Kauno arkikatedra bazilika, Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija

Dvasininkai

Klebonas – mons. dek. teol. lic. Vytautas GRIGARAVIČIUS
1963 08 04 * 1991 09 22 * 2022 06 24
V. Sladkevičiaus g. 5–7, 44281 Kaunas, mob. +370 601 01 044
Kauno Švč. Sakramento bažnyčia (aptarnaujama)

Ceremonijarijus (vikaro teisėmis ir pareigomis) – kun. relig. šviet. mgr., teol. lic. Artūras KAZLAUSKAS obl. OSB
1969 07 22 * 1994 06 28 * 2015 04 14
V. Sladkevičiaus g. 5–8, 44281 Kaunas, mob. +370 615 10 698
El. p.
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorato sielovados pagalbininkas, Kauno arkivyskupijos Meno komisijos narys, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro bei Jono Pauliaus II piligrimų centro kapelionas

Vikaras – kun. Robertas GRIGAS
1960 03 02 * 1987 12 07 * 2015 04 14
Vilniaus g. 9–6, 44281 Kaunas, mob. +370 613 39 257
El. p.

Vikaras – kun. eduk. m. dr. Nerijus PIPIRAS
1981 10 28 * 2014 05 18 * 2023 06 24
V.Sladkevičiaus g. 5–10, 44281 Kaunas, mob. +370 621 82 277
El. p.
LSMUL Kauno klinikų kapelionas, Kauno krašto ateitininkų vietovės dvasios tėvas, Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos vicepostulatorius

Rezidentai:

Prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas VAIČIŪNAS OFS
1944 03 07 * 1971 04 25 * 2005 09 02
Kauno kunigų seminarijos studijų garbės dekanas, Trečiojo amžiaus universiteto KTF dekanas, Kauno m. savivaldybės sielovadininkas
Vilniaus g. 44–5, 44287 Kaunas, tel. (37) 20 08 49

Mons. dr. Artūras JAGELAVIČIUS
1961 05 30 * 1988 05 29 * 2005 09 02
KTF VDU dėstytojas, LSMU kapelionas, LSMUL Kauno llinikų vyriausiasis kapelionas
Rotušės a. 14b–3, 44279 Kaunas, tel. (37) 22 81 30
El. p.

Kun. prof. habil. dr. Romualdas DULSKIS
1957 08 21 * 1983 05 29 * 2005 09 02
KTF VDU dėstytojas
Rotušės a. 14b–1, 44279 Kaunas, tel. (37) 20 67 22

Diakonas filos. lic. Darius CHMIELIAUSKAS
1970 02 03 * 2017 06 24 * 2017 06 24
Arkivyskupijos atstovas spaudai, VšĮ Carito leidyklos „Artuma“ vadovas ir žurnalo vyriausiasis redaktorius

Kviečiame į pamaldas

• ŠV. MIŠIOS
  Sekmadieniais 8, 9, 10. 30, 12, 13.30 val. – vaikų, 18 val. – jaunimo
  Šiokiadieniais 7, 8, 18 val.
  Šeštadieniais 8, 9 ir 18 val.
• Švč. Sakramento adoracija vyksta Švč. Sakramento koplyčioje kasdien, pirmadieniais–šeštadieniais 9–18 val., sekmadieniais 14.30–18 val.  Procesija su Švč. Sakramentu po 12 val. šv. Mišių pirmąjį mėnesio sekmadienį.
• Rožinio malda spalio mėnesį 17.30 val.
• Gegužinės pamaldos gegužės mėnesį 17.30 val.
• Birželinės pamaldos birželio mėnesį 18.30 val.

Atlaidai

Šv. apaštalo Petro Sosto – vasario 22 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios – penktadienis prieš Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį
Šv. apaštalų Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Laterano Bazilikos pašventinimo – lapkričio 9 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija

Kauno miesto gatvės: Aleksoto g., Benediktinių g., Bernardinų skg., Birštono g., Briedžių g., J.Daugirdo g., S.Daukanto g. (neporiniai nr.), M.Daukšos g., K.Donelaičio g. (nr.73–93 ir 62–78), Druskininkų g., Gegužinių g., Šv. Gertrūdos g., Gimnazijos g., J.Gruodžio g., Ievų t., Islandijos pl., (šiaurinė pusė nuo Neries iki pėsčiųjų tilto), J.Jablonskio g., Jeruzalės sk., Jėzuitų skg., Jonavos g., P.Kalpoko g. (nr. 73–93 ir 84), Kamajų g., I.Kanto g., Karaliaus Dvaro g., Karaliaus Mindaugo pr. (nr.1–34), Kęstučio g. (nr. 55–93 ir 54–80), Kleboniškio g., Kriaušių g., Kumelių g., Kupiškio g., Kurpių g., V. Kuzmos g., Laisvės al. (nr.57– 103 ir 62–118), „Limos“ t., Liškiavos g., A.Mackevičiaus g. (nr.2 - 82 ir 1 - 95), Maironio g., A. Mapu g., Margavos g., Merkinės g., Muitinės g., Muziejaus g., Naugardo g., Nemuno g., Nuokalnės g., Obuolių g., E. Ožeškienės g. (nr.1–41 ir 2–24), Paminklų g., Pakopų t., Pakrantės t. (nr.1–3), Palangos g., Palapinių g., Papilio g., Pilies g., D.Poškos g., Prieplaukos kr., Puodžių g., V.Putvinskio g. (nr.53 - 59), Raguvos g., Raseinių g., Rotušės a., Salako g., Santakos g., L.Sapiegos g., Savanorių pr. (nr.1–53 ir 2–16), V.Sladkevičiaus g., Smalininkų g., Šatrijos g., Šauklių g., Šilutės g., K.Šklėrio g., Telšių g. (nr. 9–31), Trimito g., Turžėnų g., Undinės g., Vaistariškių g., M.Valančiaus g., Valkininkų g., Varėnos g., Vasario 16-osios g., Vasarvietės g., Vienybės a. (vakarinė pusė), Viešios g., Vilniaus g., Vyšnių g., L. Zamenhofo g., J. Zikaro g., Zversos g., Žalioji g., S. Žuko g.

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros Bazilikos parapijoje yra šios bažnyčios Rektorato teisėmis: Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos), Šv. Gertrūdos (Marijonų), Šv. Jurgio (Pranciškonų), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Šv. Mikalojaus (Benediktinių), Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų), Šv. Trejybės (Seminarijos), Švč. Sakramento (Studentų).

Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos parapija ribojasi su Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio), Šv. Kryžiaus (Centro), Šv. Juozapo (Vilijampolės), Pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio (Eigulių), Domeikavos ir Karmėlavos parapijomis bei Vilkaviškio vyskupija.

Bendruomenė

Kviečiame į parapijos tarnystes, programas, grupes ir bendrijas! Jūsų laukia (išsamiau parapijos www):

• Rengimo sakramentams, tėvų katechezės grupės
• Mišrieji chorai „In Vivo Dei“, „Gloria Dei“, Kauno sakralinės muzikos mokyklos chorai
• Švenčiausiojo Sakramento adoruotojai
• Maldos grupė „Jėzaus Sandora“
• Šventojo Rašto skaitymo bei studijų grupės
• Carito savanoriai
• Marijos legionas
• Gyvojo Rožinio grupė
• Ministrantai ir Šv. Tarcizijaus ministrantų klubas, procesijos dalyviai – „brotsvininkai“ ir adoruotojos
• Šeimų klubas,  tikybos mokytojų metodinis centras
• Šiluvos Švč. M. Marijos draugija,  grupė „Motinos maldoje“

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapija
Adresas Vilniaus g. 1, Kaunas
Juridinio asmens kodas 191070963
Bankas AB „Swedbank“
A. s. LT097300010034307145

Apie arkikatedrą ir parapiją

Bažnyčios vidaus panorama (~2014 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2014 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2014 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2013 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2013 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2013 m.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2004 m.)

600 metų jubiliejų neseniai atšventusi Kauno arkikatedra bazilika yra svarbiausia arkivyskupijos šventovė, arkivyskupo sosto bažnyčia. tai didžiausia bažnyčia Kaune ir viena didžiausių šventovių Lietuvoje.

Anuomet parapinę Kauno Šv. Petro bažnyčią įsteigė Vytautas Didysis Tai buvo viena iš trijų ir pati svarbiausia katalikų šventovė Kaune (kitos dvi – tai Šv. Mikalojaus ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios). Steigimo dokumentai nėra išlikę, bet 1413 m. bažnyčia jau turėjo stovėti: Vilniaus vyskupas Mikalojus 1413 m. balandžio 22 d. suteikė jai atlaidus. Tai yra seniausia dokumentais patvirtinta Kauno parapinės bažnyčios egzistavimo pradžios data. Apie 1430 m. Vytautas Didysis bažnyčiai suteikė fundaciją. Bažnyčia rūpinosi ir kiti LDK valdovai. XVII a. pradžioje parapinė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia tapo Vilniaus vyskupijos Kauno dekanato centru. 1775–1781 m. trumpai buvo ir Trakų sufraganijos centras.

Kauno arkikatedra bazilika – tai vienintelė Lietuvos gotikinė bažnyčia, turinti nors ir vėliau suformuotą bazilikinį tūrį. Manoma, kad ji statyta keliais etapais. Bažnyčia dažnai nukentėdavo nuo karų ir gaisrų. Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Augustui suteikus dotaciją, XVIII a. antrojoje pusėje bažnyčia visiškai suremontuota ir įgavo dabartinį vaizdą.

Arkikatedros bazilikos interjeras susiformavo per 350 metų. Seniausias bažnyčioje yra medinis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius. Septynių altorių ir sakyklos ansamblį 1773–1784 m. kūrė architektas Karolis iš Skarulių ir skulptorius Tomas Podgaiskis. Altoriams paveikslus nutapė žymusis tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis (XIX a. pab.)

1808–1864 m. bažnyčią caro valdžios nurodymu administravo vienuoliai augustinai. 1864 metais carinei valdžiai iš Varnių į Kauną perkėlus Žemaičių vyskupijos centrą (kartu ištrėmus čia ir Žemaičių vyskupą M. Valančių) bažnyčia tik vėliau tapo Žemaičių vyskupijos katedra. Katedros titulą (su vyskupo sostu) jai 1895 m. suteikė popiežius Leonas XIII.

Rengiantis 1895 m. šventovės paskelbimo katedra iškilmėms vyko dideli pertvarkymo darbai. 1881 m. išplėsta presbiterijos erdvė, padidinta vargonų tribūna, įrengtas neogotikinis vargonų prospektas. Prie presbiterijos pietinės sienos 1893–1895 m. pagal architekto Florijono Vyganovskio projektą sumūryta neogotikos formų Švč. Sakramento koplyčia. 

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia 1864 metais Žemaičių vyskupo rezidenciją ir patį vyskupą Motiejų Valančių iš Varnių buvo perkėlusi į Kauną. 

1918 m. gruodžio 1 d. Kauno katedroje Vilniaus vyskupu buvo konsekruotas palaimintasis Jurgis Matulaitis (1927 metais jis buvo palaidotas arkikatedros kriptoje,1934 m. perlaidotas Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (dabar bazilikos) koplyčioje).

1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Benediktas XV suteikė katedrai bazilikos (Basilica minor) titulą. 1926 m.popiežui Pijui XI savo bule Lituanorum gente  įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. 1926 metais Kaunui tapus arkivyskupijos ir metropolijos centru, pirmuoju jos ganytoju paskirtas Juozapas Jonas Skvireckas (1873–1959). Arkikatedroje iki mūsų dienų teikiami kunigystės šventimai netoliese esančios ir ją užbaigiančios Kauno kunigų seminarijos klierikams.

Pokario metais Kauno arkikatedra bazilika įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą. 1970–1976 m. arkikatedroje vyko tik dalinio remonto ir fragmentinio restauravimo darbai.

Atgimimo aušroje, 1989 m., į Kauno arkikatedrą baziliką įžengė pirmasis po daugelio amžių Lietuvos kardinolas arkivyskupas metropolitas Vincentas Sladkevičius MIC. 1996 m. gegužės 19 d. vyko  arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ  ingresas į arkikatedrą.

1993 m. rugsėjo 6 d. su privačiu vizitu arkikatedrą aplankė ir joje meldėsi didysis Kristaus piligrimas – Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Jo viešnagei atminti įrengta memorialinė lenta (skulpt. V. Narutis).

1997 m. buvo sutvarkyta arkikatedros presbiterija. 2002 m. pradėti konservavimo ir restauravimo darbai. 2005–2008 m. restauruotas didysis altorius. Visoje arkikatedroje sudėtos naujos granitinės grindys, įrengtas grindinis šildymas. Atnaujinti vitražiniai langai presbiterijoje. Arkikatedra tapo ypač šviesi ir grakšti.

Nuo arkikatedros bazilikos neatsiejami svarbiausi arkivyskupijos gyvenimo įvykiai. 2000 m. birželio 1 d. arkikatedroje pradėtas Lietuvos II Eucharistinis kongresas. Arkikatedroje bazilikoje pradėtas ir užbaigtas Kauno arkivyskupijos II sinodas (2003–2007) . Nuo 2005 m. Švč. Sakramento koplyčioje vyksta Eucharistijos adoracija. 2007 m. arkikatedra tapo kuriamo Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalimi. 2010-aisiais, Kunigų metais, arkikatedroje vyko metropolijos kunigų simpoziumas.

Arkikatedroje pagerbtos Lietuvoje keliavusios šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos, Čenstakavos Dievo Motinos ikonos kopija. Šioje didžiausioje miesto šventovėje švenčiamos didžiosios Bažnyčios ir visai valstybei svarbios šventės. Arkikatedroje užbaigiamos pastarąjį dešimtmetį rengiamos įspūdingos tikinčiųjų procesijos miesto gatvėmis (Didžiojo penktadienį baigiant Kryžiaus kelią, per Devintines – procesiją su Švč. Sakramentu).

Lietuvos ir užsienio kraštų maldininkus čia ypač traukia malonėmis garsus Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas (XVI a. pab.), kurį laiką – nuo 2001 iki 2013 m. per. čia buvo gerbiamas Švč. Mergelės Marijos Maloningosios atvaizdas (XVII a. pr.; 2013 m. balandį perkeltas į ankstesnę gerbimo vietą – Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčią). Arkikatedros kriptoje, koplyčioje ir šventoriuje palaidoti garsūs Lietuvos dvasininkai: vyskupai M. Valančius, M. L. Paliulionis, G. F. Cirtautas, arkivyskupai P. Karevičius, J. Skvireckas, Nunciatūros patarėjas mons. L. Faidutti, prel. J. Mačiulis-Maironis, prel. A. Jakštas-Dambrauskas, kan. P. Dogelis, prel. S. Jokūbauskis, kardinolas V. Sladkevičius, vysk. Vladislovas Michelevičius. mons. Pranciškus Tamulevičius.

2008 m. pabaigoje atidaryti ir pašventinti Šv. Petro ir Pauliaus parapijos namai. Modernus senamiesčio pastatas, įrengtas vietoj senojo, ūkinėms reikmėms tarnavusio pastato, dabar tarnauja sielovadai. Šiuose namuose įsikūręs ir Jono Pauliaus II piligrimų centras. Iš namų terasos įspūdingi senamiesčio vaizdai (arch. R. Žukauskienė, Z. Bagdonas).

2013 m. gegužės 4–5 d. Kaune iškilmingai minėtas arkikatedros 600 metų jubiliejus ir 20 metų sukaktis, kai ją ir kitas šventoves Lietuvoje, jos žmones aplankė 1993 m. rudenį viešėjęs popiežius šv. Jonas Paulius II. Šių sukakčių proga iškilmėse dalyvavo popiežiaus emerito Benedikto XVI ir popiežiaus Pranciškaus ypatingasis pasiuntinys Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanisławas Dziwiszas, buvęs ilgametis Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius.

Kardinolas padovanojo arkikatedrai šv. Jono Pauliaus II relikviją, kuri dabar saugoma šoniniame altoriuje; relikvijoriaus autorius – prof. Czesławas Dźwigajus (Krokuva). Šiame altoriuje gerbiamas šv. Jono Pauliaus atvaizdas, autorius – tapytojas Paulius Juška (altorių anksčiau puošęs Švč. M. Marijos Maloningosios Motinos paveikslas sugrąžintas į Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčią Kaune). Arkikatedros 600 m. jubiliejaus proga prie pagrindinių bažnyčios durų įrengta atminimo lenta (aut. prof. C. Dźwigajus). Jubiliejaus proga Rotušės aikštės draugija padovanojo arkikatedrai menišką aukų dėžę (skulptorius Ričardas Stulpinas).

2015 m. liepos 11 d. vyko popiežiaus Pranciškaus paskirto Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo SJ ingresas į arkikatedrą.

2015 m. lapkritį minėta nepaliaujamos Švč. Sakramento adoracijos arkikatedroje 10-mečio sukaktis.

Švenčiant Gailestingumo jubiliejų, 2015 m. gruodžio 13 d. Kauno arkikatedroje, kaip ir visų Lietuvos vyskupijų bei pasaulio katedrose, buvo atvertos Gailestingumo durys ir ji tapo Gailestingumo šventove. 2016 m. lapkričio 13 d. Padėkos iškilmėmis arkikatedroje užbaigti jubiliejiniai metai.

Švenčiant Kristaus Paaukojimą šventykloje 2017 m. vasario 2 dieną palaimintos ir atvertos naujos arkikatedros bazilikos durys. Šventovė pasipuošė naujomis durimis žmonių darbu ir auka. Tai skulptorius Henrikas Ratautas, UAB „S. Danielius ir Co“, architektė Asta Prikockienė, Eimutis Morkūnas, UAB „Mitnija“. Finansuota ES projektu „Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimas ir jo objektų pritaikymas piligrimų ir turizmo reikmėms“.

Arkikatedros duryse vaizduojamos keturių šventųjų figūros. Tai arkikatedros šventieji globėjai apaštalai Petras ir Paulius, palaimintasis Jurgis Matulaitis (arkikatedroje 1918 m. jis buvo konsekruotas vyskupu, o 1926 m, paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimą) bei miesto globėjas šventasis vyskupas Mikalojus. Po jų kojomis – Dvylika Jėzaus apaštalų žymintys paukščiai bei ornamentai (Marijos vardas iš pal. Jurgio herbo, šv. Petro raktai ir Pauliaus laivas, šv. Mikalojaus vardo raidė ir dovanų maišelis). Durų arkose arkivyskupijos šūkis – jos globėjo šv. Jono Krikštytojo kvietimas: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“

2017 m. balandžio 7 dieną arkikatedroje bazilikoje švenčiant Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidus Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas palaimino restauruotą altorių, kuriame gerbiamas maloningasis Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas – vienas seniausių šventovės dailės kūrinių (XVI ir XVII amžių sandūros), vaizduojantis Dievo Motiną, prilaikančią kančios iškankintą, bejėgį, smunkantį iš rankų Kristaus kūną (jo ikonografinis tipas dar kitaip vadinamas Pieta).

2018 m. rugpjūčio 19 d. arkikatedroje vyko vyskupo Algirdo Jurevičiaus konsekracija. Vyskupas Algirdas Jurevičius nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 24 d. buvo arkivyskupijos apaštalinis administratorius.

2018 m. rugsėjo 23 d., viešėdamas Lietuvoje per savo apaštališkąją kelionę, po šv. Mišių Kauno Santakoje, arkikatedroje lankėsi popiežius Pranciškus. Čia vyko Šventojo Tėvo susitikimas su Lietuvos kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais. Atkeliavusį papamobiliu nuo kurijos (pakeliui sveikinusį tūkstančius žmonių, laukusių jo gatvėje greta Rotušės aikštės) popiežių Pranciškų prie pagrindinių durų, be vienuolijų atstovų, pasitiko arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis. Arkikatedroje popiežius aplankė Švenčiausiojo Sakramento koplyčią, meldėsi su kontempliatyviosiomis seserimis, vėliau pasakė kalbą kunigams, seminaristams, vienuoliams ir vienuolėms, dalyvavo jų maldoje ir suteikė jiems palaiminimą.

Tų pačių metų gruodžio 9 d. Kauno arkikatedroje sutikta palaimintojo vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio 1-ojo laipsnio relikvija. Nuo šiol ji gerbiama restauruotame Švč. M. Marijos Sopulingosios altoriuje su Dievo Motinos atvaizdu – vienu seniausių XVI ir XVII a. sandūros dailės kūrinių šventovėje. Dievo Motina, prilaikanti kančios iškankintą Kristaus kūną, tarsi priglaudė savo glėbyje ir Sūnaus kryžiaus papėdėje ir palaimintąjį Teofilių, kuris sunkiais savo gyvenimo keliais ištikimai sekė paskui jos Sūnų iki tikėjimo kankinystės. Vyskupas Teofilius Matulionis tarnavo Kaune nuo 1936 iki 1942 metų, dabar šis altorius su švento žmogaus relikvija yra dar viena palaiminimo, užtarimo vieta Kaune (2018 m. birželio 14 d. relikviją priėmė ir Kauno seserys benediktinės Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kurios rektorius ir vienuolyno kapelionas buvo vyskupas Teofilius Matulionis).

2019 m. liepos 12 d. į arkikatedrą iškilmingai įnešta pal. Jurgio Matulaičio relikvija – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos dovana šventovei, kurioje prieš šimtmetį Jurgis Matulaitis buvo konsekruotas vyskupu.

2019 m. spalio 19 d. arkikatedroje vyko kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ Padėkos Mišios.

2020 m. birželio 24-ąją, švenčiant arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimą, arkikatedroje sutiktas popiežiaus Pranciškaus tų pačių metų vasario 19 d. skirtas naujasis Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Dar iš vakaro arkikatedroje paskirtasis arkivyskupas dalyvavo maldos vigilijoje – Švč. Sakramento adoracijoje bei Valandų liturgijoje, o birželio 24-ąją, prieš vidurdienį, jau žengė į vyskupo katedrą, atlydėtas į ją garbaus dvasininko prel. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS ir šiemet įšventinto jauno kunigo Mariaus Boreišos. Apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims Petaras Antunas Rajičius šiose iškilmėse, dalyvaujant Lietuvos, Lenkijos, Latvijos vyskupams, beveik 200 kunigų bei gausiai Dievo tautai, paskelbė popiežiaus Pranciškaus bulę apie naujojo arkivyskupo paskyrimą. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas yra penktasis ordinaras Kauno arkivyskupijos istorijoje. 

2020 m. spalio 22 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje švenčiant Šv. Jono Pauliaus II liturginė šventę, Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui buvo uždėtas metropolito palijus kaip vienybės su Romos Sosto įpėdiniu ženklas.

2021 m. balandžio 25 d. buvo švenčiamas bazilikos titulo suteikimo arkikatedrai šimtmetis. Šia proga arkikatedroje eksponuojamas istorinis dokumentas – 1921 m. balandžio 26 d. popiežiaus Benedikto XV bulė (su lietuvišku vertimu), suteikianti Kauno katedrai bazilikos garbę.

2021 m. lapkričio 21 d. per Kristų Visatos Valdovą (Kristų Karalių) užbaigti jubiliejiniai arkivyskupijos ir arkikatedros bazilikos 100-mečio metai. Kauno Bažnyčią arkikatedroje ta proga sveikinęs apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius pašventino pirmąją Kauno arkikatedros istorijoje vėliavą su bazilikos herbu (herbą žr. aukščiau, prie arkikatedros kontaktų).

Presbiterijos kairėje aukštai iškilusi naujoji šventovės vėliava – tai trečioji bazilikos insignija ir ženklas, jog šventovė nuolat yra pasirengusi sutikti Šventąjį Tėvą. Be herbo, tarp bazilikos atributų nuo pat šio titulo suteikimo 1921 metais yra conopaeum, dar vadinamas ombrellone, – skėčio formos baldakimas ir tintinnabulum – varpelis.

2022 m. gegužės 28 d. – birželio 5 d. arkikatedroje vyko Misijų savaitė su tėvais redemptoristais iš Slovakijos. Misijoms atminti arkikatedros šventoriuje buvo pašventintas kryžius.

2022 m. birželio 29 d., švenčiant titulinius Kauno arkikatedros globėjus šv. apaštalus Petrą ir Paulių, švenčiama Sinodinio kelio Lietuvoje diecezinio etapo užbaigimo šventė. 

2023 m. birželio 28 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės išvakarėse po Padėkos šv. Mišių oficialiai patvirtinta apie Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatiifikacijos bylos užbaigimą vyskupijoje. Apeigas lydėjo dokumentų ženklinimas specialiais antspaudais ir parašais bei priesaikos. Dokumentai, patvirtinti arkivyskupo parašu ir antspaudu,  perduoti tolesniam tyrimui į Romos kurijos Šventųjų skelbimo dikasteriją.