Švč. M. Marijos dieną, gegužės 13-ąją, penktadienį, 14 val. kviečiame į šiluviškio profesoriaus Alfonso Vaišvilos monografijos ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ III tomo pristatymą Šiluvos piligrimų centre. Pristatyme knygos autorių kalbins menotyrininkė, Šiluvos piligrimų centro muziejininkė Rūta Giniūnaitė. Pristatymo metu bus galimybė įsigyti knygą ir gauti autoriaus autografą. Renginys nemokamas.
Tai jau penkta šio autoriaus monografija, skirta Šiluvai, kuri užbaigia ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ tyrimą, pradėtą pirmame ir antrame tomuose.,,Šiuo tomu baigiamas Šiluvos dvarų 400 metų istorijos tyrimas. Jo baigiamoji dalis skirta Šiluvos ir kitų, į II tomą nepatekusių regiono dvarų ir dvarelių istorinei raidai aptarti. Pagrindinis dėmesys šį kartą skiriamas Šiluvos dvarui, kuris gerokai skyrėsi nuo kitų regiono dvarų, nes kūrė ar sudarė sąlygas atsirasti Šiluvoje naujoms socialinėms struktūroms, kurios vėliau turėjo savarankišką gyvenimą, darė grįžtamąjį poveikį tiek pačiam dvarui, tiek ir visam regiono žmonių gyvenimui. Viena iš dvaro įsteigtų struktūrų – bažnyčia pasirodė pajėgi ne tik egzistuoti, bet ir toliau kurti miestelį, jį sureikšminti, tęsti dvaro kūrybą į ateitį“ (iš knygos pratarmės). Iki šiol autorius jau yra išleidęs knygas, skirtas Šiluvai: ,,Šiluvos apšvieta“ (1999 m.), ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ I tomas (2013), ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ II tomas (2017), ,,Nenusilenkusi Šiluva“ (2018).
Iki šiol Šiluvos istorija rėmėsi Stasio Ylos (1908–1983) ,,Šiluva žemaičių istorijoje“ leidiniu, išleistu 2007 metais. 2021 metų lapkričio ,,Versmės“ leidyklos išleistas leidinys labiau praturtins tiksliais faktais ir vertingais naujais šaltiniais Šiluvos šventovės istorijos studijas. Knygoje išsamiai aptariama Šiluvos dvaro istorija nuo katalikų bažnyčios fundacijos, persiorientavimo į kalvinistiškąją, katalikų bažnyčios fundacinių žemių atgavimo, jos kilimo, miestelio ir atlaidų raidos. Taip pat aptariami kiti pavieniai dvarai, Šaukoto akalicos dvarai ir dvareliai, Pažobrio akalicos šlėktos ir kt. Autorius itin išsamiai nagrinėja archyvinę medžiagą, todėl jo knygos pasižymi įdomių faktų gausa.
2018 metų liepos mėnesio Daivos Genytės interviu su šiluviškiu režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi (1952–2018), užklausus režisieriaus: ,,O emociškai savo kilmę, šaknis siejate su Pažobriu ar su Šiluva?“, šis atsakė: ,,Vis dėlto su Šiluva. Tai ypatinga vieta. Asmeninį patyrimą vėliau įtvirtino knygos, ypač iš čia kilusio profesoriaus Alfonso Vaišvilos darbai.“
Alfonsas Vaišvila yra teisininkas, filosofas, gimęs 1942 m. spalio 1 d. Zbaro kaime (Šiluvos valsčiuje). 1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1976 m. – logikos aspirantūrą, nuo 2001 m. – socialinių mokslų (teisės) habillituotas daktaras ir profesorius. Už nuopelnus Lietuvai 2004 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2021 m. NVO – ,,Lietuvos patrioto“ Garbės ženklu, 2014 m. suteiktas Mykolo Romerio universiteto Garbės profesoriaus vardas, 2020 m. – Lietuvai pagražinti draugijos garbės nario vardas. Jis yra dešimties knygų autorius, šešių monografijų bendraautoris, paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių logikos, filosofijos istorijos, teisinės valstybės, teisės teorijos ir istorijos, kultūrologijos, pedagoginės minties ir kitomis temomis, dalį jų – anglų, vokiečių, rusų, ukrainiečių kalbomis.
Šiluvos piligrimų centro informacija
