“ suniokojus visą jos vidaus interjerą. Po daugiau kaip pusės amžiaus pagrindinėje bažnyčios erdvėje buvo aukojamos šv. Mišios. Verslininkų Liudos ir Minvydo Znaidauskų bei Kauno senamiesčio draugijos iniciatyva, pritarus Kauno arkivyskupijai, stiklinės durys ir bažnyčios erdvė atidarytos  privačių aukotojų lėšomis.

2019 metais, Kauno arkivyskupijos kurijos iniciatyva, ją remiant ir Kauno m. savivaldybei, pradėti pietinio fasado iš Vilniaus gatvės pusės tvarkymo darbai. Šventovės prikėlimu naujam visaverčiam gyvenimui rūpinasi Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba, taip pat  prisideda ir Kauno miesto savivaldybė. 

 Kauno Švč. Sakramento koplyčia. Vytauto Kandroto fotografija

Kauniečiai ir miesto svečiai 2019 m. rugpjūčio pabaigoje jau išvydo atnaujintą šventovės veidą – restauruotą fasadą, su naujai atvertomis senųjų langų angomis ir vakarais apšviesta įžymiąja Kristaus Veido mozaika. Ji puikiai dera su bažnyčios neobizantine išore. Šis apskritas, kryžiaus formos aureole papuoštas Kristaus atvaizdas siejasi su Ostija ir pačios bažnyčios titulu.

Apie darbus atkuriant Švč. Sakramento bažnyčią Kaune – nelengvai pradedant naują jos gyvavimo istorijos etapą gydant sovietmečio žaizdas – pasakoja architektė-restauratorė Asta PRIKOCKIENĖ, menotyrininkė Rima VALINČIŪTĖ-VARNĖ, žr. straipsnį „Švč. Sakramento bažnyčia pradeda pasakoti savo istoriją: nebus pamirštas nei vienas laiko ženklas“ >>