Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapija

Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Užunevėžių k.
Kurklių pšt.
29236 Anykščių r.
www.kavarskobaznycia.lt

Dvasininkai

Klebonas – kun. teol. dr. Nerijus VYŠNIAUSKAS (Kavarskas)

Kviečiame į pamaldas
 Užunevėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Vytauto Kandroto fotografija
  • ŠV. MIŠIOS
    Sekmadieniais 15 val.
Atlaidai

Šv. Kazimiero – kovo 4 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės – paskutinis gegužės sekmadienis
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės – spalio 1 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)

Parapijos teritorija
Pagal Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2003 m. balandžio 4 d. dekretą Nr. 247.

Gyvenvietės ir kaimai: Užunvėžiai, Dalinka, Dembuvka, Gabrėlai, Gyvatynė, Klenuvka, Lašupis, Linksmavietė, Mūrai, Paraisčiai, Šerelinė, Užuoraistis, Užušilės, Valakiniai, Verbuvka.

Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapija ribojasi su Kurklių parapija bei Panevėžio vyskupija.

Bendruomenė

Dėkojame už Jūsų aukas ir paramą:

Pavadinimas Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapija
Adresas Užunvėžiai, Anykščių r. sav.
Juridinio asmens kodas 191255951
Bankas Šiaulių bankas
A. s. LT05 7182 1000 0170 0403

Apie bažnyčią ir parapiją
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia yra Anykščių r,. Užuvėžių kaime. Medinė, pastatyta 1940 metais. (plg. LKB žinynas, „Pradai“, 1993, p. 205.)

Bažnyčios vidaus panorama (~2016 m.)

Užunvėžiai – bažnytkaimis kairiajame Nevėžos (Nevėžėlės) upelio krante, kuris išteka iš Nevėžos ežero. Kaimo pavadinimas kilęs nuo Nevėžos upelio. Šis kaimas yra senas ir minimas 1744 m. Vilniaus vyskupijos sinodo raštuose. Tada jis priklausė Skiemonių parapijai.

1920 m. kaime buvo įkurta pradžios mokykla M. Adomonio bei J. Šulsko patalpose. 1939–1940 m. buvo pastatyta mūrinė Užunevėžių mokykla, kurios statybai rėmė užunevėžietis inžinierius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Steponas Kairys.

Įkūrus parapiją, 1937–1940 m. kunigo Stepono Telksnio rūpesčiu čia buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, kuriai projektą parengė architektas Karolis Reisonas (1894–1981). Šis architektas projektavo ir Kauno paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Tai medinis stačiakampis vienos navos karkasinis pastatas, kaltas lentomis su užpildu. Bokštas su vienu varpu. Priekyje zakristijos.

Bažnyčios statybą rėmė broliai Banėnai: inžinierius Antanas Banėnas ir matininkas Jonas Banėnas, Uršulė Kisielienė dovanojo parapijai žemės, o parapijietis Stasys Adamonis savo laiką ir jėgas atidavė šventovės statybai. Šio kaimo ir aplinkinių kaimų žmonės malda, auka ir konkrečiu darbu rėmė bažnyčios statybą tuo išreikšdami karštą troškimą, kad kaimo sodybų apsuptyje iškiltų Dievo namai. Bažnyčią 1940 m. gruodžio mėn 3 d. pašventino Kurklių klebonas Juozas Katinas dalyvaujant vicedekanui kun. Steponui Telksniui, vietos klebonui kun. Juozui Katinui ir kun. Jonui Klimavičiui. Pirmuoju klebonu paskirtas buvęs Kurklių vikaras J. Klimavičius. Vadovaujant vargonininkui Rapolui Jonaičiui bažnyčios chore giedojo 20–25 jaunieji parapijiečiai

Pokario metais, kai parapija neteko kun J. Klimavičiaus, parapijos gyvenimas buvo paralyžiuotas. Keletą metų parapijai skirto kunigo nebuvo. Vėliau parapijoje dirbo kun. J. Radzevičius, kun. P. Balanda, kun. J. Kazlauskas, kun. A. Mocius. Šie parapijojs dirbę kunigai, ypač kun A. Mocius, tęsė karo ir pokario laiko nutrauktus statybos baigimo darbus. Vėliau, nuo 1977 metų vidurio, parapijoje nuolat reziduojančio dvasininko neliko, aptarnavimas buvo pavestas Skiemonių, Kurklių, Vidiškių parapijų klebonams. Nuo 2002 m. gruodžio 15 d. šią mažiausią Ukmergės dekanato parapiją administruoja Kavarsko klebonas.

2009 m. bažnyčiai pagamintas naujas Dievo stalas (aut. Saulius Milašius).